Psichinėmis ligomis sirgo ir įvairiais psichikos sutrikimais skundėsi Vinsentas van Gogas, Feliksas Mendelsonas, Žanas Žakas Ruso, Artūras Šopenhaueris, Henrikas Heinė, Džonatanas Sviftas ir kitos pasaulio garsenybės. Žymių žmonių, sirgusių psichinėmis ligomis, sąrašas labai ilgas. Nejaugi genijai būtinai turi išprotėti?

 

Kitoks pasaulio suvokimas

 

Šizofrenija – sunki psichinė liga, kuri pakeičia žmogaus emocijas, mąstymą, tikrovės suvokimą ir jos vertinimą. Sergančiajam šizofrenija gali atrodyti, kad kambarys pripildytas nuodingų dujų, įjungtas televizorius siunčia įsakymus veikti, o langais šliaužioja šimtai baisių gyvačių. Ligonį apima įtampa ir baimė, jo elgesys tampa neprognozuojamas, nulemtas pasikeitusios, nerealios aplinkos, pavyzdžiui, žmogus gali imti daužyti langus, kad užmuštų regimas gyvates.

 

Kiti šizofrenijos simptomai: apatija, kliedesiai, mąstymo nenuoseklumas, domėjimosi gyvenimu išnykimas, neadekvačios emocijos, socialinė izoliacija, kontaktų su artimaisiais nutrūkimas, padidėjęs liguistas dėmesys sau (intraversija), valios sutrikimai.

 

Pasaulyje šizofrenija serga apie 1 % žmonių. Vyrams ji dažniausiai pasireiškia sulaukus 15–25, moterims – 25–35 metų. Šios ligos priežasčių yra daug. Labiausiai pagrįsta teorija, kad, esant paveldėtam polinkiui sirgti šizofrenija, nepalankūs aplinkos veiksniai (gimdymo, galvos, psichologinės traumos, motinos nėštumo metu persirgtos užkrečiamosios ligos, prasta mityba, organizmo išsekimas ir kt.) sutrikdo smegenų vystymąsi ir subtiliai pažeidžia jų veiklą. Ūminė šizofrenija gali trukti kelias dienas ar savaites, lėtinė – keletą mėnesių ar net daugelį metų. Šizofrenija išgydoma retai.

 

Kas serga šizofrenija?

 

Specialūs tyrimai, atlikti išsivysčiusiose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų šalyse, parodė, kad 25 žmonės iš 100 000 yra talentingi. O genijų tebūna vienas iš 10 000 000. Per paskutiniuosius 2 000 žmonijos istorijos metų gimė vos 500 genijų.

 

Su psichiatrija nesusipažinę žmonės dažniausiai mano, kad šizofrenija – tai išskirtinis talento tipas. Iš tikrųjų šizofrenijai būdingi reiškiniai tik paviršutiniškai panašūs į talentą. Sergantysis šizofrenija gali būti darbingas ir produktyvus, kartais netgi lenkti savo sveikus kolegas. Bet pasitaiko ir tokių ligos formų, kai, sulaukus vos 20 metų, žmogaus intelektas virsta į apgailėtiną.

 

Polinkis į šizofreniją būdingas kas antram žmogui. Ar liga pasireikš, priklauso nuo vidinių apsauginių barjerų (intelektinio, psichinio, fiziologinio, socialinio patvarumo). Kuo žmogus intelektualesnis, tuo jautresnė jo siela. Todėl padidėja tikimybė, kad žmogaus apsauginiai mechanizmai neatlaikys išorinio pasaulio spaudimo ir liga progresuos. Talentingų žmonių padidėjęs jautrumas, pažeidžiamumas apkrauna nervų sistemą ir priverčia ją dirbti „avariniu režimu“. Dėl tokio perkrovimo prasideda psichikos sutrikimai ir nervų sistemos ligos, juolab kai dauguma talentingų žmonių siekdami įkvėpimo vartoja kavą (O. de Balzakas, Ž. Ž. Ruso), alkoholį (Dž. Sviftas, A. Hofmanas) ar narkotikus (Š. Bodleras).

 

Nė vienas pasaulinio garso žmogus netapo talentingas ir genialus dėl psichinės ligos. Jie talentingi buvo nuo gimimo, o liga, dažniausiai prasidėjusi vėliau, tik kenkė jų veiklai. Dauguma talentų susirgę šizofrenija ne tik netekdavo susidomėjimo savo darbu, bet ir prarasdavo literatūrinius, muzikinius ar kitokius gebėjimus.

 

Tiesa ar melas?

 

Mitas: žmonės, sergantys sunkia psichine liga, pavyzdžiui, šizofrenija, yra pavojingi ir linkę smurtauti.

 

Faktas: statistika rodo, kad smurtas nėra būdingesnis žmonėms, kurių pakenktos smegenys, nei bendrai populiacijai. Psichiškai nesveikas žmogus, pavyzdžiui, sergantis šizofrenija, dažniau būna išsigandęs, sumišęs ir netekęs vilties nei linkęs smurtauti. Šizofrenija sergantys žmonės aplinkinių bijo labiau nei aplinkiniai jų.

 

Mitas: šizofrenija yra daugialypis asmenybės sutrikimas.

 

Faktas: šizofrenija yra sunki psichinė liga, dažnai painiojama su asmenybės susidvejinimu. Iš tiesų tai būklė, kuri užtemdo skirtumą tarp realybės ir fantazijos. Žmonės, sergantys šizofrenija, jaučia simptomus, kurie gali būti nuo socialinio atsiskyrimo iki manijų ir haliucinacijų.

 

Įdomybės

 

● Nuotykių romano „Guliverio kelionės“ autorių Dž. Sviftą vargino sunki liga. Gyvenimo pabaigoje jis tapo labai niūrus ir uždaras, kiauras dienas tūnojo vienui vienas, neprisileisdavo net artimiausių žmonių. Rašytojas mirė sulaukęs 78 metų. Jo paties prašymu buvo palaidotas Dublino katedroje, o prie amžinojo poilsio vietos yra rašytojo sau dedikuotas tekstas: „Čia ilsisi Džonatano Svifto, šios katedros dekano, kūnas, ir sielvartai nebedrasko jo širdies.“

● Sergantiesiems šizofrenija tarsi išnyksta savojo „aš“ ribos – jiems gali atrodyti, kad aplinkiniai girdi jų mintis, mano patys galintys skaityti kitų mintis. Mąstymas būna nenuoseklus, ligoniai gyvena susikurtoje realybėje. Sergant šizofrenija nukenčia ne intelektas, o gebėjimas naudotis savo įgūdžiais.

● Olandų tapytojas V. van Gogas, apimtas depresijos, 1888 m. nusipjovė kairę ausį. Menininkui nustačius sunkią psichikos ligą, prasidėjo jo gydymas ligoninėse. Ligos priepuoliai tęsdavosi savaitėmis. Kai liga leisdavo, dailininkas kurdavo geriausias savo drobes. Dailininkas nusižudė 1890 m.

● Sergantieji šizofrenija kartais labai susidomi savo kūnu, išvaizda. Dėl pakitusio pasaulio suvokimo ir padidėjusio jautrumo ligoniui atrodo, kad pasikeitė aplinkinių arba jo paties išvaizda. Sergantysis gali ištisas valandas tyrinėti savo veidą, išorę. Tai – veidrodžio simptomas.