Visi žinome, kad miegant organizme vyksta regeneraciniai procesai, todėl kokybiškas miegas būtinas gerai sveikatai ir puikiai savijautai. Tačiau miegas ne tik leidžia pailsėti. Pasmalsaukime, kokiais tikslais miegą pasitelkia žinomos asmenybės.

 

miegas

Miegas – laiko švaistymas

 

Amerikiečių išradėjas Thomas Edisonas, kuriam esame dėkingi už elektros lemputę, miegodavo vos 2–3 val. per parą. Medikų duomenimis, normaliai funkcionuoti žmogui reikia 6–7 val. nepertraukiamo miego, o jei miegame per mažai, ilgainiui gali sutrikti smegenų veikla ir net prasidėti haliucinacijos. Tačiau išradėjui taip nenutiko, nes T. Edisonas manė atradęs ypatingą būdą, kaip miegant pažadinti kūrybines galias.

 

Atsisėdęs panirdavo į būseną tarp sąmoningumo ir miego (hipnotinę miego fazę), paprasčiausiai sakant – snaudimą. T. Edisonas buvo įsitikinęs, kad ši miego fazė leidžia atsikratyti įprastai kamuojamų minčių ir padeda sugalvoti šį tą naujo. Tiesa, per hipnotinę miego fazę kilusios idėjos pamirštamos, jei nugrimztama į gilesnes miego stadijas. Kad taip nenutiktų, snausdavo laikydamas lėkštes su plieniniais rutuliais. Įsitaisęs su jais rankose imdavo būdrauti. Būdamas pusiau sąmoningas dar laikydavo rutulius, tačiau galiausiai rankos atsipalaiduodavo ir jie iškrisdavo. Garso pažadintas išradėjas skubėdavo į po ranka esantį bloknotą surašyti kilusias idėjas. T. Edisonas įsitikinęs, kad visi jo išradimai (elektros lemputė, fonografas, diktofonas, kinetoskopas, elektros kėdė ir kt.) gimė būtent snaudžiant.

 

Tiesa, nors miegą vadino laiko švaistymu ir manė, kad pakanka nusnausti porą valandų per parą, miego stygių jautė. Tą rodo jo gebėjimas užmigti per kur ir bet kada – dieną ar naktį, po medžiu, kėdėje, dirbant laboratorijoje ir kt.

 

Miega tik tinginiai?

 

Leonardo da Vinci – vienas produktyviausių visų laikų išradėjų, inžinierių, architektų, mokslininkų. Sukūrė daugybę iki šiol naudojamų daiktų – nuo žirklių iki parašiuto, sraigtasparnio, naro kostiumo, šarvuotų karo mašinų prototipų ir t. t. Visi jį žino ir kaip garsiųjų paveikslų „Mona Liza“, „Paskutinė vakarienė“ autorių. Natūralu, kad kyla kausimas, kaip meno ir mokslo žmogui pavyko suderinti tiek veiklų ir nudirbti tiek darbų? Ogi paprastai – nemiegojo. Kalbant tiksliau, genijus įprato miegoti labai trumpai. Vietoj nakties miego propagavo daugiafazį miegą: kas 4 val. nusnūsdavo po 20 min. Iš viso per parą miegui skirdavo vos 2 val. Likusį laiką praleisdavo prie brėžinių ir piešinių, kurie virsdavo šedevrais arba išradimais. Verta paminėti, kad L. da Vinci gyveno XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje, kai apie žadintuvą dar niekas nebuvo girdėjęs. Kaip jis nenumigdavo ilgiau, ypač nuolat jausdamas laiko stygių? Tikslaus atsakymo nėra. Galėjo būti du variantai: naudojo tą patį iš atsipalaidavusių rankų iškrentančių daiktų triukšmą arba samdė žmogų, kuris sutartu metu ateidavo pažadinti.

 

Produktyvus miegas 

 

Nors vieni genijai miegą laikė nereikšmingu ar net trukdančiu užsiimti svarbiais reikalais, gerai, kad tokios nuomonės paisė ne visi. Kai kurie jų mėgdavo pamiegoti ilgiau ir dėl to nuveikė svarbiausius darbus.

 

Vienas garsiausių XX a. mokslininkų Albertas Einsteinas kiekvieną naktį miegodavo po 10 val., taip pat niekada neatsisakydavo trumpo pietų pogulio. Nors per parą turėjo gerokai mažiau produktyvių valandų, tai nesutrukdė padaryti stulbinamų atradimų. Mokslininko teigimu, miegodamas ir susapnavo garsiąją reliatyvumo teoriją. Mokslininkas Dmitrijus Mendelejevas taip pat sapne išvydo, kaip visus Žemėje esančius cheminius elementus susisteminti lentelėje, kuria iki šiol naudojasi visas pasaulis.

 

Romano „Frankenšteinas“ autorė Mary Shelley taip pat miegodama sukūrė vieną garsiausių literatūros šedevrų. Rašytoja kentė nuo miego paralyžiaus. Su šiuo sutrikimu susiduriantys žmonės nubunda, tačiau negali pajudėti, jaučia nemalonius fizinius pojūčius, netgi gali matyti haliucinacijas. Būtent miego paralyžiaus ištikta M. Shelley išvydo neregėtą būtybę, kuri įkvėpė garsiąją siaubo istoriją. Beje, prozininkės Stephenie Meyer knygos „Saulėlydis“ taip pat yra sapno rezultatas.

 

Saldus popietės miegelis

 

Pasak specialistų, dienos miegas savo svarba organizmui negali prilygti nakties poilsiui, nes tam tikri hormonai gaminasi tik miegant tamsoje. Tačiau kai kurie pavyzdžiai rodo, kad tai nebūtinai tiesa. Per Antrąjį pasaulinį karą Didžiosios Britanijos premjerui Winstonui Churchilliui svarbius sprendimus sekdavosi priimti tik naktį, todėl dažnai tamsiu paros metu nesudėdavo nė bluosto. Atsigriebdavo dieną. Tik taip mėgdavo nusnausti po pietų, kad lovą jam pastatė net Parlamento rūmuose.

 

Geležine ledi vadinta britų ministrė pirmininkė Margaret Thatcher irgi miegodavo vos 4 val. per naktį, o likusias dirbdavo ir to paties reikalavo iš administracijos.

 

Svarbi pasaulio kryptis

 

Lietuvoje gajus prietaras, kad negalima miegoti kojomis į duris, nes taip iš namų išnešamas velionis. Taip pat tikima, kad netinka miegoti galvūgalį nukreipus į šiaurę, nes miegas bus neramus. Rašytojas Charlesas Dickensas kaip tik manė, kad šiaurės kryptis labai naudinga. Dėl kamuojančios insomnijos klasikas galėdavo užmigti tik tokiu atveju, jei galvūgalis nukreiptas į šiaurę. Kad tokia lovos padėtis būtų ir keliaujant, visuomet su savimi turėjo kompasą ir reikalui esant perstumdavo lovą, net jei viešbutyje likdavo vienai nakčiai. Ch. Dikensas buvo įsitikinęs, kad šiaurės kryptis padeda ne tik geriau užmigti, bet ir žadina kūrybines galias, todėl rašydavo taip pat tik atsisukęs į šiaurinę pusę. Net jei tai buvo tik placebas arba savitaiga, akivaizdu, kad toks miegas ir darbas buvo ypatingas, nes autorius pasauliui padovanojo kūrinius „Didieji lūkesčiai“, „Kalėdų giesmė“, „Oliverio Tvisto nuotykiai“ ir kt.

 

Sveikatai ir ištvermei

 

Kai kurių sričių specialistai miegą pasitelkia ne kūrybiškumui skatinti ar idėjoms generuoti, bet kūnui treniruoti. Štai JAV plaukikas, daugkartinis pasaulio ir olimpinis čempionas Michaelas Phelpsas miegodamas didina ištvermę. Kai laukia svarbios varžybos, pavyzdžiui, čempionatas ar olimpiada, plaukikas savaitę miega ne savo lovoje, o specialioje deguonies kameroje, kurioje sukuriamas oro slėgis, primenantis esantį aukščiausiose viršukalnėse. Miegant tokiomis sąlygomis raumenys nuolat jaučia tam tikrą spaudimą, didesniu krūviu dirba ir plaučiai, todėl plaukiko kūnas treniruojamas net miegant. Žinoma, vien tokio miego nepakanka, todėl dienomis treniruojasi įprastai.

 

Dainininkė Mariah Carey miego metu stengiasi sukurti itin palankias sąlygas balso stygoms. Kaip žinome, joms labai kenkia karštas ir sausas oras, todėl moteris itin rūpinasi oro drėkinimu. Likus kelioms dienoms iki koncertų jos miegamajame išrikiuojami 20 oro drėkintuvų. Pasak atlikėjos, pojūtis lyg miegant garinėje pirtyje, tik ne per karšta. Beje, toks drėgnas oras į naudą ir M. Carey odai. Beje, per parą ji stengiasi miegoti 15 val.

 

Įdomu

 
  • Kovo 21-ąją minima Tarptautinė miego diena.
  • Idealiausias laikotarpis užmigti – per 10–15 min. atsigulus į lovą.
  • Žmonės pramiega trečdalį gyvenimo.
  • Gimus kūdikiui, tėvai jau per pirmus metus praranda 450–700 val. miego.
  • Labiausiai nuovargis jaučiamas 2 val. ir 14 val., todėl po pietų norisi miegoti.
  • Žmonės pamiršta iki 90 % regėtų sapnų.