Visavertė mityba geriau nei maisto papildai!

„Grand View Research“ 2023 m. duomenimis, pasaulinės maisto papildų rinkos vertė siekė per 177 mlrd. JAV dolerių (apie 158 mlrd. Eur). Daugybė žmonių kasdien vartoja maisto papildus vildamiesi, kad taip stiprina sveikatą ir didina ilgaamžiškumą. Gydytojai įspėja – maisto papildai jokiu būdu negali pakeisti subalansuotos mitybos ir juos vartoti reikėtų tik pasitarus su gydytoju. Neatsakingas vartojimas netgi gali žaloti sveikatą.

 

Lietuvių įpročiai

 

Prieš kelerius metus „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad 65 % lietuvių sutinka su teiginiu, jog maisto papildai stiprina organizmą ir papildo mitybą. 44 % respondentų patys per paskutinius metus vartojo kokius nors maisto papildus. Moterys juos renkasi dažniau nei vyrai, o miestų gyventojai dažniau nei kaimo. Tiesa, tik kiek daugiau nei pusė maisto papildus vartojančių žmonių juos geria kasdien, kiti tai daro tik prisiminę, kelis kartus per savaitę ar netgi rečiau. Populiariausi vitaminai ir mikroelementai širdžiai ir kraujagyslėms, regai, sąnariams bei kaulams stiprinti. Vienos iš didžiųjų vaistinių tinklų prieš porą metų atlikta apklausa atskleidė, kad pastaruoju metu itin išaugo grožio papildų vartojimas (apie 36 %), produktai medžiagų apykaitai spartinti (apie 23 %), nervų sistemai (apie 13 %) ir imunitetui stiprinti (apie 9 %). Taip pat populiarėja naujos maisto papildų formos, ypač liposominiai ir skysti (shots). Vis daugiau dėmesio skiriama sudėčiai, ieškoma „švarių“ produktų.

 

Tik pasitarus su gydytoju

 

Sveikatos specialistai pastebi neraminančią tendenciją, kad pacientai vis dažniau maisto papildus vartoja nepasitarę su gydytoju. Kliaujamasi reklamomis, internete rasta informacija, pažįstamų rekomendacijomis. Dažnai nutarus sustiprinti sveikatą vaistinėje griebiami bent keli skirtingi maisto papildai, taip tikintis geresnio ir greitesnio efekto. Tendencija išlieka visus metus, bet susidomėjimas maisto papildais ypač išauga prasidėjus šaltymečiui, sykiu peršalimo ligų sezonui.

 

Tendencija aklai vartoti maisto papildus neturėtų būti sektinas pavyzdys. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad tai pavojinga praktika, galinti ne tik neatnešti norimų rezultatų, bet ir sutrikdyti sveikatą. Vienais atvejais gresia perdozuoti vitaminų ar mineralinių medžiagų, kas turi toksišką poveikį organizmui, kitais ignoruojama rimta liga, mat tikima, kad pakaks pagerti tam tikrų papildų, kai iš tiesų būtinas profesionalus gydymas. Vaistininkai pastebi, kad pasitaiko net tokių atvejų, kai pacientai savavališkai nutaria pakeisti gydytojo paskirtus vaistus maisto papildais tikėdamiesi, jog šie pagydys. Taip pat pavojinga, kai vienu metu geriami keli maisto papildai ir visiškai nesidomima jų derinimu tarpusavyje ar su vartojamais vaistais.

 

Todėl visais atvejais maisto papildai vartotini tik pasitarus su gydytoju, o geriausia – prieš tai dar atlikus kraujo tyrimą, kuris parodo tikslų vitaminų ar mikroelementų trūkumą (jei toks apskritai yra). Tai leidžia tikslingai parinkti maisto papildus ir jų dozavimą, vartojimo trukmę. Be to, gydytojas patars, kaip tiksliai vartoti konkrečius maisto papildus, kad būtų geriausiai įsisavinami.

 

Kada naudingi?

 

Idealiu atveju visi organizmui reikalingi vitaminai, mineralinės ir kitos maistinės medžiagos turėtų būti gaunamos iš subalansuotos mitybos. Deja, skubus gyvenimo tempas, žinių trūkumas ar paprasčiausias apsileidimas sveikatos priežiūros klausimu lemia, kad dauguma žmonių su maistu negauna visų būtinų medžiagų. Tai tampa dar sudėtingiau esant maisto netoleravimui ar alergijai, padidėjus tam tikrų medžiagų poreikiui, turint metabolinių sutrikimų, trikdančių maistinių medžiagų įsisavinimą iš maisto. Visais šiais atvejais pasitarus su gydytoju, atlikus kraujo tyrimus ir nustačius tam tikrų vitaminų ar mikroelementų stygių, maisto papildai išties naudingi. Mat nepritrūkti maistinių medžiagų vien laikantis dietos itin sunku. Dažniausiai susiduriama su šių medžiagų stoka (bet vis tiek jų nevalia vartoti savo nuožiūra):

 

Omega-3 riebalų rūgštys. Mūsų proseneliai maitinosi taip, kad gaudavo panašų kiekį augalinių omega-6 ir daugiausia iš žuvies produktų gaunamų omega-3 riebalų rūgščių. Šiandienės mitybos pasekmės lėmė, kad omega-6 riebalų rūgščių gaunama net 15–18 kartų daugiau nei omega-3, nors sveikas jų santykis turėtų būti 1:4 omega-3 riebalų rūgščių naudai. Norint atkurti pusiausvyrą, rekomenduojama vartoti žuvų taukus. Tai puikiausias omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Skandinavijos šalyse juos įprasta vartoti nuo ankstyvos vaikystės visą likusį gyvenimą. Omega-3 riebalų rūgštys padeda palaikyti sveiką širdį ir kraujotaką, gerina smegenų ir nervų sistemos veiklą, naudingos odai, lėtina senėjimo procesus, užkerta kelią sąnarių ligoms, priverčia organizmą deginti riebalus. Per dieną moterims rekomenduojama suvartoti bent 1100 mg, o vyrams – 1600 mg omega-3 riebalų rūgščių.

 

Vitaminas D. Tyrimai rodo, kad 9 iš 10 lietuvių trūksta šio vitamino. Panaši statistika pastebima ir kitose vėsesnio klimato šalyse. Mat pagrindinis vitamino D šaltinis – ne maistas, o saulė. 80–90 % jo pagaminama odą veikiant saulės spinduliams. Todėl vasarą šio vitamino įprastai nestinga. Pakanka saulėkaitoje pabūti apie 15 min., kad būtų pagaminta reikiama paros norma. Tiesa, tik apnuoginus bent 10 % odos ploto ir nenaudojant jokio filtro nuo saulės. Su maistu gauname tik apie 10 % reikiamo vitamino D kiekio. Pagrindiniai jo šaltiniai – riebi žuvis, kiaušinių tryniai, sūris, sviestas, jaučių kepenys. Šaltuoju ir tamsiuoju metų laiku patariama vartoti vitamino D maisto papildus. Įrodyta, kad jie padeda stiprinti imuninę sistemą, smegenų veiklą, kaulus, išvengti raumenų, sąnarių skausmų, gerina nuotaiką, odos, plaukų ir nagų būklę, reguliuoja širdies veiklą ir kraujotaką, suteikia energijos, gelbsti reguliuojant kūno svorį. Suaugusiam žmogui rekomenduojama vitamino D paros norma – 5 µg, bet saugu suvartoti iki 100 µg per dieną.

 

Geležis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, beveik 25 % pasaulio gyventojų trūksta geležies. Moterys su šiuo trūkumu susiduria 6–7 kartus dažniau nei vyrai. Tai susiję su natūraliais biologiniais skirtumais – dailiosios lyties atstovės netenka daugiau šio mikroelemento per menstruacijas, nėštumą, gimdymą, žindymą ir menopauzę. Geležis – gyvybiškai reikalinga maistinė medžiaga, svarbiausias hemoglobino komponentas, dalyvauja pernešant deguonį ir maistines medžiagas organizme. Taip pat būtina tinkamai medžiagų apykaitai, imuninei sistemai, smegenų vystymuisi ir veiklai, kiekvienos ląstelės funkcionavimui. Stokojant geležies sutrinka deguonies pernešimas, centrinės nervų sistemos, raumenų (kartu ir širdies), imuniteto funkcionavimas, kognityvinės funkcijos, prastėja bendra savijauta, net didėja vėžio rizika. Moterims per parą rekomenduojama suvartoti 15 mg, o vyrams – 10 mg geležies. Iš maisto įsisavinama ne visa jame esanti geležis – iš gyvūninių produktų žmogaus organizmas jos pasiima apie 30 %, o iš augalinių – apie 10 %. Dėl to vegetarai ir veganai su šio mikroelemento stygiumi susiduria dažniau nei visavalgiai. Puikūs natūralūs geležies šaltiniai – raudona mėsa, paukštiena, kiaušinių tryniai, pupelės, lęšiai, tamsiai žalios lapinės daržovės, moliūgų sėklos, riešutai, rugiai. Visgi esant dideliam jos trūkumui prireikia maisto papildų, kitaip didėja anemijos grėsmė.

 

Vitaminas B₁₂. Jis dalyvauja daugybėje gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų, o trūkumas gali sukelti megaloblastinę anemiją – tyliai progresuojantį sveikatos sutrikimą, kuris dažnai pastebimas tik tada, kai jau stipriai įsisenėjęs. Tai labai pavojinga, mat kai kurie pakitimai gali būti negrįžtami. Vitamino B₁₂ stygiui ypač jautri kraujotakos ir nervų sistema, nors apskritai jis būtinas daugybei gyvybinių funkcijų: svarbus genetinės medžiagos struktūros formavimui, ląstelių dalijimuisi, reguliuoja medžiagų apykaitą. Suaugęs žmogus vitamino B₁₂ turėtų gauti apie 3 µg per dieną. Natūralūs jo šaltiniai – mėsa, kepenys, žuvys, kiaušiniai, pienas ir jo produktai. Augaliniuose produktuose šio vitamino beveik nėra, todėl su jo stygiumi dažniausiai susiduria vegetarai ir veganai. Būtent jiems ir rekomenduojami vitamino B₁₂ maisto papildai. Visavalgiai reikiamą paros normą paprastai nesunkiai gauna su maistu.

 

Atsargiai – itin toksiška!

 

Specialistai pabrėžia, kad ne tik maistinių medžiagų trūkumas, bet ir perteklius gali baigtis sveikatos problemomis. Todėl jokiu būdu nevalia vartoti maisto papildų tik todėl, kad tai daro kaimynas arba šiuo metu vaistinėje taikoma akcija. Kai kurių maistinių medžiagų perteklius savaime pasišalina iš organizmo, bet kitų – kaupiasi ir kelia rimtą grėsmę sveikatai, net gyvybei. Dažniausiai rimtų pasekmių turi riebaluose tirpių vitaminų (A, D, E ir K) perteklius, mat kaupiasi kepenyse ir riebaliniame audinyje bei trikdo organizmo veiklą. Taigi, šiuos vitaminus ir makroelementus vartoti nepasitarus su gydytoju ir neatlikus kraujo tyrimų itin pavojinga!

 

Vitaminas A. Nors gyvybiškai svarbus augimui, organizmo vystymuisi, itin būtinas regai, jo perteklius gali trikdyti vitamino D įsisavinimą, silpninti kaulus, sukelti plaukų slinkimą, odos išsausėjimą, galvos skausmus, pykinimą. Ilgalaikis perteklius netgi gali pažeisti kepenis, didina skydliaukės ir plaučių vėžio riziką, skatina kaulų retėjimą. Nėščiosioms vartojant per daug vitamino A didėja vaisiaus apsigimimų rizika.

 

Vitaminas D. Nors šio vitamino daugeliui trūksta, prieš vartojant jį dideliais kiekiais būtina konsultuotis su gydytoju ir atlikti reikiamus kraujo tyrimus. Perdozavus kyla ne menkesnė grėsmė sveikatai nei esant jo deficitui. Vitamino D perteklius organizme skatina raumenų silpnumą, aukštą kraujospūdį, didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, perteklinio kalcio kaupimąsi audiniuose, dėl ko gali išsivystyti aterosklerozė, susidaryti akmenų.

 

Vitaminas E. Tai natūralus ir stipriai veikiantis antioksidantas, saugantis organizmą nuo žalingų aplinkos veiksnių. Visgi jo perteklius lėtina kraujo krešėjimą, gali didinti kraujospūdį, slopinti imuninę sistemą. Vyrams didėja prostatos vėžio rizika. Taip pat gali išaugti insulto tikimybė.

 

Vitaminas K. Svarbiausias geram kraujo krešėjimui, taip pat dalyvauja organizmo regeneraciniuose procesuose, būtinas normaliai inkstų veiklai. Reikiamą vitamino K paros kiekį pagamina žarnyno bakterijos, todėl sveikam žmogui šio vitamino maisto papildai nereikalingi. Trūkumas pasitaiko retai, dažniausiai sergant virškinimo sistemos ligomis, sutrikus žarnyno mikroflorai. Perteklius gali sukelti hemolizinę anemiją, negrįžtamus kepenų, tulžies, smegenų pažeidimus.

 

Be riebaluose tirpių vitaminų, labai pavojinga perdozuoti kalio. Nors tai vienas svarbiausių mikroelementų, būtinas skysčių pusiausvyrai palaikyti, normaliai nervų sistemos, širdies, raumenų veiklai, jo perteklius kelia grėsmę gyvybei. Didelis perdozavimas netgi gali sukelti širdies ritmo sutrikimus ar visišką širdies sustojimą. Geležis– dar viena maistinė medžiaga, kurios, kaip ir vitamino D, daugumai trūksta. Tačiau prieš vartojant didesniais kiekiais būtina įsitikinti, kad tai tikrai būtina, mat perteklius itin žalingas. Geležis kaupiasi organizme, o atsiradus jos pertekliui ima pykinti, gali kamuoti pilvo skausmai, apsunkti kvėpavimas, nukrinta kraujospūdis, lėtėja pulsas. Nieko nesiimant po 12–48 val. galimi negrįžtami pokyčiai kraujotakoje, širdyje, kepenyse, inkstuose, skrandyje, kasoje, centrinėje nervų sistemoje.

 

Būti sveikiems be vaistų

 

Seniai žinoma tiesa – geriausias ligos gydymas yra jos prevencija. Tad norint išlikti energingiems, sveikiems ir gyventi ilgai bei laimingai, pirmiausia būtina paisyti sveikos gyvensenos rekomendacijų. Kai kurios girdėtos ne kartą, kiti patarimai gali nustebinti. Štai keletas svarbių aspektų, kurie padės jaustis ir atrodyti puikiai.

 

Daugiau augalinių baltymų. Harvardo universiteto mokslininkai įrodė, kad tie žmonės, kurių mityboje gausu perdirbtos mėsos, pvz., dešrelių, turi gerokai didesnę ankstyvos mirties riziką. Verčiau tokį maistą keisti augaliniais baltymais. Jų ypač gausu ankštinėse daržovėse. 3 % padidinus iš augalinių baltymų gaunamų kalorijų normą, ankstyvos mirties rizika mažėja apie 10 %.

 

Kramsnoti riešutus. Harvardo universitete atlikti tyrimai atskleidė, kad tie žmonės, kurie kasdien sukremta po saujelę riešutų (daugiau nereikėtų, nes itin kaloringi), turi maždaug 20 % mažesnę ankstyvos mirties riziką. Riešutų naudingosios medžiagos mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, vėžiu. Dėl antioksidantų gausos riešutai labai vertingi smegenų funkcijai palaikyti. Be to, tai puikus augalinių baltymų šaltinis.

 

Pamėgti vaisius ir daržoves. Įrodyta, kad kasdien suvalgant septynias ar daugiau porcijų daržovių ir vaisių, ankstyvos mirties rizika mažėja 42 %. Skaičiai pribloškiantys: vien suvalgant rekomenduojamą kiekį šviežių vaisių ir daržovių, pasaulyje kasmet pavyktų išvengti apie 7,8 mln. mirčių. Vaisiai ir daržovės kupini vertingų medžiagų, puikiai užpildo skrandį ir suteikia sotumo jausmą, bet mažai kaloringi, todėl padeda palaikyti sveiką svorį. Be to, jų maistinės skaidulos gerina medžiagų apykaitą, žarnyno motoriką, netgi mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Dėl tokio poveikio mąžta širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio (ypač žarnyno) rizika.

 

Dažniau rinktis žuvį. Žuvis yra puikus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Vertėtų valgyti kuo daugiau riebios jūrų žuvies – lašišų, skumbrių, silkių, tunų ir kt. Šiuos produktus į meniu derėtų įtraukti bent du kartus per savaitę. Deja, apklausos atskleidžia, kad 95 % žmonių žuvies vartoja per mažai ir tai gali neigiamai paveikti jų gyvenimo trukmę. Įrodyta, kad tie, kurie su maistu gauna užtektinai omega-3 riebalų rūgščių, turi 27 % mažesnę ankstyvos mirties riziką. Jie rečiau susiduria su širdies ir kraujotakos ligomis, vėžiu, taip pat pasižymi geresne psichine sveikata.

 

Nepamiršti vandens. Jis būtinas visoms organizme vykstančioms gyvybiškai svarbioms reakcijoms, įeina į skirtingų organų, audinių sudėtį, tad drąsiai vadintinas gyvybės šaltiniu. Bendra rekomendacija – per dieną suvartoti 1,5–2 l skysčių. Gausiai prakaituojant, daug fiziškai judant jų reikia daugiau. Tinka ne tik vanduo, bet ir kofeino neturinčios nesaldintos žolelių arbatos. Sveikiausia skysčius gurkšnoti pamažu reguliariai visą dieną, o ne vienu kartu išgerti didelį jų kiekį.

 

Kokybiškai išsimiegoti. Per naktį poilsiui būtina skirti 7–8 val. Labai svarbu tai daryti kiekvieną naktį, mat vienos nakties ilgesnis miegas nekompensuoja buvusio miego trūkumo. Miegant organizmo ląstelės sparčiausiai atsinaujina, todėl trumpindami miegą stabdome natūralius organizmo atsinaujinimo procesus.

 

Vengti streso. Trumpalaikis stresas neišvengiamas ir net būtinas, mat padeda apsisaugoti pavojingose situacijose. Visgi lėtinis stresas žalingas. Kalifornijos universitete atlikti eksperimentai atskleidė, kad jį patiriančių žmonių organizme yra mažiau hormonų, lėtinančių senėjimą. Kitas tyrimas parodė, kad stresas didina insulto, infarkto bei kitų širdies ir kraujotakos ligų riziką. Be to, dėl nervinės įtampos didėja laisvųjų radikalų kiekis kūne, o šie glaudžiai susiję su onkologinėmis ligomis. Įrodyta, kad stresas netgi prastina organizmo regeneracines savybes ląstelių lygmenyje. Įveikti stresą galima įvairiai, tad svarbiausia rasti būdą, kuris efektyviausias jums. Tai gali būti joga, meditacija, laikas gamtoje, pokalbis su bičiuliais ir kt.

 

Atsisakyti žalingų įpročių. Jeigu reikėtų rinktis tik vieną būdą, kaip pailginti gyvenimą, tai neabejotinai turėtų būti rūkymo metimas. Tabako gaminių žalingos medžiagos didina kone kiekvienos rimtos ir gyvybei pavojingos ligos riziką. Rūkymas tiesiogiai pažeidžia organizmą genetiniame lygmenyje ir visiškai išveda jį iš rikiuotės. Beje, pavojingas ne tik tiesioginis, bet ir pasyvus rūkymas! Ne ką geriau besaikis alkoholio vartojimas. Geriausia jo apskritai atsisakyti ar bent jau vartoti saikingai. Ištirta, kad per metus išgeriant apie 9,5 l alkoholio, gyvenimas sutrumpėja metais.

 

Būti fiziškai aktyviems. PSO rekomenduoja mankštintis bent 150 min. per savaitę. Svarbu derinti kardiopratimus ir jėgos treniruotes. Aerobinė veikla, pvz., bėgimas, gerina kraujotaką ir stiprina širdį. Įrodyta, kad tie, kurie kardiopratimams skiria rekomenduojamą laiką per savaitę, turi iki 40 % mažesnę ankstyvos mirties riziką. Nors sveikatai ir ilgaamžiškumui svarbesnės areobinės treniruotės, reikšmingi ir jėgos pratimai, kurie tvirtina raumenis, didina jų jėgą. Įrodyta, kad bent du kartus per savaitę darant jėgos pratimus, mažėja ankstyvos mirties rizika. Didesnė raumenų masė susijusi su geresne medžiagų apykaita, taip pat efektyviau saugo kaulus ir sąnarius, padeda išvengti traumų.

 

Mėgautis saule. Tai natūralus vitamino D šaltinis. Per dieną saulėje patartina būti 15–30 min. Tiek pakanka reikiamam kiekiui organizme pasigaminti. Būnant ilgiau, būtina naudoti apsaugines priemones. Įrodyta, kad vitaminas D itin svarbus imuninei ir nervų sistemoms, gerina kaulų būklę, net nuveja šalin depresiją. Kai kurios mokslinės studijos rodo, jog deramas vitamino D kiekis organizme gyvenimą gali prailginti net 33 %!

 

Mankštinti smegenis. Treniruotės svarbios ne tik raumenims, bet ir smegenims. Įrodyta, kad kasdienis jų įveiklinimas padeda išsaugoti kognityvinių funkcijų aštrumą ir nutolina senatvinę demenciją ar apskritai leidžia jos išvengti. Geriausia treniruotė smegenims yra tokia, kuri priverčia sutelkti dėmesį ir spręsti problemas. Tai skaitymas, kryžiažodžių sprendimas, dėlionių dėliojimas ir kt. Kasdienės treniruotės smegenims ypač svarbios tiems, kurie dirba fizinį darbą.

   

Specialistės komentaras

 

Laura Motužytė

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro Maitinimo organizavimo skyriaus vedėja

 

Kodėl maisto papildai negali atstoti natūralios subalansuotos mitybos?

 

Natūralus maistas, ypač šviežios daržovės, vaisiai, grūdai ir ankštiniai produktai, išsiskiria plačiu maistinių medžiagų spektru, kuris būtinas optimaliam organizmo funkcionavimui. Šios maistinės medžiagos (vitaminai, mikroelementai, antioksidantai, skaidulos ir fitocheminės medžiagos) veikia sinergiškai – visos kartu geriau įsisavinamos bei panaudojamos. Šiuo atveju iš papildų dažniausiai gaunamos tik atskiros maistinės medžiagos, todėl organizmas gali negauti viso natūralaus maisto teikiamo komplekso. Švieži vaisiai ir daržovės aprūpina kūną ne tik būtinais vitaminais, bet ir gausiu kiekiu fitocheminių medžiagų bei skaidulų, kurios itin svarbios kovojant su laisvaisiais radikalais ir palaikant sveiką virškinimo sistemą. Natūralios mitybos įvairovė skatina organizmą nuolat gauti visą reikiamų maistinių medžiagų spektrą, išvengiant jų disbalanso. Tai padeda sumažinti riziką patirti tiek tam tikrų maistinių medžiagų trūkumą, tiek perteklių, kas gali įvykti vartojant maisto papildus.

 

Ar maisto papildai tikrai visuomet duoda tokią naudą, kokią žada jų reklamos ar ant pakuočių esanti informacija?

 

Maisto papildai dažnai nepateisina lūkesčių, kuriuos sukuria reklamos ar informacija ant jų pakuočių. Ne visi papildai yra vienodos kokybės, o jų teigiamas poveikis gali būti daug mažesnis, nei teigia gamintojai. Tai, ar papildas bus veiksmingas, labai priklauso nuo individualių organizmo ypatybių, todėl ne visiems jis gali duoti tų pačių rezultatų. Reklamose dažniausiai išryškinami tik galimi teigiami efektai, o šalutiniai poveikiai ar rizikos lieka mažiau akcentuoti. Be to, ne visų papildų nauda pagrįsta tvirtais moksliniais tyrimais, o tai dar labiau kelia abejonių dėl jų veiksmingumo.

 

Kuo rizikuojame vartodami maisto papildus nepasitarę su specialistais, pasikliovę vien reklama ar rekomendacija?

 

Vartodami maisto papildus savo nuožiūra, pasikliaudami vien reklama ar draugų rekomendacijomis, rizikuojame susidurti su keliomis rimtomis problemomis. Pirma, gresia perdozavimo pavojus – papildų sudėtyje esančių vitaminų ar mikroelementų kiekis gali viršyti rekomenduojamas normas, o tai gali sukelti sveikatos sutrikimų. Antra, tam tikri papildai gali neigiamai sąveikauti su vartojamais vaistais, tad didėja nepageidaujamų reakcijų rizika. Be to, netinkamai pasirinkti arba prastos kokybės papildaigali sukelti šalutinių poveikių. Galiausiai, kliaudamiesi vien papildais, galime ignoruoti tikrąją sveikatos problemą, kurią iš tiesų pavyktų išspręsti subalansuojant mitybą ar keičiant gyvenimo būdą. Atsakingas maisto papildų vartojimas prasideda nuo žinių ir konsultacijos su savo srities specialistais, siekiant išvengti nepageidaujamų pasekmių ir užtikrinti optimalų organizmo poreikių patenkinimą.

 

Kokiais atvejais maisto papildai visgi neišvengiami? Kaip atsakingai pasirinkti ir vartoti?

 

Maisto papildai būtini, kai organizmui trūksta specifinių maistinių medžiagų, kurių nepakanka gauti su maistu, arba dėl tam tikros sveikatos būklės reikia papildomai vartoti vitaminų ir mikroelementų. Štai žmonės, kurie turi sveikatos problemų ir privalo laikytis griežtų dietų, gali stokoti kai kurių maistinių medžiagų, todėl prireikia papildų. Nėštumo metu moterims rekomenduojama vartoti folio rūgštį, kad būtų palaikomas vaisiaus vystymasis, o kartais ir kitų papildų. Vyresniems žmonėms taip pat gali prireikti papildų, nes su amžiumi sunkiau įsisavinamas kalcis, vitaminai B₁₂ ir D. Sergantiems osteoporoze ar anemija papildai irgi naudingi siekiant palengvinti simptomus.

 

Vis dėlto būtina prisiminti, kad subalansuota natūrali mityba suteikia platesnį ir labiau subalansuotą maistinių medžiagų spektrą nei bet kurie papildai. Ilgalaikei sveikatai svarbiausia – įvairi ir tinkamai subalansuota mityba, kuri aprūpina organizmą visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis.

 

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

 

Autorius Jūratė Survilė