Visatos ir žmogaus vibracijos – kaip jas suderinti?

Garsusis serbų išradėjas, fizikas, mechanikos ir elektros inžinierius Nikola Tesla yra sakęs: „Jeigu nori suprasti visatos paslaptis, pradėk domėtis energija, dažniu ir vibracija.“ Ir tokios nuomonės laikėsi ne tik šis iškilus mokslininkas, bet ir dauguma ezoterikos pasaulio atstovų: nuo dvasinių mokytojų iki alternatyviosios medicinos praktikų. Mat energija, dažniai ir vibracijos yra tai, kas daro milžinišką įtaką ne tik protui, bet ir kūnui. Tad šį kartą pasidomėkime, kaip iš tiesų mus veikia vibracijos ir kokiais būdais galime jas valdyti.

Vibracijos principo visagalybė ir Šumano rezonansas

Antrasis iš septynių bazinių visatos principų, apibūdinančių energetinio pasaulio dėsnius, byloja, kad nieko nėra ramybės būsenoje. Viskas, kas gyva ir negyva, vibruoja. Juda ir atomai, ir ištisos žvaigždžių sistemos. O žmogus kiekvieną akimirką šį judėjimą patiria kūnu bei siela, nors ne visada tai suvokia sąmoningai. Juk net ramiai stovėdamas vietoje skrieja drauge su savo planeta milžinišku greičiu, o ši skrieja drauge su galaktika. Tad vibravimas tiesiog neišvengiamas. Toks judėjimas sukuria dažnį, nuo kurio tiesiogiai priklauso žmogaus būties, gyvenimo kokybė. Sutariama, kad kiekvienas objektas turi savo vibracijos dažnį. Planeta Žemė nėra išimtis. 1952 m. vokiečių fizikas ir profesorius Winfriedas Otto Schumannas iškėlė hipotezę, kad atmosferoje galima aptikti išmatuojamų elektromagnetinių bangų, esančių erdvėje tarp Žemės paviršiaus ir jonosferos. Jonosfera susideda iš elektronų, jonizuotų atomų ir molekulių sluoksnių. Ji prasideda maždaug 48 km aukštyje virš Žemės paviršiaus ir driekiasi iki atviro kosmoso ribos, maždaug 966 km aukščio. Ši dinamiška sritis didėja ir mažėja atsižvelgiant į pačios planetos judėjimą bei priartėjimą prie Saulės. Taip pat jonosfera leidžia sklisti radijo bangoms, nors turi gana pastovų dažnį, prilygstantį 7,83 Hz. Šis dažnis vadinamas Šumano rezonansu. Ir jis nuolat veikia žinduolių bei kitų gyvūnų smegenis. Konkrečiau – pačią primityviausią jų dalį, vadinamąsias driežo smegenis.

W. O. Schumannas buvo įsitikinęs, kad Žemė tuo pačiu dažniu vibruoja jau ilgus tūkstantmečius, ir toji vibracija gyvenančius šioje planetoje veikia palankiai. Ypač žmones. Mat žmogaus vidutinis smegenų alfa bangų dažnis yra 7–13 Hz. Šis dažnis atitinka relaksaciją ar net transo būseną. Paprasčiau tariant, įprasta Žemės vibracija ramina ar net užliūliuoja sąmonę, o kūno ląstelės, jos veikiamos, lengviau atskuria. Visgi 1986 m. pastebėta, kad Šumano rezonansas, kurį mokslininkai dabar matuoja nuolat, pradėjo didėti ir palaipsniui artėja prie beta bangų dažnio (13–35 Hz). Šiuo dažniu žmogaus smegenys paprastai vibruoja dienos metu, kai aktyviai veikia, sprendžia susikaupimo reikalaujančias užduotis. Jeigu Šumano rezonansas dar labiau augs, bus pasiektas ir gama bangų lygis (35 Hz ir daugiau). O šis dažnis jau siejamas su intensyvia kūryba, įkvėpimu ar net nušvitimu. Niekas tiksliai nežino, kodėl Šumano rezonansas pradėjo didėti. Vienos teorijos nurodo, kad tai lėmė žmonių skaičiaus augimas bei itin sparti ir tebesitęsianti technologinė pažanga. Kitos byloja, jog vibraciją pakėlė astronomijos dėsniai. Mat Žemė ir visa visata perėjo į naują kosminę erą. Visgi sutariama dėl vieno – pokytis yra natūralus, mat vibracijos kinta nuolat. Tai neabejotinai veikia ir žmones. Juk jie į Šumano rezonanso pokyčius reaguoja itin jautriai. Jau dabar ištirta, kad viso pasaulio gyventojai mažiau miega. Vidutinė paros miego trukmė nuo 1995 m. sumažėjo nuo 7 val. ir 38 min. iki 6 val. 42 min. (2021 m.). Be to, kuo aukštesnis dažnis, tuo aktyviau žadinamos žmogaus juslės. Tai reiškia, kad smegenys ir kūnas verčiami išeiti iš ramybės būsenos ir pradėti dirbti sąmoningiau.

Prisitaikyti prie kintančio dažnio

Visatos vibracijos principai ir Šumano rezonansas tarsi atsiduria ant oficialiojo mokslo ir ezoterikos ribos. Abi disciplinos šiuos dalykus pripažįsta, tačiau visiškai paaiškinti negali nė viena. O žmogus tiesiog negali to išvengti. Manoma, jog tie, kurie jau yra dvasinio tobulėjimo kelyje arba nuosekliai laikosi subalansuoto gyvenimo principų, prie vis didėjančio Žemės dažnio prisitaiko lengviau ir patiria mažiau nepatogumų, kaip, pavyzdžiui, psichikos ar fizinės ligos, miego ar valgymo sutrikimai. Štai tiems, kurie vis dar vibruoja senuoju Šumano rezonansu, kyla daugiau iššūkių. Aplinkos ir žmogaus smegenų disonsansas iš tiesų lemia psichikos dirglumą, būna sunkiau susikaupti, atlikti kasdienes užduotis ir žmogus jaučiasi tarsi atsilikęs nuo pažangos. Taip pat egzistuoja teorijų, kuriose aptariama tokio vibracijų nesuderinamumo poveikis ląstelių lygmeniu. Kai kurie netradicinės medicinos praktikai tai sieja su onkologinių susirgimų rizikos padidėjimu, taip pat širdies ir kraujagyslių ligų paplitimu populiacijoje. Ir tam yra net mokslinis paaiškinimas. Mat žmonės, nuolat patiriantys įtampą, šiuo atveju atsirandančią dėl Žemės ir jų smegenų vibracijų nesuderinamumo, gyvena padidėjusio streso sąlygomis. Į tai organizmas reaguoja išskirdamas didelius kiekius vadinamųjų streso hormonų – kortizolio ir noradrenalino. Šie du neuromediatoriai nepalankiai veikia širdį ir kitus gyvybiškai svarbius organus, daro įtaką kraujagyslių susiaurėjimui, neleidžia organizmui efektyviai atsikurti ląstelių lygmenyje. Ląstelių pažeidimai – vėžio riziką lemiantis veiksnys.

Iš tiesų nėra itin svarbu, ar pasirenkama kliautis tradiciniu mokslu, ar ezoterikos principais, mat abiem atvejais rekomendacijos, kaip išmokti prisitaikyti prie kintančių sąlygų, yra panašios. Tik ezoterikai renkasi tai vadinti vibracijų kėlimu, o medikai bei mokslininkai – streso valdymu. Džiugu tai, kad nei žmogaus nuotaika bei požiūris, nei vibracijos nėra pastovios. Vibracijas keičia mintys, emocijos, aplinka ir net valgomas maistas. O šiuos dalykus kiekvienas gali pasirinkti. Tam net nereikia daug pastangų. Elementariausia vibracijų kėlimo teorija nurodo, kad jokių ligų nekamuojamas žmogus prie didėjančių planetos vibracijų gali prisitaikyti visiškai natūraliai, jam reikia tik atsisakyti to, kas žemina jo paties vidinių vibracijų dažnį. Yra net sudarytas dešimties vengtinų dalykų sąrašas:

Ilgai trunkančios negatyvios emocijos (pyktis, baimė, pavydas, keršto troškimas ir kt.).
Egoizmas, godumas, nedėkingumas.
Kūno nešvara ir aplinkos netvarka.
Tingumas ir abejingumas.
Pasyvus, nejudrus gyvenimo būdas.
Ryšio su gamta stoka.
Pesimistinis požiūris į gyvenimą.
Polinkis teisti, smerkti, skųstis, apkalbėti kitus.
Žalingi įpročiai ir priklausomybės.
Atjautos, meilės ir altruizmo stoka.

Vien iš kasdienybės pašalinus šiuos dalykus, per keletą mėnesių turėtų būti įmanoma pakelti savo vibracijas. Visgi visa tai lengva tik teoriškai ir tik jaunesnės kartos atstovams, kurie į aukštesnio dažnio veikiamą Žemę atkeliavo palyginti neseniai. Gimusiems dar tada, kai vyravo senasis Šumano rezonansas, prireiks daugiau pastangų.

Sąmoningas vibracijų kėlimas

Sąmoningas savo vibracijų kėlimas skamba miglotai. Retai paaiškinama ne tik kaip tai padaryti, bet ir kas iš tiesų tai yra. Tad į pagalbą galima pasitelkti žinomo psichiatro, žmogaus sąmonės tyrinėtojo dr. Davido R. Hawkinso teoriją. Jis, remdamasis kineziologijos principais, sukūrė žmogaus skleidžiamų vibracijų skalę. Šis metodas publikuotas moksliniuose leidiniuose, apie tai metodo autorius išleidęs keletą populiarių knygų (lietuvių kalba išleista „Paleidimas. Atsidavimo ir susitaikymo kelias“). Sąmonės vibracijų lygmenis mokslininkas įvertino tam tikrais vienetais. Aukščiausios vibracijos siekia 1000 vienetų. Pasak. D. R. Hawkinso, tokias vibracijas skleidžia nušvitusiųjų, tarkime, Budos, Kristaus, Krišnos, esybės. Taikos ir besąlygiškos meilės lygmenyje esantys asmenys skleidžia 600–700 vienetų vibracijas. Tai žmonės, visiškai įveikę savo proto bei sąmonės ydas, atsikratę visų neigiamų savybių. Tokių žmonių, tyrinėtojo teigimu, pasaulyje yra vienetai. Džiaugsmo ir meilės lygmenį sudaro 500–600 vienetų, tokias vibracijas skleidžia dvasiškai pažengę žmonės, gebantys atverti savo širdį kitiems, skleisti jiems meilę, ramybę ir šviesą. Tai asmenybės, kurioms nebūdingas egoizmas ir polinkis į materialius turtus bei malonumus, jų tikslas – tarnauti žmonijai. Šį vibracijų lygį, teorijos kūrėjo teigimu, pasiekia vos 0,4 % žmonijos. Didžioji dauguma žmonių, kaip teigiama, vibruoja 200 ir mažiau vienetų diapazone. Tai kiek mažiau nei reikėtų, kad žmogus gebėtų lengvai prisitaikyti prie naujojo Šumano rezonanso ir jaustųsi patogiai tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Idealiu atveju, didžioji pasaulio gyventojų dalis turėtų pasiekti 400 vienetų lygį. Tai būtų asmenys, kurie elgiasi sąmoningai, nors nėra praradę ryšio su materialiniu pasauliu, tačiau priima ne tik nesavanaudiškus sprendimus, bet ir rūpinasi bendra žmonijos gerove.

200 vibracijos taškų lygį pakelti įmanoma sąmoningai užsiimant dvasinėmis praktikomis ir siekiant tam tikrų vertybių:

Ramybės. Jeigu žmogus ramus, vadinasi, jis jau tolsta nuo žemų vibracijų ir jos nėra tokios žalingos. Tai nereiškia, kad žmogus negali judėti ar patirti stiprių emocijų. Ramybės būsena susideda iš situacijos bei kylančių jausmų suvokimo, priėmimo ir susitaikymo. Ramybė veikia tarsi apsauga nuo žalingo išorės poveikio. Vidinę ramybę išsiugdęs žmogus geba atremti bet kokius išorinius veiksnius ir su jais tinkamai susidoroti. Tai taškas, nuo kurio prasideda dvasinis tobulėjimas. Vidinę ramybę ugdo meditacija, joga, sąmoningo kvėpavimo pratimai ir pasąmoningų baimių bei nesaugumo atsikratymas.

Džiaugsmo. Jei žmogus patiria džiaugsmą, jo viduje ir aplink jį pradeda kilti vibracijos. Nuoširdus džiugesys ir pozityvus požiūris nėra susiję su konkrečiais įvykiais. Tai vidinis nusiteikimas, dažniausiai ugdomas per dėkingumo praktikas. Pavyzdžiui, kasdienį ar savaitinį dėkingumo dienoraščio rašymą. Džiaugsmo vibracijos rezonuoja su gėrėjimusi gamta, bendravimu su maloniais žmonėmis, dalijimusi mintimis ar net džiaugsmą skatinančių knygų skaitymu bei muzikos klausymu.

Atleidimo. Nuoširdus atleidimas iš tiesų gali nuritinti akmenį nuo krūtinės. Atleidus palengvėja pirmiausia tam, kuris pasirinko atleidimą. Šis palengvėjimas išlaisvina ir vibracijas. Tuomet tampa nepalyginamai lengviau jas didinti. Be to, atleidimas tausoja vidinius energijos resursus. Mat pykčio, pagiežos ar nuoskaudų laikymas eikvoja psichinę ir dvasinę energiją.

Tikėjimo. Tikėjimas nėra religija. Tai dažnai primena dvasiniai mokytojai. Tikėjimas kaip vertybė pirmiausia reiškia tikėjimą savimi, kitais, o tik tuomet aukštesnėmis jėgomis. Tikintis žmogus nepraranda optimizmo net tada, kai susiduria su sunkumais. Jis juk tiki, kad viskas, kas vyksta, jį ugdo. Gyvenimas ir jo iššūkiai yra ne bausmė, bet pamoka. Puoselėjantiems tikėjimo vertybę pradeda galioti įstatymas: „Pagal Tavo tikėjimą, tebūnie Tau.“ Paprasčiau jį paaiškinti būtų taip: tie, kurie tiki, kad viskas bus gerai, tą „gerai“ ir gauna.

Šiame sąraše daugelis veikiausiai pasigenda pačios didžiausios vertybės – meilės. Meilės sau, žmonėms, gamtai, pasauliui. Šis kilnus jausmas čia neįvardintas veikiausiai todėl, kad meilė turėtų būti savaime suprantama. Tas, kuris nuoširdžiai myli, ne tik pakyla iki vis didėjančio Šumano rezonanso lygio, bet ir jį pralenkia. O tuomet prasideda gerokai sudėtingesni procesai.

Įdomieji emocijų ir intencijų dažnio matavimai:

Baimė – nuo 0,2 iki 2,2 Hz.
Apmaudas – nuo 0,6 iki 3,3 Hz.
Irzlumas – nuo 0,9 iki 3,8 Hz.
Pasipiktinimas – nuo 0,6 iki 1,9 Hz.
Jautrus reagavimas pykčiu – 0,9 Hz.
Pykčio priepuolis – 0,5 Hz.
Pyktis – 1,4 Hz.
Puikybė – 0,8 Hz.
Išdidumas (didybės manija) – 3,1 Hz.
Abejingumas ir nuvertinimas – 1,5 Hz.
Pranašumas – 1,9 Hz.
Geradariškumas – 95 Hz.
Dėkingumo vibracijos („ačiū“) – 45 Hz.
Nuoširdus dėkingumas – nuo 140 Hz ir daugiau.
Vienybė ir bendravimas su kitais žmonėmis – 144 Hz ir daugiau.
Atjauta – nuo 150 Hz ir aukščiau (tačiau gailestis tik 3 Hz).
Meilė, kai žmogus supranta, jog tai šviesus jausmas ir didelė jėga, bet širdimi mylėti dar nepavyksta – 50 Hz.
Meilė, kurią žmogus generuoja savo širdimi visiems be išimties ir viskam gyvam – nuo 150 Hz ir daugiau.
Besąlyginė meilė, priimta visatoje – nuo 205 Hz ir daugiau.