Patinka persirenginėti raganomis, velniais ir kitomis šiurpiomis, mistinėmis būtybėmis? Tą padaryti galite ne tik per Heloviną, bet ir Valpurgijos naktį. Paskutinį balandžio vakarą (balandžio 30-ąją) Šiaurės Europoje ir Skandinavijoje prasideda įspūdinga, magiška Valpurgijos naktis. Ši pagoniška šventė – tai simbolinis pavasario pasveikinimas su dainomis ir laužais. Saulei nusileidus žmonės iš visų šalies kampelių renkasi į centrines aikštes ir linksminasi iki paryčių.

 

"Valpurgijos naktis"

Valpurgijos naktis – tai pagoniškas festivalis, susijęs su pavasario atėjimu. XVII amžiuje vokiečiai tikėjo, kad raganos renkasi ant aukšto Brokeno kalno. Valpurgijos naktis švenčiama tarptautinės darbininkų dienos išvakarėse. Dėlto šventė gali tęstis net dvi dienas.

 

Iš kur kilo Valpurgijos nakties pavadinimas? Legenda byloja, kad Valporga buvo VIII amžiaus vienuolė. Vokietijoje ji įkūrė vienuolyną ir pasisakė prieš raganavimą. 779 metų gegužės 1 dieną Valporga buvo paskelbta šventąja. Įdomu tai, kad jos tapimas šventąja ilgainiui susipynė su pagoniškos pavasario šventės tradicijomis.

 

Valpurgijos naktis neatsiejama nuo laužų. Laužai uždegami Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Kita tradicija yra padaryti kuo daugiau triukšmo, kad išsigandusios dvasios pabėgtų toliau nuo žmonių. Ši tradicija primena Naujųjų metų papročius. Čekijos Respublikoje Valpurgijos naktį deginamos raganų lėlės ir šluotos. Švedijoje laužai deginami nuo vikingų laikų, norint apsaugoti nuo piktųjų dvasių, ligų  ir kito blogio naminius gyvulius. Nuo gegužės 1 dienos gyvuliai jau būdavo išgenami į ganyklas laukuose. Suomijoje Valpurgijos naktį žmonės gamtoje rengia iškylas ir vaišinasi atsineštomis gėrybėmis bei gėrimais. Vokiečiai šią naktį lauke palieka duonos riekę, užteptą su sviestu ir medumi, kad atbaidytų piktąsias dvasias, apsaugotų žmones nuo blogo oro, kitų nelaiminių ir prasto derliaus. Ta duona su sviestu ir medumi vadinama „Ankenschnitt“.

 

Moksleiviams ir studentams Šiaurės Europoje ir Skandinavijoje Valpurgijos naktis – tai tarsi priminimas, kad vasaros atostogos jau ne už kalnų. Netrukus prasidės egzaminų sesija, paskaitų bus vis mažiau. Užsidėję specialiai šiai progai saugomas baltas kepuraites jie dainuoja dainas, sveikindami pavasarį, sprogstančią augmeniją ir tikėdamiesi šviesesnės ateities.

 

Praeityje Švedijoje buvo labai populiarus chorinis dainavimas. Šiuo metu beveik kiekvienas choras Skandinavijos šalyse nesėdės rankas sudėjęs. Kaimuose, parkuose ir miestų aikštėse sutemas nušvies milžiniški laužai, kurių liepsnų šiluma neleis sustirti iš šalčio dar pakankamai vėsią balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją naktį.

 

Valpurgijos naktį paprastai vaišinamasi patiekalais iš ankstyvųjų pavasario žalumynų. Ypač populiari dilgėlių sriuba. Nors dilgėlės paprastai laikomos piktžolėmis, kurios pasirodo, vos nutirpus sniegui, tačiau jos yra labai naudingos sveikatai, nes turi daug geležies ir kitų mikroelementų. Vertingiausi jauni ir švieži dilgėlių lapeliai.

 

Valpurgijos naktis – tai labiau ne šeimos, o visuomenės šventė. Renginius organizuoja atsakingos grupės, siekiančios suvienyti gyvenviečių žmones ir įkvėpti bendruomenės dvasios. Kai laužų liepsnos užgęsta, daugelis susirinkusiųjų patraukia į vietinius barus ir restoranus arba draugų vakarėlius. Po Valpurgijos nakties išaušta gegužės pirmoji – valstybinė šventė nuo II pasaulinio karo laikų. Po siautulingos nakties dalis žmonių lieka miegoti, o kita dalis patraukia į gegužės 1-osios demonstracijas.