Kai ateina žiema ir atšąla orai, daugiau suvartojama šilto ir sotaus maisto. Šviežios salotos ir žalias maistas vartojami nepalyginamai rečiau nei šiltuoju metų laiku. Daugelis šiuo metu leidžia sau dažniau nei reikėtų pasilepinti puodeliu karštos kavos ar šokolado. Niekam ne paslaptis, kad mityba, kurioje mažai šviežių vaisių ir daržovių ir daug gyvūninių riebalų  rūgština organizmą. Rūgščių nuosėdomis apkrauna kūną kofeino ir alkoholio turintys produktai. Dažnas šaltuoju metu suvartoja per mažai vandens, todėl pradeda kauptis rūgštys ir sutrinka organizmo atliekų šalinimo sistema. Sulėtėjęs gyvenimo tempas, tingus laisvalaikis ir prasta mityba blogina organizmo būklę ir net skatina ligų atsiradimą. Todėl mitybos plano, kuris padeda atkurti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, reikėtų laikytis visus metus.

 

šarmų dieta

Gyvybingumą ir sveikatą šaltymečiu padeda palaikyti švieži vaisiai ir daržovės, ypač žalios spalvos (špinatai, lapiniai kopūstai, brokoliniai kopūstai, kiviai). Šiuose maisto produktuose gausu vitamino C, kuris stiprina imuninę sistemą ir padeda palaikyti natūralią organizmo apsaugą. Taip pat šaltuoju metų laiku galima vartoti natūralių produktų maisto papildus: kviečių želmenis, augalų daigus, biologiškai aktyvius melsvadumblius (vingrūnę, chlorelę). Vertingų medžiagų turtingų melsvadumblių milteliai gali būti vartojami kartu su sultimis, žaliaisiais kokteliais, jų galima pabarstyti ir ant šiltų daržovių patiekalų.

 

Sezoninės daržovės, kurios atkuria rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme: saldžiosios bulvės, kopūstai, burokėliai, persimonai, lapiniai kopūstai. Toliau trumpai apie kiekvieną iš jų.

 

Lietuvoje nelabai populiarios, bet didžiuosiuose prekybos centruose parduodamos ir kai kurių ūkininkų auginamos saldžiosios bulvės (batatai) – labai vertingas, nors ir nemažai kalorijų turintis produktas. Krakmolingos, salsvo skonio šakninėse daržovėse labai daug karotenoidų, kuriuos organizmas sintetina į vitaminą A. Taip pat jose gausu vitamino C, vitamino B6, mangano, vario ir kalio. Vienoje keptoje saldžiojoje bulvėje yra 26 % rekomenduojamos skaidulų dienos normos. Garuose virtas saldžiąsias bulves, apšlakstyti alyvuogių aliejumi ir pagardinti šildančiais prieskoniais: cinamonu, muskatu. Sveikas, sotus ir skanus užkandis!

 

Kopūstuose vitamino C, atsakingo už stiprią imuninę sistemą, labai daug. Taip pat juose labai dideli kiekiai vitamino K, B6, mangano, kalio, kalio, geležies, antioksidantų (polifenolių ir kt.), dietinių skaidulų. Daugiausiai vitaminų ir mikroelementų žmogaus organizmas įsisavina iš žalių arba šiek tiek apvirtų kopūstų, taip pat iš raugintų tradiciniu būdu.

 

Burokėliuose yra kalio, magnio, fosforo, geležies, vitaminų A, B, C, beta karoteno, betankino, folio rūgšties, skaidulų. Jie valo kepenis ir kraują. Burokėlius galima virti, kepti arba vartoti žalius (kaip salotų sudedamąją dalį). Beje, tai, kad vartojant daug burokėlių pasikeičia šlapimo spalva ir tampa rausva – geras ženklas, rodantis, kad organizme rūgščių kiekis neviršija normos. Burokų būna įvairių spalvų: balti, geltoni, oranžiniai. Visi jie turi organizmui naudingų medžiagų.

 

Persimonus senovės graikai vadino „dievų vaisiais“. Šie vaisiai aprūpina šalčių išsekintą organizmą vitaminais C ir A, beta karotenu, likopenais, kurie mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Iš vaisių galima gaminti salotas, kokteilius arba valgyti vienus.

 

Lapiniuose kopūstuose yra panašių vertingų mikroelementų, kaip ir minėtuose anksčiau: vitaminų A, C, K, B grupės, kalcio, mangano, geležies ir net baltymų. Šių daržovių galima dėti į troškinius, sriubas. Į kopūsto lapus galima įvynioti kitus maisto produktus, pavyzdžiui, mėsą ar kruopas.

 

Paprasti patarimai, kad žiema būtų sveika:

 
  • Gerti žolelių arbatas, kurios aprūpins organizmą skysčiais ir apsaugos nuo dehidratacijos.
  • Didžioji dalis maisto, suvartojamo per pietus ir vakarienę, turėtų būti žalios spalvos daržovės.
  • Daržoves ir jų patiekalus apibarstyti melsvadumblių milteliais arba smulkintais žalumynais, kurių galima užsiauginti ant palangės.
  • Vengti kofeino ir alkoholio.
  • Užkandžiams rinktis riešutus ir sėklas, kurie turi daug mineralų ir mikroelementų.
 

Keptos saldžiosios bulvės

saldžiosios bulvės

  • 4 saldžiosios bulvės
  • 2 šaukštai tarkuotų citrinų žievelių
  • 60 g šviežių kalendrų
  • 80 ml alyvuogių aliejaus
  • Skiltelė česnako
  • Druskos, maltų, juodųjų pipirų pagal skonį
 

Gaminimas

 

Pusę smulkintų kalendrų lapų, česnako skiltelę susmulkinti elektriniu trintuvu. Tada sumaišyti su bulvių ketvirčiais, aliejumi bei tarkuotomis citrinų žievelėmis. Apkepti iš abiejų pusių.

 

100 g apie 270 kcal

Paruošimo laikas: 20 min

4 porcijos

Spausdinti