Stiklainius ir rūsius pripildžius rudens gėrybių, o medžiams numetus žaliąjį drabužį, įsigali niūrumas ir šaltis, apie naują derlių gausų vitaminų lieka tik svajoti… Tačiau ar tikrai? Pasirodo, šviežių žalėsių namie ant palangės galima užsiauginti net ir vėlyvą rudenį ar žiemą! Taigi kurie augalai yra gausūs vitaminų ir kaip juos auginti ant palangės įrengtame „darželyje“?

 

1

Vitaminų bomba – svogūnas

 

 

Svogūnų laiškai – ne tik gardi salotų sudedamoji dalis, bet ir vitaminų šaltinis. 100 gramų svogūnų laiškų yra apie 30 mg vitamino C. Suvalgius apie 100–200 g svogūnų laiškų gaunama rekomenduojama visos paros vitamino C norma. Taip pat juose gausu vitamino A, folio rūgšties, geležies. Šie žalėsiai auginami itin lengvai – reikia svogūną pamerkti į 0,5 stiklinės vandens ir netrukus bus galima džiaugtis derliumi. Norint laiškais mėgautis ilgiau, vertėtų sodinti į vazonėlį su žemėmis. Svarbu atsiminti, kad norint gražesnių ir maistingesnių laiškų, svogūną reikėtų laikyti ten, kur šviesu ir šilta.

 

Maistingosios petražolės

 

Petražolės – lietuviams įprastas žalėsis. Jose gausu eterinių aliejų, vitamino C, provitamino A, vitaminų E, B1, B2, PP, riebalų, flavonoidų, cukraus, taip pat mineralinių medžiagų: geležies, fosforo, kalio, kalcio, mangano, nikelio, fluoro. Šis augalas nelepus. Vazonėliuose geriausia sodinti lapines petražoles. Patartina sėklas apie pusvalandį laikyti po šilto vandens srovele, po to parą pamirkyti – taip augalas greičiau sudygs. Petražoles derėtų sėti ne per tankiai, sudygus – išretinti. Augalui užaugus, skabyti reikėtų pradėti nuo viršūnės.

 

Universaliosios pipirnės

 

Pasak kulinarų, yra mažai patiekalų, kuriuos galėtų sugadinti pipirnė. Ja mielai gardinamos salotos, mėsa, sūris, varškė, virtos ar keptos bulvės, įvairūs kepiniai, koldūnai ir kt. Šis augalas itin naudingas organizmui. Jame gausu vitamino C, karotino, mineralinių medžiagų: geležies, kalcio, fosforo, jodo. Pipirnę auginti galima visus metus ir tai labai paprasta. Geriausia augalą sėti lėkštutėje ant drėgnos marlės, vatos ar popierinės servetėlės gabalėlio. Dygimo pradžioje reikėtų nuolat palaikyti drėgmę, o vėliau nederėtų perlaistyti – gali pradėti pelyti. Pipirnė užauga labai greitai – maždaug po dešimties dienų jau galima ja gardinti patiekalus!

 

Pavasariu kvepiantys krapai

 

 

Krapais pagardintos bulvytės – ar gali būti kas nors skanesnio ir labiau dvelkiančio pavasariu? Šių kvapių augalų užauginti ant palangės ir jais gardinti patiekalus galima visus metus! Šviežiuose krapuose gausu vitamino C, karotino, B grupės vitaminų, flavonoidų, mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies ir kt. Kad žalėsiai būtų vešlesni derėtų rinktis ankstyvųjų krapų sėklas. Jas patartina kelias dienas pamirkyti kambario temperatūros vandenyje, tada sodinti į vazonėlį su drėgnomis žemėmis. Krapus skinti derėtų tik tada, kai augalas sutvirtėja, raškyti visą šakelę. Juos reikėtų laistyti dažnai, nes pritrūkę drėgmės pradeda žydėti.

 

Gardžiosios salotos

 

 

Salotos – itin gardus ir naudingas augalas. Jų lapuose gausu vandens, vitaminų A, C, folio rūgšties, taip pat kalio, magnio, jodo, geležies, organinių rūgščių. Salotas patartina auginti vazonėliuose, nes jos nelepios, „nebijo“ vėsesnio oro, yra derlingos. Sėjant šį augalą nereikėtų persistengti – į vazonėlį derėtų įmesti vos kelias sėklas – rečiau susodintos salotos augs geriau. Sudygusias reikėtų išretinti, tada jos augs didesnės. Nuskabius salotų derlių rekomenduojama jas sodinti naujai – ataugusios senosios nebus tokios vešlios ir dailios.

 

Kvapniosios mėtos

 

 

Žvarbų ir tamsų rytą rekomenduojama pradėti tonizuojančia mėtų arbata – ji pagerina nuotaiką, žvalina, šalina stresą. Mėtų lapuose gausu eterinių aliejų, kurių sudėtyje yra mentolio, cukraus, organinių rūgščių, saponinų, karotino, vitamino C, mineralinių medžiagų. Mėtos puikiai auga vazonėliuose ant palangės – joms nereikia daug šilumos ar saulės šviesos. Svarbiausia, kad netrūktų drėgmės – patartina jas ne tik laistyti, bet ir „išmaudyti“ – apipurkšti augalą vandeniu. Kad geriau augtų, mėtas reikia retinti, nes jos labai greitai keroja.

 

Naudingieji špinatai

 

Špinatai itin vertinami dėl juose esančių organizmui būtinų medžiagų. Šiuose žalėsiuose gausu vitamino C, K, A, B grupės vitaminų, kalcio, folio rūgšties, geležies. Špinatams augti tinkamiausia 16–18 °C temperatūra. Jų auginimas toks pat kaip ir salotų – derėtų retinti, ypač jeigu auginamos tamsesnėje patalpoje.

 

Naudingi patarimai

 

 

  • Ant palangės įrengtam „darželiui“ reikėtų rinktis vazonėlius su skylutėmis apačioje, kad juose nesikauptų vanduo. Augalams tiks drėgmę sugeriantys plastikiniai ir mediniai vazonėliai, kurių dugną rekomenduojama iškloti akmenėliais.
  • Prieš augalams sudygstant patartina vazonėlius apdengti polietileno plėvele, ją nuimti pasirodžius daigeliams.
  • Augalams reikalinga tiesioginė saulės šviesa, todėl geriausia vazonėlius laikyti netoli lango.
  • Kad augalams netrūktų drėgmės, juos reikėtų kartais apšlakstyti vandeniu.
  • Tinkamiausios žemės augalams – durpių substratas. Nederėtų naudoti kambarinėms gėlėms skirtų žemių – valgomiems augalams jos netinka.
  • Vazonėlį reikėtų kelis kartus per savaitę pasukti, kad augalai augtų tolygiai.

 

Ilona Vitkauskaitė