Gydytojų teigimu, anatominiai ir fiziologiniai ypatumai nulemia skirtingus vyrų ir moterų sveikatos sutrikimus. Vyrai kenčia nuo kardiologinių, plaučių ar kepenų ligų. Moterims dažniau pasireiškia skydliaukės ligos, mažakraujystė. Pasirodo, net vaistai juos veikia skirtingai.

 

Moterys:Dissatisfied,Young,Couple,Having,Problem,With,Central,Heating,,Sitting,On

 
  • 2022 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad net 4 iš 10 Lietuvos moterų per mažai rūpinasi savo sveikata, yra nepatenkintos jos būkle. Anot tyrimą atlikusių mokslininkų, bene pagrindinė priežastis, kodėl vos 62 % moterų patenkintos savo sveikata, yra edukacijos stoka. Mokykloje išklausytų biologijos pamokų neužtenka, kad būtų aišku, kokie procesai vyksta organizme ir kaip į juos tinkamai reaguoti. Tai, kad moterys nesupranta kūno siunčiamų signalų, gali nulemti tam tikrų ligų radimąsi. Visgi švelniosios lyties atstovės geriau suvokia sveikos mitybos, tinkamo fizinio aktyvumo naudą, rečiau piktnaudžiauja alkoholiu ir rūko. Tad statistiškai gyvena ne tik ilgiau, bet ir kokybiškiau.
  • Kai kuriomis ligomis moterys serga gerokai dažniau. Tai skydliaukės veiklos sutrikimai, autoimuninės ligos (2–3 kartus dažnesnės tarp moterų). Štai sisteminė raudonoji vilkligė net 7 kartus dažniau pasireiškia moterims nei vyrams. Vien fiziologinės ypatybės nulemia, kad moterys serga krūties ir reprodukcinių organų vėžiu. Tarp jų dažniausia onkologinė liga Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje bei kitose Europos šalyse, išlieka krūties vėžys. Per savo gyvenimą vėžiu suserga viena iš trijų moterų. Visgi mokslininkai išsiaiškino, kad moterų genetika (dvi X chromosomos) lemia atsparumą onkologinėms ligoms. Pastebėta, kad moteriškieji hormonai estrogenai slopina uždegimą. Manoma, kad jie saugo moteris nuo hematologinių ligų, kepenų, storosios žarnos navikų, net melanomos.
  • Prieš metus JAV ir Didžiosios Britanijos mokslininkų grupė paskelbė reikšmingos metaanalizės rezultatus. Jie nagrinėjo vaistų kūrimą ir testavimą. Paaiškėjo, kad, kuriant populiariausius vaistus nuo skausmo, peršalimo bei kitų nesudėtingų negalavimų, klinikinių tyrimų metu moterų organizmo reakcijos stebimos itin retai arba išvis nestebimos. Paprastai naujo vaisto kūrimas ir testavimas trunka kelerius metus: stebimas ne tik jo efektyvumas, tačiau ir galimi nepageidaujami poveikiai. Klinikinių tyrimų metu taip pat nustatomos saugios dozės. Tačiau mokslininkai gerokai rečiau į tokius tyrimus įtraukia moteris. Priežastis paprasta – menstruacinis ciklas ir su tuo susiję hormonų pokyčiai yra sunkiai kontroliuojamas ir vertinamas kintamasis. Tad vien dėl patogumo dailiosios lyties atstovės nėra įtraukiamos į tyrimus. Mokslininkai mano, kad toks elgesys nulėmė, jog dalies populiarių vaistų dozės moterims per didelės, o kai kurios veikliosios medžiagos net gali daryti neigiamą įtaką vaisingumui.
 

Vyrai:

 
  • Dėl didėjančio sergamumo lėtinėmis ligomis vyrai dažniau priskiriami įvairių ligų rizikos grupėms, o dėl aktyvesnio gyvenimo būdo patiria įvairių traumų ir sužalojimų. Nepaisant statistikos ir rizikos veiksnių, linkę mažiau rūpintis sveikata – rečiau pripažįsta fizinius ir ypač emocinius sunkumus, kalba apie juos ir imasi būtinųjų priemonių sveikatai išsaugoti. Lietuvoje vyrai rečiau nei švelniosios lyties atstovės atlieka profilaktinių tyrimų. Stipriosios lyties atstovai dažniau turi antsvorio ir žalingų įpročių. O tai lemia, kad vos sulaukę 40-ies patiria gerokai didesnę riziką susidurti su sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Visgi vyrai jaučiasi labiau patenkinti savo fizine būkle nei moterys.
  • Vyrai dažniau serga plaučių vėžiu, bet tai tiesiogiai susiję su tuo, kad gerokai daugiau jų rūko. Vyrams vien dėl anatomijos ypatybių diagnozuojami prostatos sutrikimai. Sergamumo statistika rodo, kad bendrai vyrai vėžiu serga dažniau nei moterys, jų išgyvenamumo rodikliai prastesni, ligos eiga neretai sudėtingesnė. Tai nulemta genetikos, o tiksliau – tik vyrams būdingos Y chromosomos. Neseniai mokslininkai, tyrinėdami tūkstančių duomenų bazėse esančių navikų genominius profilius, palygino vyrų ir moterų navikų genetinius skirtumus. Paaiškėjo, kad net pusė su vėžiu siejamų genų pasižymi lyčiai specifiniu mutacijų profiliu. Šis tyrimas ne tik paaiškino skirtingą lyčių sergamumą vėžiu, bet ir pagrindė jau senokai pastebėtą atsako į gydymą skirtumą.
  • Apie tai, kad vaistų kūrimo ir testavimo praktikos nėra tinkamos, pradėta kalbėti prieš kelis dešimtmečius. Visgi tik visai neseniai mokslininkai ėmėsi vaistus atidžiau testuoti pasitelkdami lyties kintamąjį. Manoma, kad bent teoriškai ateityje vaistai turėtų būti kuriami individualiai arba bent atsižvelgiant į lytį ir svorį. Kol kas beveik visi rinkoje esantys vaistai geriau pritaikyti vyrams nei moterims. Visgi egzistuoja kita problema. Stipriosios lyties atstovai net 3 kartus dažniau atsisako arba pamiršta suvartoti paskirtus vaistus. Tai, deja, turi skausmingų pasekmių. Ypač tuomet, kai vaistai skirti širdies ir kraujagyslių ligų kontrolei. Manoma, kad neatsakingas ar netinkamas receptinių vaistų vartojimas iš dalies susijęs su tuo, kad vyrai daug dažniau patiria sunkias širdies būkles. Itin sudėtinga situacija, medikų teigimu, yra cholesterolio kiekio kraujyje skirtų vaistų srityje. Lietuvoje dažniausiai tam skiriami statinai, kurių vartojimo negalima savarankiškai nutraukti. Deja, vyrai neretai būtent tai ir padaro, tad išauga kraujagyslių užsikimšimo rizika.
 

Apie (ne)sveikus įpročius:

 
  • Kas trečia moteris Lietuvoje skundžiasi lėtiniu nuovargiu. Bemaž pusę jų vargina sprando, pečių, nugaros skausmai. O kas dešimta serga depresija.
  • Šalyje antsvorio turi 43 % vyrų ir 34 % moterų, 1 iš 4 gyventojų yra nutukęs. Tačiau moterys savo svorį vertina kritiškiau – net ketvirtadalis esančios normalaus svorio mano turinčios antsvorio. Vyrai sau atlaidesni – 4 iš 10 antsvorio turinčių vyrų įsitikinę, kad jų svoris normalus.
  • Tik kas penktas vyras ir kas ketvirta moteris fiziškai aktyvūs bent 4 kartus per savaitę.
  • 8 iš 10 gyventojų vartoja alkoholį. Dauguma vyrų nurodė vartojantys stipriuosius alkoholinius gėrimus (82 %) ir alų (80 %), moterys – vyną (79 %) ir alų (65 %). Alų bent kartą per savaitę vartoja kas antras jaunas vyras. Tokių moterų – 35 %. Penktadalis vyrų nurodė bent kartą per savaitę vieno vakarėlio ar susitikimo metu išgeriantys alkoholio kiekį, prilygstantį 6 standartinėms alkoholio porcijoms.
  • Rūkymo įpročių rodikliai parodė, kad reguliariai ar retkarčiais rūko apie trečdalis vyrų ir maždaug 14 % moterų. Kasdien rūkantys vyrai vidutiniškai surūko 15, moterys – 10 cigarečių. Atitinkamai skiriasi ir kasdien rūkančiųjų vidutinis rūkymo stažas: vyrų – 24 m., moterų – 19 m.
 

Autorė Eglė Stratkauskaitė