Nuo senų laikų mūsų seneliai ir protėviai labai vertino kiškių arba zuikių taukus. Iki šių laikų jie neprarado susidomėjimo tarp žmonių, kurie domisi natūraliais, alternatyviais gydymo būdais. Dažniausiai šį produktą galima įsigyti tiesiogiai iš medžiotojų arba žolininkų bei kitų liaudies medicinos atstovų. Lietuvoje gyvena baltieji ir pilkieji kiškiai. Iš jų leidžiama medžioti tik pilkuosius. Mat baltieji įrašyti į Lietuvos raudonąjį knygą kaip nykstantys gyvūnai nuo 1989 metų.

 

zuikis

Kiškiai – gana smulkūs, tačiau labai energingi gyvūnai. Ko gero, seniau tikėta, kad jų gyvybingumas persiduoda kiškieną vartojantiems žmonėms. Iš pirmo žvilgsnio kiškis neatrodo riebus, priešingai – lieknas ir grakštus, tačiau iš tikrųjų jo poodiniuose audiniuose kaupiasi riebalai (taukai), apsaugantys šiuos gyvūnus nuo peršalimo ir kitų infekcijų. Daugiausiai jų kaupiasi užpakalinėje kūno dalyje, aplink inkstus, kartais ir aplink sprandą. Riebalai jiems taip pat būtini tam, kad kūnas turėtų pakankamai energijos. Gramas riebalų organizmui suteikia 9,3 kcal energijos. Kiškio riebalai sudaryti iš įvairių nesočiųjų riebalų rūgščių, trigliceridų bei kitų naudingųjų medžiagų. Taukų sudėtis priklauso nuo kiškių mitybos, todėl vienose vietovėse pagauti gyvūnai gali turėti daugiau vienokių vitaminų ir mineralinių medžiagų, o kitose – kitų.

 

Šviežių kiškių taukų ilgai laikyti šaldytuve nerekomenduojama. Juos reikia perdirbti specialiu būdu, kad nepradėtų gesti, oksiduotis, skystėti ir netaptų nemalonaus kvapo. Paruošti naudojimui kiškių taukus paprasta. Kietus taukus reikia smulkiai supjaustyti ir išlydyti. Lydyti taukai būna šviesūs, su rusvu atspalviu. Kai šiek tiek atvės, supilti į tamsaus stiklo indus ir sandariai uždaryti. Laikant šaldytuve, gydomosios savybės išlieka maždaug metus.

 

Kiškių taukuose esančios nesočiosios riebalų rūgštys gali apsaugoti organizmą nuo aterosklerozės, stiprina imuninę sistemą, padeda geriau įsisavinti vitaminus ir maistines medžiagas.

 

Kiškių taukuose randamas cholesterinas svarbus tuo, kad iš jo gaminasi antinksčių žievės hormonai, vitaminas D ir kt. Taip pat jis padeda šalinti iš organizmo toksines medžiagas.

 

Nuo senų laikų hemorojus būdavo gydomas kiškių taukų tepalu, vartojamu išoriškai.

 

Kiškių taukai – veiksminga ir natūrali priemonė gydant peršalimo ligas, pavyzdžiui, ausų uždegimą, slogą, sinusitą, kosulį, gerklės skausmą. Gali padėti net nuo astmos priepuolių. Teigiama, kad jie malšina skausmą, slopina uždegiminius procesus ir ištraukia pūlius.

 

Iš kiškių taukų medžiotojai spėja orus. Jei rudenį sumedžioti kiškiai turi storą riebalų sluoksnį, laukia ilga ir žvarbi žiema.

 

Kiškių taukai taip pat gydo sumušimus, nudegimus, nušalimus. Patepus šiais vertingais riebalais odą, lengviau ištraukti įstrigusią rakštį ar geluonį.

 

Kiškių taukus taip pat vertina tie, kuriuose kamuoja raumenų ir sąnarių skausmai. Teigiama, kad jie gali padėti nuo radikulito ir sėdimojo nervo uždegimo, taip pat kiškio taukais rekomenduojama ištepti pavargusias, skaudančias kojas bei aprišti vilnone medžiaga.

 

Kiškių taukai gali padėti ir tiems, kuriuos vargina įvairios odos ligos (atopinis dermatitas, žvynelinė rožė ir kt.). Tinka pažeistai, paraudusiai, suskeldėjusiai odai, nuo iššutimų. Nepakeičiamas vaistas pūlingoms žaizdoms gydyti: tereikia šiek tiek kiškių taukų patepti ant pažeistos odos vietos arba aplink ją ir šiltai aprišti. Procedūrą geriausia atlikti prieš naktį.