Apklausos skelbia, kad pirmaisiais metų mėnesiais apie 40 % žmonių, vyresnių nei 25 m., rytą pradeda mintimis apie tai, kad nuo šios dienos inicijuos bent vieną reikšmingą pokytį. Deja, atėjus vakarui net du trečdaliai jų taip ir būna nieko nenuveikę dėl savo tikslo. Tad pradeda atrodyti, jog slaptos blogio jėgos trukdo apsirengti sportinį kostiumą, išsiųsti gyvenimo aprašymą ar vietoj bandelės suvalgyti morką… Džiugu, kad iš tiesų niekas nesistengia sutrukdyti mums tapti geriausia savo versija. Mat už tai, ką (ne)darome, atsakinga mūsų pačių valia. O ją visada galima atrasti iš naujo, sutvirtinti ir panaudoti kaip itin veiksmingą psichologinį įrankį.

 

Įgimta, bet turi būti treniruojamaSelf,Control,Or,Leadership,Thinking,For,Business,Decision,Or,Guidance

 

Valia yra psichologinė jėga, padedanti atsispirti norams, impulsams ar net blogiems įpročiams. Taip pat būtent valia leidžia sukaupti ir nukreipti psichologinę energiją į vieną konkrečią užduotį. O tai padeda pasiekti ilgalaikių tikslų. Psichologai tikina, kad valia nėra mistinė jėga. Šį gebėjimą turi visi be išimčių. Tai natūrali kiekvienos subrendusios asmenybės psichikos dalis. Ir valingumas žmonėms net labai patinka. Daugelis šia savybe žavisi ar net jos pavydi. Štai valios stoką laiko rimtu trūkumu. 2017 m. amerikiečių mokslininkams apklausus beveik milijoną žmonių paaiškėjo, kad 79 % jų didžiausiu savo asmenybės trūkumu laiko silpnavališkumą. Valios trūkumas, pasirodo, susijęs su daugybe gyvenimo kokybę gadinančių veiksnių: antsvoriu, abejingumu darbui, nuolatiniu vėlavimu ir santykių problemomis. Valios stoka net siejama su pasitenkinimo gyvenimu sumažėjimu. Ne vienam teko ištarti ar iš kitų išgirsti, kad nepavyksta mesti rūkyti, sulieknėti ar ko nors išmokti būtent todėl, kad stinga valios. Visgi mokslininkai mano, kad tai tėra pasiteisinimas. Iš tiesų valios visada yra tiek pat, tik ne visi moka ja tinkamai pasinaudoti.

 

Valia žmogui pasitarnauja, kai jis pradeda ją ugdyti ir treniruoti taip, kaip treniruojami kūno raumenys. Ši mokslininkų įžvalga veikiausiai priverčia suraukti nosį. Kaip gi treniruoti valią, jeigu užsiimti treniruotėms stinga valios? Psichologai atsako, kad valią, kaip ir daugelį kitų psichologinių aspektų, žmonės įvaldo, kai perpranta jos prigimtį ir veikimo mechanizmą. Tad norint pasinaudoti šiuo įgimtu ištekliumi pirmiausia reikia daugiau apie jį sužinoti. Pavyzdžiui, suprasti, kad valia pati savaime nėra nei teigiama, nei neigiama savybė. Ji neutrali. Taip pat turėtų būti siejama su įgūdžiais, o ne su vertybėmis. Tad sakyti, jog bevalis žmogus yra silpnas ar nevykėlis nėra prasmės. Tai netiesa. Valios stokoti priverčia aibė aplinkybių: pradedant auklėjimu ir baigiant nuovargiu. Juk po sunkios dienos daug sunkiau atsispirti įvairioms pagundoms, tarkime, riebiam ar saldžiam maistui. Mat kūnas taip mėgina papildyti energijos atsargas. Ir tai – tik keli pavyzdžiai, kokia yra ir kaip iš tiesų veikia valia.

 

Įmanoma valią išmatuoti

 

Prieš keletą dešimtmečių Vermonte (JAV) įsikūrusioje priklausomybių klinikoje buvo sukurtas kiek neįprastas metodas asmens valiai pamatuoti. Juk valios trūkumas dažnai siejamas su priklausomybėmis. Pirmiausia jis taikytas nuo heroino priklausomiems žmonėms, bet vėliau juo itin susidomėjo individualiosios psichologijos krypties specialistai. Jie net atliko visuomenės vėliau itin pamėgtą eksperimentą. Mokslininkai surinko dvi grupes įvairaus amžiaus asmenų. Vienus kamavo įvairios priklausomybės, o kiti tokių problemų neturėjo. Abiem grupėms davė tą pačią nesudėtingą užduotį – įsivaizduoti ir trumpai aprašyti užduotyje apibūdinto žmogaus ateitį. Tai nebuvo kūrybinio rašymo konkursas. Eksperimento dalyviams reikėjo tik paminėti jiems svarbius aspektus. Įdomu tai, kad kontrolinei grupei priklausantys žmonės (be priklausomybės ligų) kuo puikiausiai galėjo įsivaizduoti ir aprašyti 1–2 savaičių laikotarpį, o kamuojami priklausomybės ligų pajėgė suvokti vos 1–1,5 val. laiko atkarpą. Kai kontrolinė grupė rašė apie įsivaizduojamo asmens ateitį, jie minėjo ilgalaikius siekius, pavyzdžiui, didesnį uždarbį, santuoką. Priklausomi žmonės rašė apie netrukus nutiksiančius įvykius: apsilankymą pas gydytojus ar giminaičius.

 

Šio eksperimento metu kontrolinės grupės tiriamieji svajojo apie 4,5 metų ateitį, o nuo priklausomybių kenčiančių asmenų svajonės apie ateitį įprastai truko apie 9 dienas. Tai vadinama sutrumpėjusio laiko suvokimu ir jis tiesiogiai susijęs su valios tvirtybe. Mat jeigu žmogus pajėgus suvokti ir įsivaizduoti gana tolimą savo ateitį, jis taip pat geba kažko atsisakyti, kad tos ateities pasiektų. Beje, tokį asmeninį tyrimą gali atlikti visi. Jam reikėtų skirti ne daugiau kaip 15 min. ir leisti mintims tekėti lengvai, nesistengiant atitikti konkrečių kriterijų. Tokia trumpa užduotis, kai atliekama nuoširdžiai, padeda geriau pažinti save. Tai po minėto eksperimento bandė atlikti ir jo dalyviai. Tiriamųjų paprašė įvertinti savo valią. Apibendrinus rezultatus paaiškėjo, kad turintys priklausomybę apibūdina save kaip itin stiprios valios žmogų. Ir psichologų tai nenustebino. Mat šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad valia nėra pagrindinis įrankis, padedantis atsikratyti priklausomybių. Priklausomybės paveikia ir psichiką, ir smegenis (kaip organą) bei jų biocheminę pusiausvyrą. O sugrąžinti normalią fiziologinę būseną padeda tik tinkamas gydymas.

 

Reikšmingas ryšys tarp kūno ir psichikos

 

Visgi atlikus daugiau tyrimų pastebėta koreliacija tarp valios stiprumo ir gijimo nuo priklausomybės spartos. Jeigu užtenka ryžto pakeisti aplinką, santykius, požiūrį į save, tuomet didėja tikimybė, kad žmogus išmoks valdyti savo ligą ir net kontroliuoti fizinius jos aspektus. Paaiškėjo, kad valia (t. y. psichologinis gebėjimas) iš tiesų veikia kūną. Vien tik sutelkus mintis atsispirti cigaretei ar gėrimui nepavyks, tačiau žinant, kaip apsinaudoti valia ir įgalinti kūną klausyti proto, tampa įmanoma sustiprinti ištvermę. Mokslininkai biologiniu aspektu valią pradėjo tyrinėti dar 2000-aisiais. Jie darė prielaidą, kad laikas tarp širdies dūžių – variabilumas, gali parodyti valios tvirtumą. 2007 m. du švedų mokslininkai paskelbė, kad galima sąmoningai pailginti laiko tarpą tarp širdies dūžių pasitelkus tik valios pastangas. Po metų prancūzas Matthew Galliot nustatė, kad valios pastangos (šiuo atveju, psichologinis pasiryžimas kažką (ne)daryti) lemia stiprų nuovargį. Mat kūnas ir protas energijos gauna iš to paties šaltinio – gliukozės. Tad laikytis tikslo kažko atsisakyti ar kažką atlikti net tada, kai nesinori būna daug sunkiau prastai išsimiegojus arba nepavalgius. Tai viena priežasčių, kodėl praėjus arba 2 savaitėms, arba 3 mėnesiams net 82 % žmonių nustoja laikytis dietos. Jiems nebeužtenka ne tik valios, bet ir fizinės energijos.

 

Daug įtakos tam, ar valia pavyks pasinaudoti, turi ir tai, kaip formuluojamas tikslas bei kokios emocijos dominuoja. 2008 m. tyrimas parodė, kad valia tampa sunkiau pasinaudoti turint daug pasirinkimų, nes išblaškomas dėmesys ir nesąmoningai ieškoma lengviausio kelio. Juk taip veikia psichika. Jos tikslas siekti malonumo ir išvengti skausmo. Mokslininkai rekomenduoja visada sau suteikti ne daugiau kaip du pasirinkimus. 2010 m. su diplomo gynimui besiruošiančiais studentais atliktas tyrimas įrodė, kad valios trukmė priklauso nuo to, kaip ji vertinama. Ji gali arba didėti susiduriant su iššūkiais, arba išnykti. Studentai, kurie baigiamojo darbo rašymą ir viešą gynimą vertino kaip stiprinančią patirtį, geriau pasiruošė šiam procesui ir išlaikė emocinį stabilumą. Paprasčiau tariant, jeigu žmogus galvoja, kad valia yra neišsenkantis ir nuolat augantis vidinis šaltinis, net ir susiduriant su stresą keliančiomis situacijomis ji tokia ir bus. Be to, mokslininkai primena, kad valia galima pasinaudoti dviem būdais – su pastangomis arba be jų. Naudojimasis valia su pastangomis reiškia, kad aktyviai blokuojamos pagundos ir sąmoningai susitelkiama į vieną tikslą. Naudojimasis valia be pastangų reiškia, kad žmogus save motyvuoja per apdovanojimą.

 

Nuo ko pradėti?

 

Abu valios panaudojimo būdai vienodai geri. Reikia tik pasirinkti tą, kuris geriau veikia. Valios panaudojimas su pastangomis paprastai patrauklesnis žmonėms, kurie buvo atitinkamai auklėjami arba ilgą laiką užsiiminėjo sportu ar kita pastangų reikalaujančia veikla. Tiek protas, tiek psichika prisimena, kaip sutelkti valios pastangas. Panašiai kaip ir važiuojant dviračiu. Po ilgesnės pertraukos pirmąjį kilometrą riedama kiek nestabiliai, bet vėliau žinios atsinaujina ir sėkmingai minama į priekį. Naudojantis valia su pastangomis užtenka sau nurodyti aiškų, realų tikslą ir apibrėžti jo naudą. Sąmoningai sutelkti valią geriau pavyksta, kai keliami tikslai susiję su sveikata. Pavyzdžiui, norint kontroliuoti lėtines ligas, tokias kaip hipertenzija ar aukštas cholesterolio lygis, tam tikrų taisyklių reikės laikytis nuolat. Tad nuolat reikės ir pastangų. Teks laikytis tam tikro režimo, pakeisti mitybą į sveikatai palankesnę. Tačiau taip pat vos po kelių mėnesių gali pavykti pamatyti rezultatą. O tenkinantis rezultatas sustiprins ryžtą ir toliau dėti pastangas. Ilgainiui valios su pastangomis naudojimas taps įpročiu, dėl kurio kūnas ir protas veiks beveik automatiškai, tad bus galima valią nukreipti kitų tikslų siekimo link. Beje, psichologai pastebi, kad valią išlaikyti padeda tai, kad sau nustatomas vienas konkretus tikslas ir maždaug kas 21 dieną įvertinamas rezultatas. Tad verta tiek tikslą, tiek progresą užsirašyti užrašų knygelėje ir nuolat atnaujinti duomenis.

 

Antras būdas – motyvacija per apdovanojimus, gali būti naudingas pradedantiems savo valią stiprinti arba kai reikia sukaupti valią trumpam laikotarpiui, pavyzdžiui, mokantis ko nors naujo. Taip pat būtina pasirinkti tinkamą apdovanojimą. Jeigu žmogus laikosi dietos norėdamas atsikratyti 5 kg, tai savaitę valgius subalansuotai ir sveikai nevertėtų savęs lepinti tortu ar greituoju maistu. Apdovanojimas neturėtų būti susijęs su tikslu. Tai gali būti malonus laisvalaikis žiūrint filmus, laikas tik sau ar kažkas, kas nuoširdžiai džiugina. Tuomet būtina su savimi pačiu sudaryti savotišką sutartį. Tarkime, dvi savaites išlaikius rekomenduotiną fizinį aktyvumą ir sumažinus kalorijų kiekį, apdovanoti save galima apsilankymu teatre, nauju rūbu ar kt. Tokiu atveju protas žino, kad gaus apdovanojimą ir kantriai vykdo sąlygas. Psichologai primena, kad iš naujo atrasti savo valią padeda ir pradžios ritualai. Jeigu sunku prisiruošti treniruotei, verta sau nusistatyti veiksmų seką. Pavyzdžiui, kasdien pasirinktu metu įjungti tą pačią mėgstamą dainą, giliai pakvėpuoti, pakilti nuo sofos ir pasimankštinti nustatytą laiką. Jeigu kamuoja įprotis atidėlioti darbus, galima laikytis laikrodžio taisyklės: pažiūrėjus į laikrodį duoti sau minutę atidėliojimui ir tuomet pradėti rašyti ataskaitą ar atsakyti į el. laišką. Verta sau priminti, kad nebūtina iškart visko daryti gražiai ir teisingai. Visada svarbiausia žengti tą pirmą žingsnį, nors jis atrodo kiek nerangus ar net vaikiškas.

 

Naudinga žinoti

 
  •  Valia geriausiai pasitarnauja tada, kai nukreipiama į konkretų tikslą. Tad tikslus verta formuluoti labai aiškiai, pavyzdžiui, atsikratyti 5, 8 ar 10 kg svorio, o ne tiesiog sulieknėti.
  •  Niekada neverta mėginti iškart pakeisti visų gyvenimo sričių. Aplinkoje visada būna daug dirgiklių, kurie išblaško dėmesį, o dėmesiui nukrypus į pašalinius dalykus, valios sutelkimas išsisklaido. Psichologai tikina, kad šiuolaikiniame pasaulyje vienas labiausiai valios resursus eikvojančių veiksnių – internetiniai naujienų portalai ir socialiniai tinklai. Net 42 % jaunesnių nei 21 m. amerikiečių nepajėgia susilaikyti nepatikrinę naujienų srauto ilgiau kaip 28 min. Tad valiai ugdyti gali pasitarnauti net sąmoningas telefono ar kompiuterio išjungimas vakarais ir savaitgaliais.
  •  Verta iš anksto numatyti, kaip bus elgiamasi susidūrus su pagunda. Pavyzdžiui, laikantis griežto mitybos režimo per šventes reikėtų nuspręsti, ar bus leidžiama sau paragauti įvairių patiekalų po kąsnelį, ar suvalgoma tik viena pilna porcija. Jeigu nepakanka laiko apsilankyti sporto klube, galbūt verta išeiti pasivaikščioti prieš miegą. Kaip minėta, reikia visada sau suteikti dvi galimybes ir sąmoningai vieną jų pasirinkti.
  •  Žmonės, su kuriais nuolat bendraujama, irgi turi daug įtakos. Leidžiant laiką su palaikančiais ir valios nestokojančiais draugais savo tikslų pasiekti bus lengviau. Beje, ir pasiduodame lengviau, kai aplink matome besielgiančius taip pat. Tad valia stiprėti gali net tiesiog sekant gerais pavyzdžiais.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė