Ar gali paveikslas užtraukti prakeiksmą namams ir jų gyventojams? Grožinėje literatūroje ir tautosakoje prakeikti daiktai visais laikais buvo populiari tema. Tačiau net ir dabar yra labai daug tikinčių, kad jie patys buvo keistų, logiškai nepaaiškinamų įvykių liudininkais. Tai, anot jų, sukėlė tiesioginis kontaktas su prakeiktu objektu. Bene dažniausiai tokiais prakeiktais objektais tampa tapyti arba raižyti žmonių ar žmogiškų savybių turinčių būtybių portretai. Kartais šie ne itin vertingi meno kūriniai naudojami juodosios magijos ritualuose ir magijoje.

 

portretas

Liaudyje tikima, kad nuo sienos nukritęs paveikslas pranašauja mirtį, ypač, jei tai portretas. Siaubo filmuose taip pat galima dažnai pastebėti niūrų portretą, kurio akys regis seka kiekvieną gyvųjų žingsnį.

 

Verkiančio berniuko prakeiksmas pasaulyje atsirado vieną niūrų 1985-ųjų rytą. Britų bulvariniame laikraštyje „The Sun“ 13 puslapyje, 4 rugsėjo numeryje buvo išspausdintas intriguojantis straipsnis skambiu pavadinimu „Liepsnojantis verkiančio berniuko prakeiksmas“. Jame buvo pasakojama, kad Ronas ir May Hall kaltino pigų paveikslą, vaizduojantį mažą vaiką, per kurio veidą rieda ašaros, tuo, kad jis esą sukėlė gaisrą jų namuose Pietų Jorkšyre. Namuose, kuriuose sutuoktiniai gyveno jau 27-erius metus, ugnis pirmiausiai uždegė puodą virtuvėje, paskui išplito. Ugnis nusiaubė visus pirmajame namo aukšte esančius kambarius, bet įrėmintas berniuko paveikslas liko toks, koks ir buvęs – visai nepažeistas pragaištingos liepsnos.

 

Paprastai spaudoje tokiems įvykiams, kaip gaisras kilęs dėl palikto be priežiūros puodo, skiriamos kelios eilutės. Tačiau tik ne šį sykį. Britų žurnalistai išsiaiškino, kad gaisrą gesinti atvykęs Alanas Wilkinsonas jau ne pirmą kartą susidūrė su tokiu atveju, kai per gaisrą visiškai nenukentėjo verkiančių berniukų portretai. Po šio straipsnio buvo parduota virš 50000 (kitais duomenimis net 250000) italų dailininko Bruno Amadio, žinomo slapyvardžiu G. Bragolinas, paveikslų kopijų. Tapo madinga svetainėje pakabinti šį makabrišką portretą.

 

Netrukus atsirado daugiau prakeiksmo liudininkų. Pietryčių Anglijoje gyvenanti Dora Mann pasakojo, kad jos namai sudegė iki pamatų, nepraėjus nei 6 mėnesiams po to, kai nusipirko verkiančio berniuko portretą. Moteris teigė, kad visi paveikslai namuose supleškėjo liepsnose, išskyrus prakeiktąjį portretą. Kita D. Britanijos salų gyventoja Sandra Kaske pasakojo, kad ne tik, ji, bet ir brolienė bei draugė liko be pastogės, kai įsigijo šį nelemtąjį meno kūrinį. Brianas Parksas, kurio trys vaikai ir žmona, apsinuodiję dūmais, pateko į ligoninę, grįžęs namo sunaikino verkiančio berniuko portreto kopiją, kuri vienintelė buvo nepaliesta visa naikinančių liepsnų.

 

Vėliau paaiškėjo naujų detalių apie ašarojančio berniuko portretą. Viena londonietė pastebėjo, kad paveikslas retkarčiais siūbuoja ant sienos. Kita moteris iš Paigntono pasakojo, kad po to, kai svetainėje pakabino portretą, jos vienuolikmetis sūnus ant kablio susižeidė paslėpsnį. Šiaurės vakarų Anglijoje gyvenanti ponia Rose Farrington parašė laišką „The Sun“ redakcijai, kuriame papasakojo, kad nuo tada, kai 1959 metais nusipirko paveikslą, mirė trys sūnūs ir vyras. Ji visada manė, kad dėlto kaltas kažkoks prakeikimas.

 

Atsirado ir tokių, kurie bandė patys sudeginti paveikslo kopijas. Ar verta sakyti, kad tokie bandymai buvo nesėkmingi? Įmestos į liepsnojantį laužą kopijos tik šiek tiek apsvildavo, bet iki galo nesudegdavo.

 

Jei yra prakeiksmas, tai yra ir priemonių, kaip jį pašalinti. Todėl netrukus atsirado prietaras, kad šalia verkiančio berniuko portreto pakabinus verkiančios mergaitės portretą, namai bus apsaugoti nuo nelaimių.

 

Regis, prakeikti yra visi portretai, kuriuose pavaizduotas verkiantis berniukas. Nesvarbu, koks dailininkas jį numatė ar kokio paveikslo tai reprodukcija. Keletą pavyzdžių galite pamatyti PASPAUDĘ ČIA.