Vaikai ir ezoterika

Mažiems vaikams visas pasaulis atrodo kupinas stebuklų. Apie magiją jiems rašomos knygos ir kuriami filmai. Visgi dažniausiai tėvai paaiškina, kad tai, kas demonstruojama ekranuose ar išsamiai aprašoma knygos puslapiuose, tėra pramanai – nuostabus kūrėjo fantazijos rezultatas. Tačiau yra ir kita medalio pusė – vaikai dažnai susiduria su nepaaiškinamais reiškiniais, o ankstyvojoje paauglystėje susidomi ezoterinėmis praktikomis. Ir tai, deja, dar nesusiformavusioje asmenybėje gali palikti gilių randų.

Nematomi draugai ar ramybės nerandančios dvasios?

Veikiausiai nėra tėvų, kurių mažylis naktį nebūtų atitipenęs į lovą ir prisipažinęs, kad susapnavo košmarą ar kad bijo užmigti, nes mano, jog kambaryje kažkas krebžda. Dažniausiai tokiu atveju vaikui paaiškinama, jog kambaryje nieko nėra. Tačiau ten ne visada taip tuščia, kaip norėtųsi. Daugelyje šalių ir netradicinių religijų tikima, kad dvasios gali bandyti užmegzti ryšius su gyvųjų pasauliu per vaikus. Mat mažyliai dar būna nepraradę ryšio su dvasių pasauliu. Net yra manančių, kad visi vaikai iki 5 m. iš tiesų mato tai, ko suaugusiojo akis nepastebi. Tačiau vėliau šis gebėjimas išnyksta arba sąmoningai nuslopinamas, nes vaikui nuolat kartojama, kad jis tik įsivaizduoja. Parapsichologai sako, kad mažieji nesuvokia matomų reiškinių kaip šmėklų ar dvasių. Jiems vaiduokliai gali atrodyti lygiai tokie pat realūs, kaip ir tėvai, o bendravimas su jais toks pats natūralus, kaip ir su gyvaisiais. Manoma, kad vaiko, reginčio dvasias, nereikėtų nei skatinti, nei drausti tobulinti šį gebėjimą. Tikinama, kad nederėtų jo išsamiai klausinėti ar versti kalbėti apie tai. Kai vaikas pats pasakoja apie matomas dvasias, reikėtų elgtis taip, tarsi klausantis pasakojimo apie mokyklos draugus. Tais atvejais, kai vaikas baiminasi, vertėtų pabūti su juo kambaryje, pasikalbėti apie tai, ką jis girdi ir mato. Jeigu vaiko pasakojime yra šiurpių elementų, regima dvasia ragina elgtis netinkamai, vertėtų pasitarti su psichologu. Kartais pagelbsti ir namų pašventinimas dalyvaujant vaikui. Tuomet mažylis regi ritualą ir pasąmoningai supranta, kad namai yra saugi vieta. Netikintys gali susikurti savo ritualą, pasmilkyti smilkalų, pasikalbėti su „dvasia“, paprašyti keliauti savo keliu ir netrukdyti.

Ankstyvosios paauglystės smalsumas

Sulaukę 8–11 m. vaikai jau sąmoningai atskiria fantazijas ir realybę. Tačiau būtent tokiame amžiuje pasidaro smalsu, ar viskas, kas rodoma filmuose, aprašoma internete ar pasakojama „Youtube“ platformoje, yra tiesa ar melas. Ūgtelėję vaikai neretai susiduria su vadinamosiomis miesto legendomis apie demonus, dvasias ir pabaisas. Neretai naratyvo centras – ateiviai. Vos prieš kelis mėnesius internete pasklido filmuota medžiaga, kurioje tariamai užfiksuoti ateiviai, pasirodę viename Majamio (JAV) prekybos centre. Į įvykio vietą sugužėjo neįprastai gausios policijos pajėgos, teritorija buvo aptverta, o panikos ištikti žmonės evakuoti. Vėliau policijos atstovai paaiškino, kad prekybos centre paaugliai paleido keletą fejerverkų. Visgi vos per pusdienį visą pasaulį apskriejo „patobulinti“ vaizdai su kelių metro ūgio ateiviais. Tai itin sukrėtė vaikus, kurie aptiko šią informaciją internete. Tuomet Amerikos psichologai ragino tėvus bendrauti su savo vaikais, kalbėtis apie netikros informacijos grėsmes ir parodyti jiems oficialius žinių reportažus. Visgi esama ir to, ką galima pavadinti vaikiškos ezoterikos žanro klasika. Tai dvasių kvietimas su dvasių lenta, būrimai kortomis ir, žinoma, įvairių būtybių iškvietimas žiūrint į veidrodį ir kviečiant jas vardu. Su tokiais iššūkiais vaikai susiduria gana anksti mokyklose ar draugų grupelėse. Psichologai tikina, kad toks ezoterinio pasaulio tyrinėjimas panašus į eksperimentavimą su draudžiamomis medžiagomis. Vaikas supranta, kad jam nederėtų taip daryti, bet priima iššūkį. Dažniausiai tai tik žaidimas, tačiau gali paveikti vaiko psichiką ar sukelti nerimą. Tad pastebėjus tokį elgesį ar sužinojus apie mokykloje plintantį iššūkį kviesti dvasias, atžalai reikėtų paaiškinti, kad tokie žaidimai nėra tinkami.

Kodėl būrėjai priima tik pilnamečius klientus?

Paaugliai (13–18 m.) dažniausiai domisi Taro kortomis, astrologija, meilės burtais ir kitomis ezoterikos praktikomis. Neretai vaikus su tuo supažindina tėvai. Populiari praktika – vaiko horoskopo sudarymas. Jis gali būti sudaromas tiek naujagimiui, tiek dvylikamečiui. Manoma, kad ši informacija padeda geriau pažinti vaiką ir jo savybes. Tačiau tam pritaria ne visi. Astrologo pateikta informacija gali suveikti kaip psichologinis programavimas. Deja, ne viskas, kas parodoma astrologinės prognozės metu, yra malonu ir priimtina. Be to, neverta per daug prisirišti prie nurodomų talentų ar tinkamiausios profesijos. Vaikas – besiformuojanti asmenybė, jis turi teisę pats pasirinkti, kas jam (pa)tinka. Tad netgi tais atvejais, kai tėvai užsako vaiko horoskopą, jam apie tai nederėtų nieko pasakoti. O štai ezoterikai vaikų kartais išvis nepriima. Mažiesiems nėra dėliojamos Taro kortos, skaitomi delnai (chiromantai tikina, kad likimas vaiko delnuose dar nėra matomas). Taip pat neverta vesti pas veidotyrininką, mat jis galės pateikti tik ribotą informaciją, nes vaiko bruožai dar nėra visiškai susiformavę. Patys tėvai turi nuspręsti – drausti ar leisti vaikui užsiimti burtais, užkalbėjimais ar kitokiomis praktikomis. Tik svarbu bet kokio amžiaus vaikui paaiškinti, kad į ezoteriką ne visi žiūri vienodai. Tad  gali tekti susidurti ir su kitokia nuomone, net nepagarbiais komentarais. Visgi šiuolaikiniame pasaulyje į ezoteriką vis dažniau pradedama žiūrėti kaip į religinius įsitikinimus. Ir tai reiškia, kad kiekviena šeima gali pasirinkti, kuo (ne)tikėti. Oficialiai ezoterinės praktikos nėra draudžiamos. Visgi šia veikla užsiimantys ragina leisti vaikams užaugti.

Autorius Eglė Stratkauskaitė