Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, didėja vyresnio amžiaus žmonių dalis bendroje gyventojų struktūroje. Senjorų skaičius šalyje šiuo metu siekia daugiau kaip 586 tūkst. Nors ši gyventojų dalis reikšmingai turtina visuomenę savo įgyta patirtimi, žiniomis ir kompetencijomis, tačiau jiems tenka susidurti su tam tikrais iššūkiais. Vienas jų – vienišumas. Naujausi tyrimai rodo, kad vienatvė ir atskirtis daro reikšmingą įtaką senjorų emocinei ir fizinei sveikatai.

 

Vienatve susidomėjo mokslininkaiGrandma,At,Home,Busy,Reading,Something

 

Net 80 metų trunkantis Harvardo universiteto mokslininkų tyrimas apie žmonių gyvenimo kokybės pokyčius parodė, kad laimingus romantinius, šeiminius ir draugiškus santykius palaikę 50-mečiai asmenys, sulaukę 80 metų buvo fiziškai bei emociškai sveikiausi. Tyrime taip pat atsispindėjo ir tai, kad būtent artimas tarpusavio ryšys bei jo palaikymas turi daugiau įtakos laimei, nei aukštas intelekto koeficientas ar santaupos. Minėto tyrimo išvados rodo, kad ryšys su draugais bei bendruomene asmenims, sulaukusiems 50 metų ir daugiau, gali būti reikšmingesnis fizinės sveikatos rodiklis nei cholesterolio lygis kraujyje. Nors rūpintis cholesterolio lygiu ir kitais sveikatos indikatoriais labai svarbu, tačiau sumenkinti emocinės būsenos nevalia. Įdomu tai, kad glaudūs ryšiai su artimaisiais palankiai veikia organizmą, net gali sumažinti patiriamo fizinio skausmo intensyvumą, atminties sutrikimų riziką ir reikšmingai pagerinti nuotaiką. Taip yra todėl, kad laimę ir saugumą patiriančio žmogaus organizmas būna fiziškai atsparesnis. Juk ne kartą įrodyta, kad emocijos ir kūno funkcionavimas itin glaudžiai susiję.

 

Nors kol kas nėra aišku, kokie tiksliai mechanizmai vyksta biologiniu lygmeniu, visgi vienišumas įvardijamas kaip stiprus rizikos veiksnys žmonėms, jau turintiems fizinių sunkumų ar ligų. Deja, kas antras vyresnio amžiaus lietuvis skirtingais gyvenimo etapais susiduria su vienišumu. Užplūdus šiam jausmui organizmas patiria didžiulį stresą, kuris perduodamas ir į kortikotropinę ašį. Tuomet ši išskiria streso hormonų, kurie sekina visą organizmą. Ilgalaikė streso būsena išbalansuoja hormonus, pradedamas jausti nuovargis, paaštrėja lėtinės ligos, tokios kaip gastritas ar dirgliosios žarnos sindromas. Stresas taip pat gali paveikti imuninę sistemą, mąstymą, fizinį pajėgumą ir daugybę kitų kasdienių gyvenimo aspektų. Vienišumas susijęs su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tad ne be priežasties ilgalaikės vienatvės daromą žalą mokslininkai prilygina tai, kurią sukelia rūkymas. Negana to, 60 metų ir vyresnių gyventojų savižudybių statistika išlieka šokiruojančiai aukšta ir, deja, kasmet auga.

 

Visiems pažįstamos priežastys

 

Žmogui amžėjant jo socialiniai ryšiai nuolat kinta – mažėja pažįstamų ratas, iš namų išsikrausto užaugę vaikai, išėjus į pensiją dažniausiai nutrūksta darbiniai ryšiai, be to, vyresnio amžiaus žmogus bėgant laikui netenka vis daugiau artimųjų, giminaičių, draugų. Yra žmonių, kurie gyvendami vieni ir turėdami tik keletą artimųjų ar draugų jaučiasi laimingi ir nepatiria didelių emocinių sunkumų. Gyvenimas vienam turi savotiškų privalumų: savarankiškumas, nepriklausymas nuo kitų, laisvė tvarkyti dienotvarkę pagal savo poreikius, galimybė skirti laiko pomėgiams ir savirealizacijai. Tačiau, nepaisant visų šių privalumų, gyvenimas vienam neabejotinai atneša iššūkių: vienatvė, nuobodulys, artimųjų ilgesys, nerimas dėl ateities, bendravimo ir prasmingo, lygiaverčio, gilaus santykio trūkumas. Dalis senjorų patiria ir atstūmimo jausmą, ypač jeigu artimoje aplinkoje nėra tomis pačiomis veiklomis besidominčių bendraamžių, su kuriais būtų galima pasidalinti dienos įspūdžiais ar užsiimti bendromis veiklomis, kad ir paprastu pasivaikščiojimu.

 

Deja, mūsų visuomenėje gajus stereotipas, kad vyresnis žmogus ir vienatvė yra tarsi neatsiejami dalykai. Tačiau psichologai paaiškina, kad tai nėra nei natūralu, nei savaime suprantama. Tik, deja, ne visi laiku pastebi ir pripažįsta, kad amžėjant tampa sunkiau prisitaikyti prie gyvenimo pasikeitimų. Visgi neretai viena svarbiausių vienišumo priežasčių tampa gėdijimasis prisipažinti, kad susirasti bendraminčių, draugų ir veiklų iš tiesų norisi. Tarsi nedrąsu garsiai pasakyti, kad „jautiesi vienišas“. Nors vienišumo jokiame amžiaus tarpsnyje nei gėdytis, nei slėpti nereikėtų. Kaip ir neverta gėdytis sveikatos būklės pokyčių bei to sukeliamų apribojimų. Mat užklupus ligoms net trumpas išėjimas iš namų ar aktyvesnė fizinė veikla tampa iššūkiu, tad tenka iš naujo mokytis apskaičiuoti energijos resursus bei koreguoti dienotvarkę. Galiausiai priežastimi pasijusti vienišu tampa našlystė. Sutuoktinio ar gyvenimo partnerio praradimas – sunki patirtis. Mokslininkai skaičiuoja, kad pirmus dvejus metus, patyrus netektį, itin skausmingai vienišumo jausmą išgyvena apie 82 % žmonių.

 

Vienišumas ne liga, bet jį galima „pagydyti“

 

Tai, kad daugėja vyresnio amžiaus asmenų, nereiškia, kad turi padaugėti ir patiriančių vienišumą. Kol kas statistika liūdinanti. Lietuvoje kone pusė 65 metų ir vyresnių žmonių gyvena vienatvėje. Nors ir ne visi patiria vienišumą, tačiau visiems reikalinga prasminga veikla ir žmogiški ryšiai. Tik kaip juos atrasti, žino dar ne visi. 2022 m. Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad prie didesnio lietuvių senjorų vienišumo prisideda ir tai, jog kol kas nėra susiformavusios vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo tradicijos. Aktyvus gyvenimo būdas – savanorystė arba kita labdaringa veikla, dalyvavimas mokymuose, sportinėje veikloje, narystė socialiniuose ar kitokiuose klubuose, visuomeninėse, bendruomenės ar politinėse organizacijose, ne visada laikomi priimtinais ir skatintinais senjorų laisvalaikio leidimo būdais. Ir tai yra problema, kurią imtasi spręsti ne tik nevyriausybinių organizacijų, bet ir valstybiniu lygiu. Šįmet Lietuvoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva pirmą kartą paminėta Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Prie Nacionalinės vyresnio amžiaus žmonių savaitės iniciatyvos prisijungė 45 Lietuvos savivaldybės, šalies muziejai, dailės galerijos, bibliotekos, pakvietę senjorus apsilankyti parodose, paskaitose ir kituose užsiėmimuose.

 

Tokios iniciatyvos džiugina, nes šiek tiek priartina prie svarbaus tikslo – padėti vyresniems asmenims labiau įsitraukti į bendruomenę bei efektyviai kovoti su vienišumo jausmu. Visgi to nepakanka. Mat išdrįsti išmėginti naujas veiklas, susipažinti su naujais bendraminčiais ir atrasti būdus užmegzti džiuginančius ryšius ne visada lengva. Tad kartais pradėti kovoti su vienatve tenka dar prieš ryžtantis prisijungti prie įvairių iniciatyvų. Apie tą nematomą darbą su savimi, padedantį susidraugauti su vienatve ir kovoti su vienišumu, savaitraščio „Prie kavos“ komanda nuo šiol rašys specialiai senjorams skirtoje rubrikoje. Kas savaitę kviesime susipažinti su mokslininkų, psichologų, gydytojų ir kitų savo sričių ekspertų patarimais. 8 straipsnių cikle kalbėsime apie vienatvės prigimtį, efektyvius būdus geriau pažinti emocinius išgyvenimus, nuotolinį ir gyvą bendravimą, saugumą užmezgant naujus ryšius ir daugybę kitų senjorams aktualių temų.

 

Prisijunkite prie iniciatyvos rašydami mums laiškus ir dalindamiesi aktualiais klausimais bei prasmingomis senjorų įsitraukimo iniciatyvomis el. paštu: egle.s@priekavos.lt

 

Vienatvę įveikti kartu lengviau!

 

Projektą „Vienatvės priešnuodžiai“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė