Lietuvą neseniai sukrėtė 9-metės mergaitės dingimas. Daugumos tėvų širdyse šis įvykis pasėjo nerimą: o kas, jeigu taip nutiktų mano vaikui? Ką galime padaryti dėl mažųjų saugumo ir savo ramybės, kai paliekame juos vienus namuose arba išleidžiame savarankiškai kažkur keliauti?

 

Vienas namuose: atsižvelgti ne vien į amžiųHands,Protect,Children,Drawn,On,Blackboard,With,Chalk.,Concept,For

 

Lietuvoje galiojantys įstatymai leidžia vyresnius nei 6 m. vaikus palikti vienus namuose. Visgi vaikų gerovės specialistai skatina aklai nesikliauti šiuo skaičiumi. Dauguma psichologų teigia, esą vaikas gali ramiai ir saugiai likti vienas namuose ne anksčiau kaip nuo 10 m. Kiekvienas vaikas yra individualus, taigi individuali ir jo branda. Jeigu tėvai abejoja, kad jų atžala pasiruošusi likti viena namuose, greičiausiai tam dar neatėjo laikas. Svarbu įvertinti vaiko įgūdžius, psichologinę brandą, emocinę savijautą. Patartina pradėti nuo trumpų palikimų, pvz., kol išnešite šiukšles, nueisite iki čia pat esančios parduotuvės. Grįžę stebėkite, kaip jaučiasi vaikas, kaip į tai reaguoja, ką veikė, kol jūsų nebuvo. Tai leis sau aiškiau atsakyti į klausimą, ar mažasis šeimos narys pasiruošęs likti vienas namuose. Net jeigu vaikas jaučiasi gerai, jis negali iškart ir staiga būti paliekamas savarankiškai namuose visai dienai. Derėtų pradėti nuo trumpalaikių palikimų ir juos pamažu ilginti.

 

Namai – lyg tvirtovė

 

Net ir pačioje saugiausioje vietoje – savuose namuose – vaiko tyko įvairiausi pavojai, į kuriuos būtina atsižvelgti paliekant atžalą vieną. Norint iki minimumo sumažinti nelaimingų nutikimų tikimybę, tėvai turėtų:

 
  •  Aiškiai nurodyti taisykles. Vaikas turi aiškiai suvokti, ką likęs vienas namuose gali daryti, o ko ne. Tai netgi verta surašyti papunkčiui ir palikti matomoje namų vietoje kaip priminimą. Šį sąrašą būtina drauge aptarti, kad neliktų jokių neatsakytų klausimų.
  •  Užtikrinti ryšį. Likęs vienas namuose vaikas privalo turėti būdą susisiekti su tėvais ar kitais už jį atsakingais artimaisiais. Idealiausia vaikui palikti telefoną ir jame suvesti svarbiausius numerius – ne tik tėvų, vyresnių brolių, seserų ar senelių, bet ir Bendrojo pagalbos centro numerį 112. Jeigu puikiai sutariate su kaimynais ir jie daug laiko leidžia namuose, verta įvesti ir jų kontaktus. Jeigu vaikui staigiai prireiktų pagalbos, jie galėtų ją nedelsiant suteikti, nuraminti išsigandusį mažąjį, kol patys grįšite namo. Turite aiškiai nurodyti, kam ir kokiu atveju derėtų skambinti.
  •  Pasirūpinti saugia aplinka. Palikdami vaiką vieną namuose turite pasirūpinti ne tik jo paties pasiruošimu, bet ir tai, kad namų aplinka būtų saugi pagal amžių ir gebėjimus. Kruopščiai įvertinkite namų būklę, buitinių prietaisų, elektros lizdų saugumą, langų, durų užraktus ir kitus būtinus dalykus.
  •  Nubrėžti ribas su nepažįstamaisiais. Vaikas turi suvokti, kad nepažįstamiems žmonėms nevalia atverti durų ar juo labiau įsileisti jų į namus. Tam duryse privalo būti įrengta vaikui pasiekiama akutė. Taip pat reikėtų apmokyti atžalas, kaip turėtų bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, jeigu šie skambintų telefonu. Įvairūs sukčiai tik ir tyko naivių namuose vienų likusių vaikų, tad privalote padaryti viską, kad atžala nepakliūtų į jų pinkles.
  •  Apgalvoti veiklą. Dažniausiai įvairių nelaimių namuose nutinka tada, kai vaikai ima nuobodžiauti ir ieškodami pramogų prisigalvoja visokių eibių bei pažeidžia sutartas taisykles. Todėl dar prieš palikdami atžalą vieną namuose pasirūpinkite, kad vaikas būtų užsiėmęs, turėtų įtraukiančios veiklos. Tai nebūtinai turi būti vien kažkas smagaus – galima patikėti paprastas namų ruošos užduotis., pvz., surūšiuoti ir sulankstyti išdžiūvusius skalbinius.
  •  Numatyti grįžimo laiką. Visuomet labai svarbu, kad vaikas žinotų, kiek turės būti vienas namuose. Tai jam leis jaustis ramiau, saugiau. Jeigu matote, kad sutartu laiku grįžti nespėsite, būtinai praneškite apie tai vaikui ir įspėkite, kad grįšite šiek tiek vėliau nei sakėte, net jei tai būtų 15 min.
 

 

Saugumas internete

 

Virtualus pasaulis šiandien – neatsiejama gyvenimo dalis. Natūralu, kad skaitmenizacijos amžiuje internete daug laiko praleidžia ir vaikai – tiek mokydamiesi, ieškodami reikalingos informacijos, tiek bendraudami ir pramogaudami. Nors virtualus pasaulis atveria kone neribotų galimybių duris, kartu tai įvairių pavojų šaltinis. Ką turėtų žinoti ir padaryti tėvai, kad apsaugotų atžalas nuo internete tykančių pavojų?

 
  •  Paaiškinti apie grėsmes. Pirmiausia tėvai turėtų su vaikais tiesiog pasikalbėti ir aiškiai apibūdinti virtualioje erdvėje tykančias grėsmes. Geriausia kalbėti pateikiant konkrečių pavyzdžių, kad vaikui būtų lengviau suprasti. Patartina aprėpti visus pagrindinius pavojus, pradedant virusais ir baigiant sukčiavimu. Nustatykite aiškias taisykles, ką vaikai gali daryti internete, o ko ne. Tai sumažins riziką, kad jie paklius į nesaugias situacijas.
  •  Apsauginės programėlės. Pirmiausia kompiuteryje ir kituose išmaniuosiuose įrenginiuose privalo būti įdiegta patikima apsauga nuo virusų. Tokios antivirusinės programos stabdo įvairias kenksmingas programėles, neleidžia atversti pavojingų tinklalapių, saugo privačius duomenis ir kt. Galima įdiegti ir įvairias papildomas vaikų veiklą internete stebėti ir riboti padedančias programėles, kurios sumažins riziką, jog mažieji pateks į tamsiąją interneto erdvę. Tokios programėlės gali blokuoti tam tikrą turinį ir net žmones, riboti internete praleidžiamą laiką, padėti nustatyti vaiko buvimo vietą ir pan. (pvz., „OurPact“, „Monster Messenger“, „Google Family Link“, „Family Sharing“ ir kt.).
  •  Tėvų kontrolė. Nors ir kaip pasitikima vaiku, būtina reguliariai peržiūrėti jo veiklą internete (naršymo istoriją, įdiegtas programėles (didelio budrumo reikalauja visos, suteikiančios anoniminio naršymo ar bendravimo galimybę), parsisiųstus failus ir pan.). Tai padės laiku užkirsti kelią galimam pavojui. Dėl to tėvai turi žinoti įvairius internete vaikų naudojamus prisijungimus bei slaptažodžius. Geriausia, jeigu juos sugalvotumėte drauge, kad būtų patikimi.
  •  Asmeninės informacijos skelbimas. Tėvai turėtų konkrečiai ir aiškiai nurodyti, kokią asmeninę informaciją apie save internete skelbti saugu ir priimtina, o kokia dalintis nevalia. Tai apima ir nuotraukas. Šiuo atžvilgiu itin daug pavojų tyko socialiniuose tinkluose. Vaikas privalo suvokti, kad jo paviešinta informacija gali būti panaudota blogais tikslais. Būtina paaiškinti ir tai, kad nevalia aklai pasitikėti kitų žmonių teikiama informacija, pvz., po bendraamžės mergaitės nuotrauka ir profiliu socialiniuose tinkluose gali slypėti blogų kėslų turintis suaugęs žmogus.

 

Už namų ribų

 

Tėvai nerimauja vaikus palikę vienus namuose, bet dar daugiau nerimo, kai atžalos savarankiškai keliauja miestų gatvėmis. Kaip užtikrinti jų saugumą už namų ribų?

 
  •  Vaikų sąmoningumas. Tai pats svarbiausias veiksnys. Tėvai privalo rūpestingai įvertinti, ar atžala jau pasiryžusi savarankiškai keliauti iš taško A į tašką B be jokios palydos. Ruošti šiam etapui reikia dar vaiką lydint, keliaujant drauge. Nuolat priminkite saugaus elgesio taisykles viešojoje erdvėje, klausinėkite, kaip reikia elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Tai padės vaikui pasiruošti savarankiškam buvimui ir keliavimui už namų ribų.
  •  Eismo taisyklės. Apklausos rodo, kad tėvai, išleisdami vienus vaikus iš namų, labiausiai nerimauja dėl galimų nelaimingų eismo įvykių. Todėl gimdytojai turi parinkti saugiausią maršrutą, pagalvoti, kaip vaikas gali pasiekti reikiamą tašką su mažiausiai tykančių pavojų. Prieš išleidžiant vaiką vieną, jis privalo visiškai aiškiai žinoti, kaip saugiai pereiti gatvę, kaip naudotis viešuoju transportu, saugiai važiuoti dviračiu ar paspirtuku ir pan. Beje, tamsiuoju paros metu nevalia pamiršti atšvaitų!
  •  Aplinkoje tykančios grėsmės. Atsižvelgdami į gyvenamąją vietą, tėvai turėtų paaiškinti visas aplinkoje tykančias grėsmes. Pvz., jeigu šalia telkšo vandens telkinys, vaikas turi žinoti, kaip saugu prie jo elgtis, o ko nevalia daryti. Jeigu kieme yra šulinys, vaikui turi būti paaiškinta, kad prie jo nevalia lįsti. Būtina paaiškinti net apie gyvūnų keliamus pavojus, pvz., kokią grėsmę gali sukelti gatve bėgantis pasimetęs šuo.
  •  Santykis su nepažįstamaisiais. Būdamas už namų ribų vaikas neišvengiamai susidurs su nepažįstamais žmonėmis. Todėl itin svarbu įdiegti taisykles, koks santykis su nepažįstamaisiais yra normalus, o koks įspėja apie gresiantį pavojų. Tarkime, vaikas privalo aiškiai suvokti, kad nevalia nepažįstamam žmogui suteikti asmeninės informacijos apie save, leisti save liesti nederamose vietose, kad jokiu būdu nevalia sėsti į nepažįstamo asmens automobilį ar drauge keliauti į nuošalią vietą, nepažįstamojo namus. Taip pat vaikas turėtų žinoti, kaip reaguoti, jei nepažįstamasis jo atžvilgiu elgiasi nederamai ir kelia pavojų.
  •  Išmaniosios programėlės. Šiandien dauguma vaikų turi išmaniuosius telefonus. Tai patogi priemonė, kai reikia bet kada ir bet kur susisiekti su atžala, įsitikinti jos saugumu, buvimo vieta. Deja, vaikai ne visuomet atsako į tėvų skambučius ar žinutes, o kartais netgi sąmoningai meluoja apie tai, kur yra ir ką veikia. Visais šiais atvejais vaikų saugumą ir tėvų ramybę padeda užtikrinti specialios mobiliosios programėlės, leidžiančios stebėti vaiko buvimo vietą, net matyti jo aplinką ir girdėti aplinkinius garsus per išmaniojo telefono kamerą bei garsiakalbį (pvz., „Find my Kids“, „Life360“, „iSharing“, „TeenSafe“ ir kt.). Kai kurios iš tokių programėlių praneša tėvams, kai vaikai įžengia į mokyklą, įspėja apie nukrypimus nuo įprasto maršruto, todėl leidžia operatyviai reaguoti kilus pavojui.
 

 Autorius Jūratė Survilė