Pagaliau sulaukus vasariškos šilumos norisi mėgautis saulės spinduliais ir dėl nieko nesukti galvos. Deja, viskas gali baigtis ne atsipalaidavimu ir dailiai spindinčia bronzine oda, o prakaito upeliais, odos raudoniu ir sudirgimu, niežtinčiais vabzdžių įkandimais… Vasarą puoselėti grožį ne visada lengva, bet tikrai įmanoma, ypač žinant, kokie trikdžiai gali pakišti koją.

 

Prakaitas: natūralu, bet nepatoguPortrait,Of,Tired,Sick,Exhausted,Woman,,Beautiful,Girl,Is,Suffering

 

Vos tik lauke sušyla oras, kūnas ima intensyviau prakaituoti. Tai natūrali termoreguliacijos funkcija, padedanti išlaikyti pastovią kūno temperatūrą. Kai oda įkaista, prakaito liaukos išskiria skysčio, kuris garuodamas vėsina kūną. Nors prakaitas svarbus gyvybei, estetiniu požiūriu ne visada pageidaujamas, ypač kai varva nuo kaktos ir gadina makiažą ar palieka drėgnų dėmių pažastyse.

 

Kai kurios kūno zonos, tokios kaip pažastys, nugara ar veidas, tankiai nusėtos prakaito liaukomis. Tad reaguoja pirmosios, vos tik temperatūra pakyla. Be to, veidas ypač jautrus emociniam stresui, todėl prieš viešai kalbant galima pajusti prakaito lašelių ant viršutinės lūpos.

 

Naujausia Europos dermatologų asociacijos apklausa rodo, kad net 1 iš 3 žmonių vasarą skundžiasi padidėjusiu prakaitavimu, ypač socialinėse ar stresinėse situacijose: per darbo pokalbius, vestuves ar atostogų keliones. Tai gali kelti nemalonių emocijų ir sumažinti pasitikėjimą savimi.

 

Ką daryti? Pirmiausia – pasirinkti tinkamus drabužius. Vasarą vertėtų rinktis natūralius, kvėpuojančius audinius: medvilnę ar liną. Jie leidžia odai kvėpuoti, o drėgmė išgaruoja greičiau nei nuo sintetinių audinių. Kita būtina priemonė – antiperspirantas. Svarbu atskirti jį nuo dezodoranto: šis tik maskuoja kvapą, o antiperspirantas slopina pačią prakaito sekreciją. Dermatologai pataria vengti alkoholio turinčių priemonių, nes jos gali dirginti odą, ypač po skutimosi. Veiksmingiausios su aliuminio druskomis, kurios laikinai užkemša prakaito liaukas. O jei prakaitas ima gadinti makiažą? Šiuolaikinė kosmetika siūlo atsparias karščiui formules: matiniai filtrai su SPF, vandeniui atsparus („waterproof“) makiažo pagrindas ir pudra su silicio dioksidu padeda makiažui išlikti netgi esant 30 °C. Svarbiausia – naudoti neapsunkinančias, kvėpuojančias priemones ir dieną turėti servetėlių prakaitui švelniai nusausinti, o ne trinti.

 

UV spinduliai – grožio priešas Nr. 1

 

Saulė – tai energija, šviesa ir gera nuotaika. Tačiau jos skleidžiami ultravioletiniai (UV) spinduliai – tarsi nematomi grožio priešai, tyliai ir sistemingai ardantys odos struktūrą. Nudegimai – tik ledkalnio viršūnė. UV spinduliai skatina odos senėjimą, skatina pigmentinių dėmių radimąsi, net didina odos vėžio riziką. Amerikos dermatologų asociacija skelbia, kad net 90 % matomų odos senėjimo požymių – raukšlių, pigmentinių dėmių, odos elastingumo praradimo – lemia ilgalaikis saulės poveikis. Tai vadinamasis fotosenėjimas, kuris veikia ne tik estetinę išvaizdą, bet ir bendrą odos sveikatą.

 

Ką daryti?Pirmiausia – suvokti, kad SPF kremas nėra tik atostogų atributas. Dermatologai pabrėžia: apsauga nuo saulės turėtų būti kasdienė rutina, nesvarbu, ar einame į paplūdimį, ar tik iki parduotuvės. Ultravioletiniai spinduliai veikia net debesuotą dieną, taip pat patalpose, kai pro langą skverbiasi dienos šviesa. Daugelis vis dar baiminasi, kad SPF 50 per stiprus, tačiau tai mitas. SPF skaičius rodo, kiek ilgai galime būti saulėkaitoje nepatirdami žalos. SPF 50 filtruoja apie 98 % UVB spindulių, tinkamas naudoti kasdien, ypač šviesios odos savininkams ar tiems, kurie naudoja rūgštines, turinčias retinolio ar kitokias jautrinančias priemones. Renkantis kremą verta žinoti: cheminiai filtrai įsigeria į odą ir sugeria UV spindulius, mineraliniai (su cinko ar titano oksidu) lieka odos paviršiuje ir juos atspindi. Pastarieji puikiai tinka jautriai odai ar vaikams. Svarbu nepamiršti tų sričių, kurios dažnai lieka be apsaugos: lūpos (naudoti balzamus su SPF), ausys, kaklas, galvos oda (ypač jei plaukai reti). Plaukams verta naudoti specialius purškiklius ar dėvėti kepures – UV spinduliai ardo keratiną, todėl plaukai tampa silpnesni, sausi.

 

Dirginantys vabzdžių įkandimai

 

Romantiškas vakaras ant lieptelio, šiltas pasivaikščiojimas parke ar rytinis bėgimas miške vasarą dažnai turi vieną nemalonų šalutinį poveikį – vabzdžių įkandimus. Uodai, mašalai, akliai ir kiti kraujasiurbiai tarsi susimokę tyko atvirų kūno vietų, o jų įgėlimai ne tik sukelia niežulį, bet ir ilgai gadina odos išvaizdą. Kodėl šiltuoju sezonu vabzdžiai tampa tokie aktyvūs? Jų traukos mechanizmas – visai neatsitiktinis. Jie reaguoja į kūno šilumą, prakaitą, iškvepiamą anglies dvideginį, odos kvapą. Net kai kurių kūno mikroorganizmų veikla (odos bakterijų) vilioja vabzdžius. Mokslininkai nustatė, kad uodai dažniau renkasi moteris, ypač per ovuliaciją, kai keičiasi kūno kvapo sudėtis ir temperatūra. Ištirta, kad vabzdžiams skanesnė 0 kraujo grupė.

 

Ne visi įkandimai vienodi. Vieniems lieka vos matomas taškelis, kitus ištinka stiprus uždegimas, niežulys, net susidaro pūslelių ar randų. Tai priklauso nuo odos tipo, imuninės sistemos jautrumo, net genetinių ypatybių. Vaikai ir jautrios odos savininkai dažnai reaguoja stipriau.

 

Ką daryti? Veiksmingiausias būdas – prevencija. Dermatologai rekomenduoja priemones su DEET (veiklioji medžiaga, atbaidanti vabzdžius), taip pat natūralias alternatyvas: citrinžolių, levandų, eukaliptų, pipirmėčių eterinius aliejus. Naudojami kaip purškiami repelentai arba tepami ant odos. Jei įkandimas jau įvyko, svarbu nekasyti, nes tai gali sukelti infekciją. Niežulį mažina šalti kompresai, antihistamininiai geliai, alavijų gelis. Tai padeda greičiau nuraminti odą. Jei įkandimas paliko randelį ar pigmentinę dėmelę, odą galima švelniai šveisti keis kartus per savaitę ir naudoti regeneruojančius kremus su pantenoliu arba alantoinu.

 

Dėmesio: jei oda aplink įkandimą parausta, sukietėja, ima skaudėti ar kyla temperatūra, galbūt tai bakterinė infekcija. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją – gali prireikti antibiotikų.

 

Vasaros grožio SOS rinkinys

 

Šiltymečiu rankinėje verta turėti ne tik piniginę ir saulės akinius. Vasaros grožis – trapus: jį lengvai sujaukia UV spinduliai, prakaitas ar netikėtas vabzdžio įkandimas. Tam, kad netikėtumai nesugadintų nei išvaizdos, nei nuotaikos, pasiruoškite vasaros SOS rinkinį – mažą, bet galingą grožio gelbėtojų komandą:

 
  • SPF kremas veidui ir kūnui. Kasdienis skydas nuo saulės žalos – maža tūbelė gali išgelbėti odą nuo senėjimo, pigmentacijos ir nemalonių nudegimų. Rinktis SPF 30–50, su plataus spektro apsauga (UVA + UVB).
  • Antiperspirantas. Padės suvaldyti prakaitą ir nemalonų kvapą net karščiausią dieną. Formulės be alkoholio tinka ir jautriai pažastų odai, ypač po skutimosi.
  • Vabzdžių repelentas. Patikima apsauga nuo uodų ir kitų kraujasiurbių. Galima turėti ir natūralų variantą su eteriniais aliejais, ir stipresnį – su DEET, jei keliaujama į gamtą.
  • Lengva veido dulksna, alavijų gelis. Puikiai vėsina, ramina įkaitusią odą, ypač po saulės vonių. Alavijai taip pat padeda numalšinti įkandimų niežėjimą ar paraudimą.
  • Vatos diskeliai / servetėlės. Gelbsti, kai prakaitas ardo makiažą, kai reikia nuvalyti dulkes, dezinfekuoti įkandimą ir kt.
  • Galvos apdangalas. Plaukai ir galvos oda irgi kenčia nuo UV spindulių. Skrybėlaitė ar skarelė – ne tik stilinga, bet ir praktiška, nes mažina perkaitimo riziką.
  • Lūpų balzamas su SPF. Lūpų oda plona ir jautri, tad be apsaugos greitai išsausėja ar net nudega. SPF 15–30 – mažas, bet reikšmingas apsaugos žingsnis.
 

Autorė Jūratė Survilė