Visiems naudinga daržovė

Svogūnai – viena seniausiai auginamų prieskoninių daržovių. Nors tinka ne kiekvieno skoniui, tačiau statistika išties iškalbinga: vidutinis amerikietis šių daržovių per metus suvartoja daugiau nei 10 kg, o vyrai suvalgo 40 % daugiau nei moterys. Kuo dar ypatingi svogūnai?

Vertinti kaip maistas ir vaistas

Svogūnai auginti jau daugiau nei prieš 5000 metų Vidurinėje Azijoje. Tiesa, yra tyrimų, įrodančių, kad svogūnai pradėti auginti Irane ir Vakarų Pakistane. Tai vienas seniausių maisto šaltinių, daugelio ankstyvųjų civilizacijų mitybos pagrindas. Svogūnai galėjo tapti viena anksčiausiai auginamų kultūrų, nes buvo lengvai puoselėjami ir mažiau gendantys nei kiti to laikotarpio maisto produktai. Be to, jie saugojo nuo troškulio, buvo galima džiovinti ir konservuoti. Senovės Egipte svogūnai vartoti ne tik kaip maistas, bet ir garbinti, nes manyta, kad jų žiedai simbolizuoja amžinąjį gyvenimą. Tam, kad įprasmintų savo tikėjimą, egiptiečius laidojo į kapus dedant svogūnų, buvo svarbi mumifikacijos proceso dalis. Maža to, egiptiečiai tikėjo, kad svogūnai suteikia nežemiškų jėgų, todėl jais maitinti piramidžių statytojai.

Senovės Graikijos sportininkai jų valgė daug, nes manė, kad skystina kraują ir gerina sportinius rezultatus. Senovės romėnai ne tik reguliariai valgydavo svogūnų, bet ir jais trynė gladiatorius, kad šių raumenys būtų tvirti. Po Romos imperijos žlugimo Europa įžengė į tamsiuosius amžius, kur pagrindiniai gyventojų maisto šaltiniai buvo kopūstai bei svogūnai. Tuo metu svogūnai plačiai vartoti kaip maistas ir vaistas, dažnai buvo vertingesni už pinigus. Įsivyravus renesansui ir naujiems aukso amžiaus prekybos maršrutams, svogūnai gabenti į visus pasaulio kampelius, todėl Europos kolonistai ir vietiniai žmonės naujai atrastose žemėse augino šių neįtikėtinų daržovių. Remiantis kai kuriais įrašais, svogūnai buvo pirmoji daržovė, kurią kada nors pasodino pirmieji Šiaurės Amerikoje išsilaipinę kolonistai.

Senovėje svogūnų gydomosios savybės buvo plačiai žinomos. Dėl to žmonės jį naudojo įvairioms ligoms gydyti, pvz., nuo plaukų slinkimo. Pirmieji amerikiečiai laukinius svogūnus vartojo peršalimui, kosuliui, astmai ir kvėpavimo problemoms gydyti. Šiandien svogūnai laikomi sveiku maistu, sveikos gyvensenos šalininkai gaminasi kompresus, geria jų sultis. Dėl fenolių ir flavonoidų gausos, jų vartojimas siejamas su mažesne vėžio, širdies ligų ir cukrinio diabeto rizika. Aštresniuose svogūnuose yra daugiau antioksidantų.

Nauda sveikatai

Stiprina širdį. Svogūnuose yra antioksidantų ir junginių, kurie, kovodami su uždegimu ir mažindami trigliceridų bei cholesterolio koncentraciją, mažina riziką susirgti širdies ligomis. Juose daug kvercetino, flavonoidinio antioksidanto ir uždegimus slopinančių medžiagų, mažinančių aukštą kraujospūdį. 2015 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 70 antsvorio ir hipertenzija sergančių žmonių, parodė, kad 162 mg kvercetino turinčio svogūnų ekstrakto paros dozė gali sumažinti sistolinį kraujospūdį. Be to, 2014 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 54 moterys, sergančios policistinių kiaušidžių sindromu, parodė, kad tos, kurios 8 savaites vartojo 80–120 g žalių raudonųjų svogūnų per dieną, sumažino bendro ir blogojo cholesterolio lygį kraujyje.

Saugo nuo ligų. Antioksidantai slopina oksidaciją – procesą, kuris kenkia ląstelėms ir prisideda prie tokių ligų išsivystymo kaip vėžys, cukrinis diabetas bei širdies negalavimai. Svogūnai – puikus antioksidantų šaltinis, nes juose glūdi mažiausiai 17 rūšių flavonoidų. Raudonuosiuose svogūnuose gausu antocianinų – augalinių pigmentų, kurie ne tik augalui suteikia ryškią spalvą, bet ir saugo nuo cukrinio diabeto ir kai kurių vėžio rūšių. 2016 m. atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 43 880 vyrų, mokslininkai nustatė, kad įprastas antocianino suvartojimas (iki 613 mg) koreliavo su 14 % mažesne nemirtinų širdies priepuolių rizika. 2019 m. apžvalgos autoriai padarė išvadą, kad daugiau antocianinų turinčio maisto vartojimas susijęs su mažesne širdies ligų ir mirties nuo jų rizika.

Padeda išvengti vėžio. Svogūnų sudėtyje yra priešvėžinių junginių, nuo kurių mąžta rizika susirgti tam tikromis vėžio rūšimis, įskaitant skrandžio ir storosios žarnos vėžį. 2015 m. apžvalgoje, kurią sudarė 26 tyrimai, mokslininkai padarė išvadą, kad žmonėms, kurie vartojo daugiausia daržovių, buvo 22 % mažesnė tikimybė susirgti skrandžio vėžiu nei tiems, kurie jų vartojo mažiausiai. 2014 m. apžvalgoje iš 16 tyrimų, kuriuose dalyvavo 13 333 žmonės, mokslininkai teigė, kad daugiausia svogūnų suvartojančių žmonių rizika susirgti gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu yra 15 % mažesnė nei tiems, kurie jų valgo mažiausiai. Mėgintuvėlių tyrimai rodo, kad svogūnuose esantis junginys, kuriame yra sieros, sulėtina naviko vystymąsi ir kiaušidžių vėžio plitimą.

Naudingosios medžiagos 100 g

Natris 4 mg

Kalis 146 mg

Angliavandeniai 9 g

Maistinės skaidulos 1,7 g

Cukrus 4,2 g

Baltymai 1,1 g

Vitaminas C 7,4 mg

Kalcis 23 mg

Magnis 10 mg

100 g 39 kcal

Įdomu

•  Viduramžiais svogūnai buvo priimtina valiutos forma. Atsiskaitydavo už nuomą, prekes ir paslaugas, net įteikdavo kaip dovaną.

•  Pjaunant svogūną išsiskiria sieros rūgštis, kuri reaguoja su akių drėgme ir sukelia ašarojimą. Vienas būdų išvengti šios nemalonios reakcijos – pjaustyti po tekančiu vandeniu arba panardinus į vandens sklidiną dubenį.

•  Pjaustytas svogūnas gali nuraminti vabzdžių įkandimus ir odos nudegimus. Be to, svogūno griežinėliai, sumaišyti su susmulkintu aspirinu ir nedideliu kiekiu vandens, naudojami kaip liaudies gydymo priemonė karpoms gydyti.

Orkaitėje kepti svogūnų žiedai 

2 porcijos

100 g 192 kcal

Ruošti 30 min.

•  150 g duonos trupinių
•  50 g miltų
•  Pusė šaukštelio druskos
•  Kiaušinis
•  Svogūnas
•  300 ml aliejaus

Gaminimas. Sumaišyti duonos trupinius, miltus ir druską. Išplakti kiaušinį. Svogūną supjaustyti žiedais ir pirmiausia merkti į kiaušinį, tada apvolioti džiūvėsėlių mišiniu. Negilią keptuvę iškloti folija ir supilti aliejų. Kepti sudėtus vienu sluoksniu, kol taps auksinės spalvos.

Karamelizuotos morkos su svogūnais

8 porcijos

100 g 129 kcal

Ruošti 55 min.

•  500 g morkų
•  Druskos pagal skonį
•  50 g sviesto
•  Šaukštas alyvuogių aliejaus
•  8 raudonieji svogūnai
•  3 šakelės čiobrelių
•  Šaukštas rudojo cukraus
•  3 šaukštai raudonojo vyno
•  Šaukštas balzaminio acto

Gaminimas. Morkas 3 min. virti sūdytame vandenyje, gerai nusausinti ir išilgai supjaustyti. Keptuvėje įkaitinti sviestą ir aliejų. Ant mažos kaitros 30 min. kepti morkas, smulkintus svogūnus ir čiobrelius. Įmaišyti cukrų ir vyną, dar kaitinti kelias minutes, kad išgaruotų alkoholis. Supilti actą ir virti iki sirupo konsistencijos, apie 5 min. Patiekti išėmus čiobrelius.

Autorius Monika Budnikienė