Iš žiemos galima sulaukti visko – skruostus ir rankas gnaibančio šaltuko, plikledžio kelyje ir traumų, peršalimo ar gripo, net sezoninės depresijos. Šaltuoju sezonu sergantiems migrena padidėja priepuolių dažnis. Kodėl dažniau skauda galvą ir kaip sau padėti?

 

Kerta staiga ir skausmingaiExhausted,Young,Woman,Touching,Her,Head,With,Eyes,Closed.,Female

 

Migrena – daugiau nei galvos skausmas. Skiriasi intensyvumu ir požymiais. Iš tiesų tai neurologinė liga, pasireiškianti apie 8 % žmonių. Ne visi, kurie serga, kreipiasi į medikus, todėl statistika gali būti daug liūdnesnė. Moterys, ypač 30–40 m., patiria migrenos priepuolius triskart dažniau, palyginti su vyrais. Nors būklė dažna, priežastys nėra visiškai suprantamos. Išskirtas genetinis veiksnys, t. y. tikimybė patirti migreną yra itin didelė, jei serga bent vienas iš artimųjų.

 

Anot medikų, sergančių migrena smegenys labai jautrios tam tikriems dirgikliams. Neuronai skirtingai reaguoja į tuos pačius aplinkos ar kūno signalus. Vienus išbalansuoja garsai, šviesa, kitus – žemas cukraus kiekis kraujyje ar hormonų pokyčiai. Manoma, kad pagrindinį vaidmenį atlieka smegenų kraujagyslių reakcija, t. y. spazmai, pasireiškiantys tam tikromis sąlygomis. Klasikiniai migrenos priepuolio simptomai yra pykinimas ir vėmimas; jautrumas šviesai, garsams, kvapams, prisilietimams; vienpusis galvos skausmas; pulsuojantis skausmas, apimantis pažeistos pusės akį, antakį, kaktą, smilkinius, pakaušį; mirguliavimas akyse; sutrikusi kalba.

 

Būdingas sezoniškumas

 

Liga gali suaktyvėti atsižvelgiant į metų laiką. Kai kuriems žmonėms trigeris yra aukšta temperatūra ir didelė drėgmė (tvankumas, vadinamoji oro stoka). Kiti dažniau serga esant minusinei temperatūrai ir mažam drėgniui. Tipiški galvos skausmo priepuoliai, pasireiškiantys šaltuoju sezonu, vadinami žiemos migrena. Ne kiekvienas sergantis patiria sezoninį paūmėjimą. Dar visai neseniai mokslininkai abejojo, ar šaltis gali išprovokuoti priepuolius. Tačiau naujausi tyrimai atskleidžia, jog žiemą galimai kenčia žymiai daugiau žmonių, palyginti su kitais metų laikais.

 

Keliama teorija, kad žiemos migreną lemia hemodikamikos – kraujo tėkmės – pakitimai. Šaltyje kraujagyslės natūraliai susitraukia, tačiau sergantiems migrena prasideda skausmingi spazmai. Negaluoti pradedama dar lauke arba kai žmogus grįžta į šiltą patalpą.

 

Kitas galimas migrenos veiksnys – cirkadinio ritmo pokyčiai, susiję su trumpu šviesiuoju ir ilgu tamsiuoju paros metu. Saulės kelias danguje nesutampa su vidiniu laikrodžiu. Žiemą pakinta miego įpročiai, žmonės dažniau permiega arba vargina nemiga. Poilsio higiena glaudžiai susijusi migrena.

 

Sumažėjus saulės šviesos, smegenyse sutrinka serotonino sekrecija. Tai viena depresijos – sezoninio afektinio sutrikimo – priežasčių. Taip pat žinoma, kad serotonino lygio sumažėjimas lemia migreną.

 

JAV Stanfordo medicinos universiteto neurologai pastebėjo, kad migrena paūmėja per didžiąsias žiemos šventes, kai padaugėja provokuojančių veiksnių: per daug alkoholio, kofeino, sunkiai virškinamo maisto (brandinti sūriai, rūkyti gaminiai, kepta riebi mėsa), stiprių aromatinių žvakių kvapų, mirksinčių ryškių šviesų.

 

Nors šaltis gali paskatinti priepuolį, vien žema temperatūra nebūtinai yra žiemos migrenos priežastis. Ne mažesnį vaidmenį atlieka slėgio pokyčiai. Šaltas oras tankesnis ir sunkesnis, palyginti su šiltu, todėl leidžiasi žemyn. Žiemą atmosferos slėgis dažniausiai būna didesnis nei vasarą. Oro masę lemia ir drėgnis. Debesuotą dieną, kurią vadiname cepelinų dangumi, arba kai tvyro rūkas, lijundra, snygis, slėgis būna didžiausias. Jis paveikia galvos sinusus ir kitas ertmes, todėl gali išprovokuoti priepuolį.

 

Migreną lemia staigios permainos, kai maišosi šalto, sauso ir šiltesnio, drėgno oro masės bei iškrinta krituliai. Kai slenka dideli lietaus ar sniego frontai, priepuoliui nebūtini temperatūros svyravimai. Užtenka slėgio šuolių. Japonijos mokslininkų duomenimis, prieš audrą priepuolius patiria 75 % sergančių migrena ir tik 20 %, kuriems pasireiškia įprastas galvos skausmas.

 

Kaip pasirūpinti savimi?

 

Kelionė į pietų kraštus prieš atslenkant šalčiams nėra vienintelis būdas išvengti migrenos. Nors daug žmonių, neprisirišusių prie darbo vietos, praktikuoja žiemojimą šiltesnio klimato šalyse, kur nebūna minusinės temperatūros. Jei nemėgstate šalčio, tačiau negalite migruoti lyg paukštis, yra būdų, kaip sumažinti žiemos migrenos tikimybę ar bent palengvinti priepuolių intensyvumą.

 

Pirmiausia iškelkite asmeninius poreikius į prioritetų sąrašo viršų. Miego stoka – pagrindinis galvos skausmo faktorius, todėl užsitikrinkite nepertraukiamą 7–9 val. poilsį. Tinkama mityba ir reguliarus valgymas – dar vienas rūpinimosi savimi elementas. Lėkštę užpildykite spalvotomis daržovėmis ir vaisiais. Esant poreikiui, papildomai vartokite vitaminų D, B2, kofermento Q10, magnio maisto papildų, žuvų taukų. Trečias savisaugos mechanizmas – streso valdymas. Atvejais, kai užvaldo panika ar nerimas, itin padidėja migrenos tikimybė, kuri gali pasireikšti naktį po sunkios dienos arba atslūgus problemoms. Reguliariai mankštinkitės arba praktikuokite bet kokią kitą fizinio aktyvumo formą, kvėpavimo pratimus, meditaciją, savirefleksiją.

 

Apgalvokite, kokius aplinkos veiksnius galite kontroliuoti. Šildymo sezonu patalpų oras pernelyg išsausėja. Kadangi nėra akivaizdaus prakaitavimo, palyginti su vasaros karščiais, sunku pastebėti organizmo dehidrataciją. Štai ir tobulos sąlygos migrenai vystytis. Daugeliui galvos skausmas signalizuoja apie skysčių stoką. Žiemą būtina padidinti vandens suvartojimą. O deramą kiekį išduoda šlapimas. Jeigu jis skaidrus ir gelsvas, geriate užtektinai.

 

Žmonėms, linkusiems į depresiją dėl saulės stokos ir trumpų dienų, verta dažniau išeiti į lauką ir pabūti gryname ore. Kasdienė mankšta, pavyzdžiui, valanda ėjimo, padidina serotonino lygį organizme ir atitolina migrenos priepuolius. Jeigu lengvas fizinis krūvis nepadeda, pasinaudokite šviesos terapija. Specialios lempos suaktyvina biocheminius procesus smegenyse ir pakelia nuotaiką. Įdarbinkite juslinius pojūčius, pavyzdžiui, klausykite klasikinės muzikos, lankykite meno parodas, mokykitės kurti rankomis (tinka keramikos, floristikos, dailės kursai).

 

Sekite orų prognozes. Jeigu žinote, kad artėja ciklonas su krituliais, stenkitės likti patalpose. Tai padės išvengti atmosferos slėgio svyravimų. Įjunkite oro drėkintuvą, kuris sumažins sausumo pojūtį. Venkite didelių temperatūros kontrastų. Tikėtina, kad kaitinimasis pirtyje ir maudynės lediniame vandenyje – ne jūsų žiemos pramogos. Tačiau galvos apdangalas, saugantis jautrią kūno vietą nuo šalčio ir vėjo gūsių, – geriausias kompanionas.

 

Ligos kontrolė

 

Pajutus pirmuosius migrenos priepuolius svarbu skubiai išgerti vaistų. Tai palengvina atakos sunkumą ir trukmę, palyginti su atvejais, kai vaistai išgeriami pavėluotai ir skausmui pasiekus piką. Daugelis žmonių, nors kartą patyrusių migreną, žino, kad būsena linkusi kartotis ir padeda tikrai ne visi medikamentai nuo skausmo.

 

Prevencija – pagrindinis komponentas kovojant su migrena. Turėkite priepuolių žurnalą, kuriame rašysite aplinkybes, konkrečius trigerius, atvejų intensyvumą, trukmę, dažnį, papildomus simptomus. Praktika rodo, kad daugeliui žmonių migrena susijusi su stresu ir miego stoka. Tačiau yra ir tokių, kuriems priepuolis prasideda suvalgius tam tikro maisto arba nuo kvapo.

 

Kalbant apie neišvengiamus dirgiklius, tokius kaip žiema ir šaltas oras, ne visada pavyksta užbėgti ligai už akių. Tyrimai patvirtina, kad migrenos pasireiškimo dažnį gali sumažinti desensibilizacija. Tai ilgas pratinimosi prie trigerių procesas, kai smegenys nustoja reaguoti arba reaguoja silpniau. Tokia terapija, pavyzdžiui, laipsniškas temperatūros, slėgio, drėgnio svyravimų tolerancijos didinimas, yra realesnis ir efektyvesnis požiūris, palyginti su vengimu.

 

Nesvarbu, ar rinksitės vengti su žiema susijusių iššūkių, ar stengsitės prisijaukinti šaltį, oras atlieka svarbų vaidmenį migrenai vystytis. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kokie papildomi dirgikliai prisideda, pavyzdžiui, migrena prasideda vakare grįžus iš šalto lauko ir būnant ryškiai apšviestoje patalpoje, tačiau nepasireiškia, jei naudojamas prislopintas apšvietimas. Arba sopa galvą apniukusią dieną ilgai dirbant šiltame biure, tačiau saulėtą dieną nusiskundimų nebūna.

 

Svarbu žinoti

 

Migrenos skausmas gali būti sunkiai pakeliamas, tačiau egzistuoja pagalba ir gydymas. Jeigu nepadeda nereceptiniai vaistai nuo skausmo, naminės priemonės (šiltas ar šaltas kompresas ant kaktos), priepuolis trunka ilgiau kaip 72 val. arba kartojasi dažniau nei kartą per savaitę, būna toks stiprus, jog sutrinka darbingumas, būtina kreiptis į medikus. Jei skauda galvą šaltymečiu, gali atsirasti žiemos baimė ir kitų psichologinių problemų. Migrena nėra nekontroliuojama būklė. Reikia tik rasti individualiai tinkantį sprendimą.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė