Vasara be baudų

Vasara – nerūpestingiausias metų laikas, kai daugelis bent trumpam atsipučia nuo darbų ir pamiršę rūpesčius neria į pramogas. Kad smagiai leidžiant laiką netektų patuštinti piniginės, primename, kaip atsakingai elgtis maudynių vietose, gatvėje ir namuose.

Važiuojant paspirtuku

Ilgą laiką elektriniai paspirtukai buvo tikras galvos skausmas automobilių vairuotojams ir realus pavojus pėstiesiems bei patiems paspirtukininkams. Lietuvos kelių policijos duomenimis, pernai su paspirtukais susijusiuose eismo įvykiuose sužaloti 223 žmonės. Dar keliuose šimtuose įvykių apgadintos transporto priemonės ar kitas turtas. Šią vasarą nuspręsta riboti jų judėjimą. Nuo birželio 1 d. draudžiama paspirtukais važinėti sostinės Vilniaus, Savičiaus ir Pilies gatvėmis. Centrinėje miesto dalyje ir ant tiltų maksimalus greitis paspirtukams mažinamas iki 12 km/val.

Palangoje elektriniais paspirtukais, elektriniais dviračiais, riedžiais, velomobiliais draudžiama judėti pagrindine J. Basanavičiaus gatve visą vasarą. Analogiškas ribojimas visus metus galioja ant Palangos tilto, Birutės parke bei Meilės alėjos atkarpoje nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės iki Birutės kalno.

Nidoje judėjimas elektriniais paspirtukais draudžiamas daugelyje viešų vietų. Sprendimai riboti šių transporto priemonių judėjimą priimti siekiant išvengti traumų perpildytose didmiesčių ir kurortų gatvėse.

Tvarka griežtės

Nuo kitų metų sausio 1-osios važiavimo elektriniais paspirtukais tvarka dar labiau griežtinama. Elektriniu paspirtuku bus leidžiama važiuoti ne jaunesniems kaip 16 m. asmenims. Bus uždrausta važiuoti pėsčiųjų takais, automagistralėmis ir greitkeliais, per pėsčiųjų perėjas, vežti keleivius, važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo, vežti, vilkti krovinius, kitą paspirtuką, važiuoti įsikibus į kitą transporto priemonę.

Planuojama neleisti važiuoti didesniu kaip 20 km/val. greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/val. greičiu.

Jaunesni nei 18 m. elektrinių paspirtukų vairuotojai, važiuodami keliu, privalės dėvėti dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Vyresniems kaip 18 m. toks reikalavimas galios judant važiuojamąja kelio dalimi.

Važiuojamoje kelio dalyje elektrinės priemonės vairuotojas privalės vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turės degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas.

Už taisyklių nesilaikymą grės bauda nuo 20 iki 40 Eur, vairavimas neblaiviam – nuo 80 iki 200 Eur.

Prie kepsninės

Šiltąjį sezoną sunku įsivaizduoti be ugnies kaitroje keptų dūmo skonio patiekalų. Nemažai žmonių kepa kiekvieną savaitgalį, o prabangias keramines kepsnines madinga dovanoti gimtadienio ar kitomis progomis. Kepsnių mėgėjams svarbu įsidėmėti, kad nevalia kurti kepsninės kur tik užsigeidžiame.

Vilniaus aplinkosaugos inspekcija įspėja, kad kepti gamtoje (kaip ir kurti laužą ar šašlykinę) galima tik specialiai tam skirtose ir pažymėtose laužavietėse, įrengtose viešojo naudojimo poilsio objektuose: poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose, kituose rekreacinės paskirties statiniuose. Kepsninės, ugniakurai, rūkyklos turi būti pastatomi taip, kad nenukentėtų žolė, greta augantys medžiai ar krūmai. Baigus kepti maistą, pelenus svarbu užgesinti vandeniu, smėliu ar žemėmis.

Balkone – draudžiama

Nesvarbu, kokio dydžio balkoną turėtume, jame draudžiama naudoti kietojo kuro kepsnines, įskaitant šašlykines bei keramines kepsnines. Išimtis taikoma tik elektrinėms kepsninėms, kurios nedega atvira liepsna. Jei pamatę rūkstančią kepsninę kaimynai iškvies policiją ar ugniagesius, priešgaisrinių taisyklių pažeidėjams gresia baudos. Fiziniams asmenims už grilinimą draudžiamoje vietoje reikės susimokėti 20–70 Eur, o juridiniams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 580 Eur.

Kiemuose kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų. Svarbu atsižvelgti ne tik į savo, bet ir aplinkinius pastatus – kaimynų namus, garažus ar kt. Nepamirškite, kad ugnis plinta žaibiškai, tad skanus kepsnys gali itin brangiai kainuoti.

Maudantis

Atsigaivinti vėsiame vandenyje – vienas didžiausių vasaros malonumų. Deja, Lietuvoje šiltuoju metų laiku nuskęsta kelios dešimtys žmonių. Tai lemia įvairios priežastys, tačiau dažniausiai – įspėjamųjų ar draudžiamųjų ženklų nepaisymas ir savo jėgų pervertinimas. Su tuo kasdien susiduria pajūryje dirbantys gelbėtojai ir policijos pareigūnai. Dalis žmonių nepaiso raudonos vėliavos, kuri reiškia, kad maudytis jūroje draudžiama, maudytis lipa apsvaigę nuo alkoholio, nukenčia ir be tinkamos priežiūros palikti vaikai. Policija įspėja, kad maudymasis draudžiamose vietose arba draudžiamu laiku užtraukia baudą nuo 100 iki 300 Eur. Sumąsčius išsimaudyti saugomose gamtos teritorijose, pavyzdžiui, rezervatuose, už rezervato režimo pažeidimą numatyta 30–150 Eur bauda. Todėl svarbu įsitikinti, ar galima lepintis vandens malonumais.

Beje, vertėtų nuolat sekti atnaujinamą informaciją apie vandens telkinių kokybę, nes per karščius, esant dideliam poilsiautojų srautui, vandenyje ima daugintis pavojingi mikroorganizmai. Kai jų kiekis didelis, gresia įvairios infekcijos.

Maudytis ir degintis be drabužių galima tik nudistų paplūdimiuose, pažymėtuose specialiais ženklais bei privačiuose telkiniuose. Lietuvoje nuogo kūno demonstravimas ne nudistų pliaže laikomas viešosios tvarkos pažeidimu, už kurį baudžiama.

Maudynės su keturkojais

Šunis galima vestis tik į specialiai pritaikytus paplūdimius arba poilsiavietes, kempingus, paežeres ir kitas teritorijas, kur nėra ženklo, kad šunis atsivesti draudžiama. Nesilaikant taisyklių gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 120 Eur. Leidžiant laiką su augintiniu svarbu užtikrinti, kad jis nekeltų pavojaus greta esantiems žmonėms ir kitiems augintiniams, būtų laikomas su pavadėliu, turėtų uždėtą antsnukį. Nevalia leisti šlapintis ar tuštintis prie vandens telkinių (juolab vandenyje). Vedžioti atokiai, o ekskrementus surinkti ir išmesti į tam skirtas šiukšliadėžes. Natūralioje pakrantėje negalima leisti kasti, ardyti pakloto ar augalijos. Užtikrinkite, kad augintinis nebūtų pernelyg triukšmingas, negąsdintų laukinių paukščių ar žvėrelių.

Klausantis muzikos

Kiekvienas žmogus ir įmonė ar organizacija privalo užtikrinti, kad jų pramogos netrikdytų aplinkinių ramybės. Įstatymuose numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas, grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešose vietose, o vakaro (19–22 val.) ir nakties (22–7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia 20–80 Eur baudą, o pakartotinai – nuo 80 iki 300 Eur. Jei pranešama, kad naktį kaimynai triukšmauja ir atvykus pareigūnams situacija neišsprendžiama įspėjimu, gali tekti susimokėti.

Triukšmas pavojingas

Pernelyg didelį triukšmą puikiai atpažįsta visi – norisi nuo jo apsisaugoti pridengiant ausis. Tačiau kenkia ir kur kas tylesni garsai. Paprastai žmogus savo širdies dūžius girdi 10 dB garsu, 15–20 dB garsumu žmonės šnabždasi ar niūniuoja melodiją. Parke ir miške medžių šlamėjimas, už lango siaučiantys vėjo gūsiai girdimi 30 dB garsu. Lietus ir įprastinė žmonių kalba sukelia 50 dB garsą. 70 dB – jau garsi kalba, o 90 dB yra riksmas. Visi garsai, kurie didesni nei 85–90 dB, gali pažeisti ausis ir net apkurtinti. Tokius stiprius garsus skleidžia praskriejantis motociklas, veikianti žoliapjovė, skubančių greitosios pagalbos bei policijos automobilių sirenos, reaktyvinio lėktuvo gausmas, fejerverkai. Deja, neretai koncertuose muzika leidžiama klausai pavojingu garsumu. Svarbu įsidėmėti, kad didelis triukšmas (netgi vienkartinis – šūvis ar sprogimas) kenkia klausai, o mažesnis, bet nuolatinis neigiamai veikia bendrą savijautą ir sveikatą.

Vairuojant

Neseniai įsigaliojo nemažai Kelių eismo taisyklių, apie kurias būtina žinoti kiekvienam vairuotojui, kad išvengtų baudų ir eismo įvykių. Mobiliuoju telefonu vairuojant leidžiama naudotis tik tokiu atveju, jei valdomas laisvųjų rankų įranga ir laikomas specialiame laikiklyje. Telefonu įprastai naudotis galima tik sustojus. Sustojimu nelaikomas stovėjimas spūstyse, stabtelėjimas prie raudono šviesoforo signalo ar praleidžiant pėsčiuosius. Taip pat pataisose numatyta, kad automobiliams draudžiama lenkti gyvenamojoje zonoje, daugiabučių kiemuose ir stovėjimo aikštelėse. Gyvenamojoje zonoje ir stovėjimo aikštelėse laisviau judėti galės dviratininkai ir pėstieji. Pagal patikslintas KET nuostatas, dviratininkams gyvenamojoje zonoje nebetaikomas reikalavimas važiuoti viena eile ir kuo arčiau eismo juostos dešiniojo krašto. Pėstieji gali kirsti dviračių taką ar juostą, pereidami į kitą jų pusę, taip pat judėti dviračių taku, jei kelyje nėra šaligatvio ar pėsčiųjų tako. Taisyklėse įtvirtinamas naujas įspėjamasis kelio ženklas „Raiteliai“ – jis įspės apie kelio ruožą, kuriuo dažnai joja raiteliai ar vedami žirgai. Atsisakoma neaktualių paslaugų kelio ženklų mėlyname fone „Telefonas“ ir „Lankytina vieta“. Už Kelių eismo taisyklių pažeidimus numatomos piniginės baudos. Nepamirškite pasitikrinti, ar galioja privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas.

Saugiai vežti vaikus

Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad mažamečiai vaikai, kurių ūgis mažesnis nei 135 cm, privalo sėdėti automobilio kėdutėje arba ant specialaus paaukštinimo, prisegti saugos diržais. Rekomenduojama, kad kūdikiai specialioje sėdynėje, atsuktoje prieš automobilio važiavimo kryptį, būtų vežami kuo ilgiau. Taip vežti mažylį naujesnio tipo sėdynėse galima iki jam sueis 15 mėnesių. Svarbu, kad vaikas būtų vežamas specialioje jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje, kuri prisegta automobilyje pagal nurodymus instrukcijoje.

Priekinėje automobilio sėdynėje vaikai iki 135 cm ūgio gali sėdėti tik su specialiomis, pagal svorį pritaikytomis kėdutėmis. Aukštesni vaikai gali sėdėti be kėdučių.

Draudžiama vaikus iki 12 metų vežti keturračiais.

Minant pedalus

Dviratininkams taip pat svarbu išmanyti KET ir specialiai dviratėms priemonėms galiojančius ribojimus. Važiuojamąja kelio dalimi važiuoti dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 m. dviratininkams. Jei vaikas nori dviračiu savarankiškai važinėti anksčiau, reikia išklausyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir įgyti mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą. Įvykdžius šias sąlygas, važiuojamąja kelio dalimi galima važinėti ne jaunesniems kaip 12 m. paaugliams. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama mokinukams, sulaukusiems 8-ojo gimtadienio. Apribojimai dviratininko amžiui netaikomi tik gyvenamojoje zonoje.

Dviratininkui leidžiama važiuoti keliu tik tada, kai dviratis turi tvarkingą stabdį ir garso signalą, gale pritvirtintas raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, o abiejuose šonuose prie ratų stipinų pritvirtinti oranžiniai šviesos atšvaitai. Važiuojamoje kelio dalyje dviratininkas privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiomis detalėmis arba dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas.

Saugumui užtikrinti

Jei keliu važiuojama tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui (lyjant, pakilus rūkui), dviračio priekyje turi degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas. Dviratininkas privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Vis dar pastebima, kad lietuviai nelinkę užsidėti šalmų važiuodami paspirtuku ar dviračiu. Tačiau Kelių eismo taisyklėse numatyta, kai tai daryti privaloma. KET nurodoma, kad dviračio arba paspirtuko vairuotojai ir keleiviai iki 18 m., važiuodami (arba vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmus. Pilnamečiams ir vyresniems žmonėms, važiuojantiems dviračiu keliu, rekomenduojama dėvėti dviratininko šalmą. Važiuojant be jo, numatyta bauda nuo 20 iki 40 Eur.

Tvarkant aplinką

Aplinkos ministerija perspėja, kad nuo kovo 15 d. prasidėjęs aktyvus paukščių perėjimo laikas tęsiasi iki rugpjūčio 1 d., todėl šiuo metu negalima kirsti ar intensyviai genėti saugotinų medžių, viešųjų želdinių ir želdynų. Nuo kovo 15 d. draudžiama tvarkyti vandens telkinius, nes juose ir aplink peri vandens aukščiai. Šis draudimas galioja iki birželio 30-osios.

Sugalvoję susitvarkyti sklypą ir nukirsti jame augantį medį, turite įsitikinti, ar medis nėra saugotinas. Jei saugotinas, reikalingas savivaldybės leidimas. Žemės ūkio paskirties žemėje, kituose žemės ūkio paskirties ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose esančioje privačioje žemėje saugotinais laikomi ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, kai jų skersmuo 30 cm ir didesnis. Kitos paskirties žemėje, daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose mieste saugotini 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys.

Neteisėtai nukirtus saugotiną medį, gresia bauda nuo 60 iki 200 Eur, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 80 iki 300 Eur. Taip pat teks atlyginti žalą gamtai, kuri, nelygu medžio rūšis ir augimo vieta, siekia nuo 3 iki 13 Eur už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą.

Nešiukšlinti

Žaliųjų atliekų (lapų, šakų, gėlių, šiaudų, krituolių) negalima mesti į bendrus šiukšlių konteinerius. Pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 140 Eur. Jei nusižengiama pakartotinai, gresia 140–600 Eur bauda.

Žaliųjų atliekų nevalia deginti – gali kilti gaisras, išdegti dideli pievų plotai, ugnis net persimesti į mišką. Kasmet savavališkai deginant atliekas supleška ūkiniai pastatai, net gyvenamieji namai, ką jau kalbėti apie liepsnose žuvusius laukinius gyvūnus. Ugniagesiai reguliariai informuoja visuomenę, kad deginant sausą žolę ir kitas daržininkystės atliekas gresia 28–231 Eur bauda.

Aplinkos užteršimas nepavojingomis atliekomis gali užtraukti baudą nuo 30 iki 2400 Eur.

Už aplinkos teršimą pavojingomis atliekomis numatytos 60–2900 Eur baudos. Šiukšlinimas viešoje vietoje baudžiamas bauda iki 200 Eur.

Dar šis tas

Už alkoholinių gėrimų vartojimą arba neblaivaus asmens pasirodymą viešoje vietoje gresia bauda nuo 20 iki 100 Eur. Už pakartotiną tokį elgesį – 100–200 Eur bauda.

Alkoholio produktų vartojimas, laikymas ir gabenimas atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose (išskyrus transporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos) užtraukia baudą nuo 40 iki 100 Eur. Pakartotinai – nuo 100 iki 140 Eur.