Reguliari profilaktinė sveikatos patikra – patikimiausias būdas užbėgti ligoms už akių. Ji leidžia aptikti ir stebėti organizme vykstančius pokyčius, ankstyvose stadijose diagnozuoti ligas, užkerta kelią pavojingoms komplikacijoms. Kokie profilaktiniai sveikatos tyrimai rekomenduojami vyrams ir moterims?

 

Bendros rekomendacijosFull,Medical,Check-up,All,Body,Organs,Concept.complex,Health,Checkup,Of

 

Tiek vyrams, tiek moterims svarbu reguliariai atlikti šiuos profilaktinius sveikatos tyrimus:

 

Bendras kraujo tyrimas (BKT). Vienas pagrindinių tyrimų, galinčių padėti anksti nustatyti įvairius sveikatos sutrikimus. Jis greitas, beveik neskausmingas ir suteikia svarbios informacijos apie organizmo būklę. Sveikiems žmonėms BKT rekomenduojama atlikti kartą per metus kaip profilaktinę patikrą. Esant lėtinėms ligoms (pvz., cukriniam diabetui, anemijai, skydliaukės ligoms ar kt.) – kas šešis mėnesius arba pagal gydytojo rekomendacijas. BKT padeda diagnozuoti uždegimus, infekcijas, anemiją, kraujo ligas (pvz., leukemiją) ir kitus sutrikimus dar prieš pasireiškiant simptomams. Pvz., baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) skaičius gali parodyti, kad organizmas kovoja su infekcijomis ar autoimuninėmis ligomis. Jei nustatoma didelė trombocitų ar eritrocitų koncentracija, gali kilti kraujo krešulių rizika, todėl gali būti skiriamas papildomas stebėjimas. Nors BKT suteikia daug informacijos, kartais reikia papildomų tyrimų, pvz., įtariant cukrinį diabetą (atliekamas gliukozės tyrimas), geležies stokos anemiją (atliekamas feritino tyrimas), kepenų ar inkstų veiklos sutrikimus (atliekami AST, ALT, bilirubino, kreatino ir kiti tyrimai).

 

Papildomai galima atlikti išsamų kraujo tyrimą, parodantį vitaminų ir mineralinių medžiagų santykį organizme. Įprastai tokie tyrimai mokami, tačiau labai vertingi įtariant maistinių medžiagų trūkumą, jaučiant nepaaiškinamą nuovargį, mieguistumą, odos, plaukų, nagų būklės suprastėjimą, kognityvinių funkcijų sutrikimą, sumažėjusį atsparumą infekcijoms.

 

Šlapimo tyrimas. Vienas pagrindinių laboratorinių tyrimų, leidžiančių anksti nustatyti inkstų, šlapimo takų, kepenų ir kitų organų veiklos sutrikimus. Tai greitas, neskausmingas ir informatyvus tyrimas, kuris dažnai atliekamas profilaktiškai. Sveikiems žmonėms patariama jį atlikti kartą per metus. Sergantiems lėtinėmis ligomis – kas 3–6 mėnesius arba pagal gydytojo rekomendacijas. Jei pasireiškia simptomų, pvz., skausmingas ar dažnas šlapinimasis, kraujas šlapime, drumstas ar nemalonaus kvapo šlapimas, skausmas apatinėje pilvo dalyje ar nugaroje, tyrimą reikėtų atlikti kuo greičiau. Šlapimo tyrimas padeda aptikti infekcijas bei uždegimus dar prieš atsirandant simptomams, taip pat gali padėti aptikti lėtines ligas. Pvz., jeigu šlapime aptinkama eritrocitų, tai gali reikšti inkstų akmenis, uždegimą ar kitus šlapimo sistemos sutrikimus. Ketonų buvimasgali rodyti riebalų skilimą organizme, kuris būdingas badavimui ar diabetui. Nors bendras šlapimo tyrimas suteikia daug informacijos, kartais gali reikėti papildomų tyrimų, pvz., šlapimo pasėlio (įtariant bakterinę infekciją), mikroskopinio šlapimo nuosėdų tyrimo (įtariant inkstų ar šlapimo takų pažeidimus), kreatinino ir albumino santykio tyrimo (svarbus inkstų funkcijoms įvertinti).

 

Echoskopinis ištyrimas. Echoskopija (ultragarsinis tyrimas) – vienas saugiausių ir informatyviausių būdų stebėti vidaus organų būklę. Profilaktinis ištyrimas leidžia anksti nustatyti ligas, todėl daugelis gydytojų rekomenduoja reguliariai atlikti tam tikrus tyrimus net neturint jokių simptomų. Echoskopija padeda nustatyti ligas dar prieš pasireiškiant simptomams. Galima laiku pastebėti cistas, akmenis ar organų struktūros pakitimus. Tyrimas neinvazinis, neskausmingas ir neturi jonizuojančiosios spinduliuotės, todėl jį galima atlikti dažnai. Tinka visiems, net vaikams, nėščiosioms, senjorams. Dažniausiai gydytojas iš karto mato ir aptaria rezultatus. Pilvo organų echoskopiją profilaktiškai patariama atlikti kartą per 1–2 metus, skydliaukės – kartą per 1–3 metus, krūtų (moterims iki 40 m., nes vėliau rekomenduojama mamografija) – kartą per metus, ginekologinę – kartą per metus, prostatos (vyrams po 40 m.) – kartą per metus.

 

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Tai viena iš Lietuvoje galiojančių nemokamų suaugusiesiems skirtų prevencinių sveikatos patikros programų. Skirta 50–74 m. asmenims. Nemokamai atliekama kartą per dvejus metus. Lietuvoje kasmet nuo storosios žarnos vėžio miršta apie 800 žmonių. Liga klastinga, ankstyvoje stadijoje įprastai nepasireiškia jokių simptomų, todėl sunerimstama tik kai vėžys jau būna išplitęs. Profilaktika itin svarbi, nes anksti diagnozavus storosios žarnos vėžį tikimybė pasveikti yra net penkis kartus didesnė, nei esant pasunkėjusiai ligos stadijai. Patikra atliekama tiriant išmatas ir nustatant, ar nėra slapto kraujavimo.

 

Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa. Skirta 40–55 m. vyrams ir 50–65 m. moterims. Patikra atliekama kartą per metus. Širdies ir kraujagyslių ligos – pirmaujanti mirčių priežastis Lietuvoje, todėl šis sveikatos tikrinimas yra vienas reikšmingiausių. Reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris surinks anamnezę, duomenis apie žalingus įpročius, gyvenseną, bus atliekama elektrokardiograma, cholesterolio tyrimas, nustatomas gliukozės kiekis kraujyje. Gavus tyrimų rezultatus vertinama, kokia yra rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų per artimiausius 10 metų. Jeigu ji didelė, pacientas siunčiamas į specializuotus centrus kardiologų konsultacijai ir išsamesniems tyrimams.

 

Moterims skirtos programos

 

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa. Skirta 50–69 m. moterims. Patikra atliekama nemokamai kas dvejus metus. Jos tikslas – užkirsti kelią krūties vėžiui arba bent jį diagnozuoti ankstyvoje stadijoje. Tai ypač svarbu, nes ankstyva diagnozė 95 % atvejų leidžia pasveikti. Mamografinis tyrimas itin jautrus, todėl leidžia pastebėti 90 % pakitimų, kurių dar neįmanoma pajusti apčiuopos metu. Pats tyrimas nesudėtingas: krūtys lengvai suspaudžiamos tarp plastikinių plokštelių ir, naudojant nedidelę rentgeno spindulių dozę, sukuriama rentgeno nuotrauka. Norint dalyvauti nemokamoje mamografinės patikros dėl krūties vėžio programoje, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išduos siuntimą pas gydytoją radiologą.

 

Gimdos kaklelio vėžio ankstyvoji diagnostika. Skirta 25–59 m. (imtinai) moterims. 25–34 m. (imtinai) moterims kartą per trejus metus nemokamai atliekamas gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimas. 35–59 m. (imtinai) moterims kartą per penkerius metus nemokamai atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV). Jeigu gaunamas teigiamas rezultatas (atsakymai dažniausiai ateina per 1–2 savaites), tuomet papildomai atliekamas ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje. Esant reikalui, gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę. Pabrėžiama, kad šioje prevencijos programoje dalyvauti ypač svarbu, nes laiku nustačius ikivėžinius pakitimus galima išvengti net iki 75 % gimdos kaklelio vėžio atvejų.

 

Programa vyrams

 

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa,skirta 50–69 m. vyrams. Nemokamai atliekama kas 2–5 metus, atsižvelgiant į amžių ir tyrimų rezultatus. Šis profilaktinis sveikatos tikrinimas itin reikšmingas, nes prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga. Deja, ankstyvoje stadijoje nesukelia jokių simptomų, todėl dažniausiai diagnozuojamas vėlai. Jeigu vėžys stipriai išplitęs, tikimybė pasveikti siekia iki 29 %, o jeigu nustatomas anksti – beveik 100 %. Patikra atliekama imant kraujo mėginį ir jame nustatant specifinio antigeno (PSA) kiekį.

 

Autorius Jūratė Survilė