Šiuolaikiniai tėvai nuolat stengiasi rasti pusiausvyrą tarp to, kaip sudaryti sąlygas vaikams išbandyti kuo daugiau galimybių, ir to, kaip neperspausti lazdos ir nesugriauti jų nerūpestingos vaikystės. Jau vien mokyklose iš mažųjų reikalaujama daug, bet nemažai jų dar lanko ir įvairias užklasines veiklas. Kaip tinkamai subalansuoti vaikų dienotvarkę, kad ji būtų turininga, bet neperkrauta?

 The,Daily,Routine,Of,A,Cute,Boy,On,A,White

Užklasinės veiklos privalumai

 

Nesvarbu, ar tai naujos kalbos mokymasis, ar šachmatų būrelis, futbolo treniruotės, o gal dainavimo pamokos – užklasinė veikla neabejotinai praturtina vaikų kasdienybę. Užsiimdami skirtinga veikla vaikai turi galimybę pabendrauti su naujais žmonėmis, iš jų išmokti naujų įgūdžių, susipažinti su skirtingomis pasaulėžiūromis, gal net kultūromis, atrasti naujas vietas, veiklos sritis ir plėsti interesų lauką. Užklasinės veiklos padeda ugdyti įvairius įgūdžius: atsakingumą, iniciatyvumą, komunikabilumą, komandinį darbą, atkaklumą ir kt. Tai neabejotinai pravers ne tik mokykloje, bet ir vėliau gyvenime. Tiems vaikams, kuriems nesiseka mokykloje, užklasinės veiklos padeda rasti jų stipriąsias puses, kas didina pasitikėjimą savimi. Įrodyta, kad užklasinė veikla ypač naudinga paaugliams, nes neturėdami daug laisvo laiko rečiau pasineria į rizikingas veiklas. Beje, įvairūs būreliai – išsigelbėjimas tiems tėvams, kurie neturi su kuo palikti pradinuko po pamokų, tad leisdami į įvairias užklasines veiklas žino, kad juos prižiūrės suaugusieji.

 

Kai visko per daug…

 

Nors užklasinė veikla praturtina vaikų gyvenimą, tačiau kai jos per daug, galimas neigiamas poveikis. Visų pirma, bandydamas visur suspėti vaikas pervargsta tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Gali imti jausti nuolatinį stresą bandydamas visur pasirodyti gerai ir pateisinti tėvų lūkesčius – net tada, kai užklasinė veikla jam patinka. Visiems mums reikia laisvo laiko, kai galime veikti tai, ką norime (arba neveikti nieko), ir maksimaliai atsipalaiduoti. Vaikams toks laikas, kai gali nekontroliuojamai žaisti ar užsiimti patinkančia veikla, labai svarbus ir dėl to, kad skatina jų kūrybiškumą. Šiuolaikiniai tėvai dažnai baiminasi, kad jų atžaloms bus nuobodu. Be reikalo – nuobodulys geriausias naujų idėjų įkvėpėjas!

 

Įspėjantys ženklai

 

Sunku tiksliai įvardinti, kiek užklasinių veiklų gana, o kiek per daug, nes tai priklauso nuo paties vaiko. Vieni mėgsta griežtai sudėliotą dienotvarkę, jiems patinka nuolat turėti veiklos, kažkur skubėti. Kiti atvirkščiai – yra lėtesni, jiems reikia daugiau ramaus laiko su savimi. Taigi, renkant užklasines veiklas ir jų kiekį svarbu atsižvelgti į atžalos temperamentą. Štai keletas dažniausių požymių, kad perlenkėte lazdą ir vaiko dienotvarkė tapo pernelyg įtempta:

 
  •  Nebenori lankyti užklasinių veiklų, aktyviai tam priešinasi, net jeigu anksčiau jos patiko.
  •  Atrodo nuolat pavargęs.
  •  Tapo pernelyg jautrus: greitai supyksta, pravirksta, negeba kontroliuoti emocijų, nors anksčiau dėl to problemų nekildavo.
  •  Suprastėjo pasiekimai mokykloje.
  •  Neberanda laiko susitikti su draugais, pabendrauti su šeimos nariais.
  •  Atsirado sveikatos problemų. Ypač būdingas galvos bei pilvo skausmas.
  •  Kyla miego sunkumų.
  •  Nespėja atlikti patikėtų užduočių namuose, tapo netvarkingas, nors to niekad nebuvo.
  •  Daugumą savaitės dienų neturi laisvo laiko.
  •  Dažnai kartoja, kad norėtų tiesiog pasilikti namuose ir nieko neveikti.
  •  Tapo išsiblaškęs, nuolat kažką pamiršta, kažkur atsitrenkia, iš rankų krinta daiktai…
  •  Tiesiog atrodo nelaimingas.

Žinoma, visi šie požymiai gali būti susiję ir su kitomis problemomis. Visgi juos pastebėjus reikėtų atidžiau įvertinti vaiko dienotvarkę, pasikalbėti su juo, kas neduoda ramybės. Tikėtina, kad vaikas tiesiog pervargo ir jam reikia daugiau poilsio bei laisvo laiko.

 

Rasti tinkamą pusiausvyrą

 

Norint atžalai sudaryti tinkamą įvairių veiklų ir laisvo laiko pusiausvyrą, labai svarbu atsižvelgti į jos amžių. Natūralu, kad kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau poilsio ir laisvo laiko jam reikia. Ne mažiau svarbu atsižvelgti į temperamentą. Energingam, veikliam, itin komunikabiliam vaikui gali patikti nuolat būti įvykių sūkuryje. Ramiam, lėtam introvertui tai kels didelę įtampą, todėl geriau rasti vieną kitą papildomą veiklą ir palikti daugiau laisvo laiko. Spręsdami dilemą, kiek ir kokių užklasinių veiklų parinkti, tėvai pamiršta, kad reikėtų apie tai pasikalbėti su pačiu vaiku. Nenuvertinkite jo gebėjimo savarankiškai dėliotis savo dienotvarkės. Kartu priimsite geriausius sprendimus, tenkinančius abi puses. Beje, toks komandinis darbas leis suprasti, kuri užklasinė veikla išties įdomi ir svarbi vaikui, o kuri primesta jūsų pačių neišsipildžiusių svajonių…

 

Galiausiai tėvai turi atidžiai peržvelgti savo dienotvarkę. Dažnai vaikų tvarkaraštis perkrautas todėl, kad toks ir tėvų tvarkaraštis. Patys nespėdami susidoroti su kasdienėmis užduotimis, bando sau pasilengvinti gyvenimą patikėdami atžalos priežiūrą bei ugdymą kitiems – mokytojams, treneriams, užklasinių veiklų vadovams… Pastebima, kad bene dažniausiai per didelį krūvį gauna tie vaikai, kurių tėvai daug dirba ir mažai laiko skiria šeimos reikalams. Tokiu atveju pirmiausia privalu koreguoti savo prioritetus bei dienotvarkę, tuomet vaikų krūvio klausimas ims spręstis savaime.

 

Rekomendacijos pagal amžių

 

Darželinukai dar tik pratinasi prie disciplinos, socialinių ryšių mezgimo, pažindinasi su supančiu pasauliu. Jie kasdien patiria aibę įspūdžių, išmoksta daug pamokų, tad papildomos simuliacijos nė nereikia. Jeigu vis dėlto norima tokio amžiaus vaiką užrašyti į būrelį, patartina, kad jis būtų lankomas ne dažniau kaip 1–2 kartus per savaitę ir veikla būtų perteikta žaidimų forma. Tokio amžiaus vaikams itin tinka muzikinė užklasinė veikla.

 

Pirmokų krūvis turėtų išlikti panašus į darželinukų, mat perėjimas iš vienos ugdymo įstaigos į kitą ir taip yra nemenkas iššūkis. Geriausia užklasinė veikla – įvairių žaidimo kambarių, žaidimo aikštelių lankymas. Dauguma šio amžiaus vaikų džiaugiasi su sportu susijusia užklasine veikla, tik rekomenduojama vengti konkurenciją skatinančio sporto, kur stengiamasi prieš kažką laimėti. Tai pirmokams kelia per daug įtampos, reikėtų kažko nerūpestingesnio.

 

Antrokai jau gana dideli, kad patys galėtų išreikšti nuomonę, kokius būrelius pageidautų lankyti. Svarbu neperlenkti lazdos ir į būrelius leisti ne dažniau kaip kelis kartus per savaitę. Beje, šis amžius palankus pradėti mokytis groti muzikos instrumentu, tad jeigu vaikas tuo domisi, verta pagalvoti apie muzikos mokyklą ar bent muzikos būrelį.

 

Trečiokai tampa vis socialesni ir jiems patinka bei tinka tos veiklos, kurios suteikia galimybę bendrauti su kitais, priklausyti komandai. Taip pat rekomenduojamos smulkiąją motoriką lavinančios veiklos, pavyzdžiui, tapymas. Tegul vaikas pats sprendžia, kas jį domina. Tik nepamirškite ir laisvo laiko bei veiklų su šeima.

 

Ketvirtokai ir penktokai vis labiau galvoja apie savo identitetą, tai, kaip juos mato kiti. Todėl jiems svarbios užklasinės veiklos, padedančios stiprinti pasitikėjimą savimi. Idealu, jei vaiko dienotvarkė papildyta ir atpalaiduojančiomis, stresą mažinančiomis veiklomis. Pastebėta, kad tokiame amžiuje dažnai suprastėja mokymosi rezultatai, vaikams įdomesnė tampa kita veikla, o ne mokyklos reikalai. Todėl derindami atžalos krūvį turite atsižvelgti, kad didžiausias dėmesys tektų mokyklai ir liktų laiko neskubant paruošti namų darbus, o paskui – dar ir pailsėti.

 

Vyresni vaikai jau pajėgūs patys racionaliai dėliotis savo dienotvarkę. Deja, viską sujaukti gali paauglystės paskatintas maištas. Kai kurie tokio amžiaus vaikai nusprendžia, kad jų nedomina ne tik užklasinės veiklos, bet ir mokyklos reikalai. Jie mieliau dienas leidžia prie kompiuterio ar išmaniojo telefono ekrano… Tokiu atveju būtinas tėvų įsikišimas ir tvarkingos bei griežtos dienotvarkės sudarymas. Be abejo, nereikėtų perlenkti lazdos – 16–20 val. per savaitę papildomų veiklų yra viršutinė riba.

 

Autorius Jūratė Survilė