Vaikų stiliaus pojūtis. Leisti išreikšti save!

Dėvimi drabužiai – dalis mūsų identiteto. Tai vienas pirmųjų dalykų, kuriuos pamato ir įvertina aplinkiniai. Taigi, apranga lemia, kokį įspūdį paliekame kitiems. Visa tai galioja ir vaikų aprangai. Nuo kada vertėtų mažiesiems leisti save išreikšti per aprangą ir kodėl tai svarbu?

Nuo kokio amžiaus?

Natūralu, kad patiems mažiausiems drabužėlius parenka tėvai. Augantis mažylis tampa vis savarankiškesnis, kol galiausiai ima savarankiškai priiminėti sprendimus. Tai paliečia ir aprangos klausimą. Tėvai gali pastebėti, kad kelerių metų mažylis jau nenori rengtis to, ką parinko tėvai, gali prašyti konkretaus drabužio, jų derinio, o gal mėgstamos spalvos. Ar reikėtų į tai atsižvelgti, o gal tai – tik paikos užgaidos?

Anot specialistų, 4–5 metų mažylis jau geba rengtis savarankiškai. Tai ir ženklas, kad vaikas pasiruošęs pats pasirinkti savo aprangą. Žinoma, su tėvų pagalba, nes dar negeba tinkamai įvertinti oro sąlygų, progos, kuria rengiamasi, ir kitų svarbių aplinkybių. Visgi vaikui turi būti sudarytos bent minimalios drabužių pasirinkimo galimybės. Tarkime, lauke šalta ir privalu dėvėti šiltą megztuką bei kelnes, bet veikiausiai atžala tokių turi ne vieną, tad kodėl neleidus pačiai rinktis, kurį dėvės šiandien?

Kodėl svarbu leisti rinktis?

Po paprasčiausia galimybe savarankiškai pasirinkti aprangą slypi visokeriopa nauda, kurią gauna vaikas. Specialistai vienbalsiai pritaria, kad galimybė mažajam savarankiškai priiminėti sprendimus, įskaitant ir tai, kokius rūbus rengtis, – ypač reikšminga.

Skatina saviraišką. Gavęs progą savarankiškai pasirinkti drabužius vaikas vysto stiliaus pojūtį ir mokosi per tai išreikšti asmenybę. Kartu atranda pomėgius bei potraukius. Tik dėvėdamas tai, kas patinka, vaikas jausis savimi ir patogiai – ne tik fiziškai, bet ir emociškai.

Stiprina pasitikėjimą savimi. Kai mažajam suteikiama teisė rinktis, jis jaučiasi svarbus, turintis tam tikros galios ir bent minimaliai priartėjęs prie suaugusiųjų pasaulio. Vaikui tai itin svarbu, tai viena įvertinimo formų. Kai tėvai jam perleidžia kontrolę, vaikas žino esantis pajėgus su ja susidoroti. Tai stiprina pasitikėjimą savimi, kas praverčia visose gyvenimo srityse.

Mažina dėl aprangos kylančių konfliktų riziką. Tėvai dažnai nusivilia, kai brangiai kainavę drabužėliai taip ir praguli spintoje, kol išaugami, nes atžalai jie nepatiko, ji nuolat pykdavo, kai tekdavo jais rengtis. Ką jau kalbėti apie situacijas, kai rengimasis sukelia isteriją ir apskritai atsisako rengtis, nors jau seniai metas būti darželyje ar kitoje vietoje sutartu laiku… Kai vaikui suteikiama galimybė rinktis drabužius (tiek juos perkant, tiek dėvint), tokių nesusipratimų rizika tampa minimali. Dažnai gimdytojai nustemba, kaip iki šiol egzorcizmo seansą primindavęs vaiko rengimas staiga virto ramiu ir net džiugiu kasdieniu ritualu.

Gerinami sprendimų priėmimo įgūdžiai. Sprendimų priėmimas – vienas kertinių įgūdžių, reikalingų visose srityse. Mokydamasis pasirinkti tinkamą aprangą vaikas lavina sprendimų priėmimą bendrąja prasme, tad lengviau susidoroja su pasirinkimo iššūkiais ir kitose situacijose. Rinkdamasis iš kelių alternatyvų mažasis lavina kritinį mąstymą ir logiką.

Tiesiog smagu. Suaugusieji pernelyg dažnai nuvertina paprasčiausio smagumo veiksnį. Visgi jis taip pat svarbus argumentas, kodėl verta leisti mažajam pačiam rinktis aprangą. Vaikui tai tarsi žaidimas, savotiška dėlionė ar mini spektaklis, tad kodėl kasryt jam nepadovanojus gerų emocijų ir dienos nepradėjus pozityvios energijos užtaisu? Laimingas vaikas – laimingi ir tėvai!

Naudingi patarimai

Vaikams drabužių pasirinkimas gali būti neįtikėtinai smagi pramoga, o tėvams – dar vienas iššūkis, su kuriuo tenka susidoroti nelengvame tėvystės kelyje. Norint palengvinti šį etapą, verta kliautis keliais auksiniais patarimais.

Apsišarvuoti kantrybe. Priimkite savarankišką vaiko rengimąsi kaip smagų žaidimą. Tikrai nieko blogo nenutiks, jeigu pasirinktas megztukas nederės prie kelnių ar vaikas nuspręs apsirengti kone visomis įmanomomis spalvomis ir švies tarsi vaivorykštė. Žiūrint suaugusiojo akimis, tai gali atrodyti visiškai nepriimta, bet leiskite vaikui ugdyti savo stiliaus pojūtį ir mokytis iš klaidų. Jums reikia tik apsišarvuoti kantrybe ir neskubėti kištis ten, kur nebūtina. Natūralu, kad pirmieji bandymai savarankiškai pasirinkti aprangą būna chaotiški.

Suteikti robotą pasirinkimą. Gerokai palengvinsite situaciją, jeigu iš pradžių atžalai suteiksite tik ribotą pasirinkimą ir pamažu jį plėsite. Neverta atidarius drabužių spintą vaikui leisti iš jos rinktis bet ką. Tai ne tik užtruks begalę laiko, bet greičiausiai ir išvargins patį vaiką, jis pajus pernelyg didelę atsakomybę, gali susidurti su įtampa, o ir galutinis rezultatas vargu ar džiugins abi puses. Verčiau patys sudėliokite kelis skirtingus, bet racionalius derinius ir leiskite vaikui iš jų rinktis tuo metu trokštamiausią. Taip pat pravartu leisti vaikui žaisti mažomis detalėmis – tegul renkasi įvairius aksesuarus, šalikėlius, kojines…

Pradėti saugioje aplinkoje. Kai jau norėsite plėsti atžalos pasirinkimo galimybes ir suteiksite vis didesnę laisvę savarankiškai rinktis drabužius, pradėkite tai daryti savaitgaliais, kai niekur skubate. Koks skirtumas, kaip apsirengęs vaikas slampinės po namus? Čia jis nei sušals, nei bus išjuoktas. Užtat pajus, kokie deriniai patogūs, praktiški, kas leidžia pasijusti šilčiau, kas vėsiau. Mokytis tinkamos aprangos meno gali padėti ir korektiški namiškių komentarai bei patarimai – tik jokiu būdu be pašaipos ar paniekinimo atspalvio. Pastebėję, kad vaikui vis geriau sekasi rinktis aprangą, galėsite leisti tai laisvai daryti ir tomis dienomis, kai reikia eiti į darželį, lauką, svečius ar kažkur skubėti iš namų.

Autorius Jūratė Survilė