Agatha Christie — viena žymiausių XX amžiaus rašytojų. Jos darbai pripažinti ir plačiai vertinami visame pasaulyje. Išleistų knygų tiražas byloja apie milžinišką populiarumą, kuris nusileidžia tik Šekspyrui ir Biblijai. ,,Detektyvų genijus“, ,,nusikaltimo karalienė“ – tai sinonimai puikiai tinkantys apibūdinti šią moterį.

 

Agatha_Christie

Visas vardas – Agatha Mary Clarissa Miller

Gimimo metai ir vieta – 1890 m. rugsėjo 15 d., Torquay, Devon (Anglija)

Mirties metai ir vieta – 1976  m. sausio 12 d., Winterbrook, Cholsey (Anglija)

 

Laikina šeimos laimė

 

Agatha Christie rankraščiuose rašoma apie laimingą vaikystę. Jos tėvai — Frederickas ir Clara Miller labai mylėjo ne tik dukterį, bet ir vienas kitą, todėl šeimoje vyravo harmonija ir stiprus tarpusavio ryšys. Tačiau neilgai A. Christie, tuomet dar buvusi Miller, galėjo džiaugtis lengva ir nerūpestinga vaikyste, viskas pasikeitė tada, kai mirė jos tėvas. Tuomet Agathai buvo tik 11 metų. Šeimai ėmė trūkti ne tik mylinčio vyro ir tėvo, bet ir pinigų. Pablogėjusi finansinė padėtis lėmė tai, jog Agatha išsilavinimą įgijo namuose. Nors ji taip pat turėjo brolį ir seserį, tačiau priešingai nei jie, Agatha buvo rami ir labai drovi. Didžiąją vaikystės dalį ji leido viena, atskirai nuo kitų vaikų, draugus jai atstodavo gyvūnai, kuriuos Agatha tiesiog dievino.

 

Siaubo kupinos naktys

 

,,Visi vaikai sapnuoja košmarus“, – yra pasakius A. Christie ir ji taip pat buvo ne išimtis. Rankraščiuose ji pasakoja apie pirmąjį savo vaikystės košmarą, kurį įvardija kaip klasikinį. Jame regėjo žmogų, panašų į teroristą, kuris eina drauge su kitais žmonėmis, tačiau staiga ją aplanko stiprus baimės ir nesaugumo jausmas. Ji mato, kaip tas žmogus sėdi prie stalo, geria arbatą, o vėliau vaikšto palei paplūdimį, kaip ir ji. Jo šviesiai mėlynos akys susitinka su jos ir staiga apimta nesuvaldomo nerimo ji pabunda. Vaikystėje tokio pobūdžio sapnai Agathą aplankydavo dažnai. Tikėtina, jog tai turėjo įtakos tolimesnei jos, kaip detektyvų rašytojos, karjerai.

 

Karo metai

 

Agata

Karo metais Agatha Christie susipažino su būsimu savo vyru, indų kilmės, Archibaldu Christie. Jis buvo karininkas, kuris labai greit po judviejų pažinties turėjo vykti į komandiruotę. Pora taip įsimylėjo, jog nebegalėjo būti atskirai. Todėl ilgai nelaukęs Archibaldas pasiūlė Agathai susituokti. Nors A. Christie mamai ši mintis itin nepatiko, pora į tai neatsižvelgė ir susituokė. Per I-ojo pasaulinio karo protrūkį rugpjūčio mėnesį, Archie buvo išsiųstas į Prancūziją kovoti su vokiečių pajėgomis. A. Christie, savo ruožtu, tapo savanoriškos pagalbos kariams būrio dalimi. Ji buvo atsakinga už pagalbą sužeistiems kariams. Jaunai moteriai tai buvo nelengva patirtis. Nuo 1914 metų spalio iki 1916 metų gruodžio A. Christie atliko net 3400 valandų neatlygintinų darbų ir buvo kvalifikuota kaip ,,gydytojo padėjėja“.

 

Neįtikėtina sėkmė

 

A. Christie mėgo ne tik rašyti, jai taip pat patiko skaityti kitų autorių darbus. Savo knygų lentynoje ji turėjo tokių žinomų rašytojų kaip Wilkie‘is Collinsas, Arthuras Conanas Doyle‘is knygas. Pirmasis jos pačios parašytas detektyvinis romanas — ,,Mįslingas nutikimas Stailze“. Parašyti šią knygą A. Christie įkvėpė reali Belgijoje susiklosčiusi situacija. Įdomu tai, jog nuo 1920 m. iki 1976 m. Agatha Christie beveik kasmet išleisdavo po knygą ar net kelias, kurios dažniausiai tapdavo bestseleriais. Išimtis tik 1921m.,1943m, 1954m ir 1958m – tais metais nepasirodė nei viena A. Christie knyga. Analizuojant rašytojos kūrinius, galima pamatyti, jog dažniausia mirtis A. Christie knygose yra nunuodijimas. Šis metodas aptinkamas daugumoje jos kūrinių. Tai glaudžiai siejasi su tuo, jog A. Christie puikiai išmanė farmaciją, todėl galėjo rašyti apie vaistus ir netinkamą jų panaudojimą.

 

Mįslingas dingimas

 

Po 12 santuokos ir bendro gyvenimo metų A. Christie vyras panoro skirtis. Priežastis – jo gyvenime pasitaikiusi kita moteris, vardu Nancy Neele. Aistra užgimė tuomet, kai didelę laiko dalį jie praleisdavo žaisdami golfą. Juodasis periodas rašytojos gyvenime tęsėsi toliau. Vos po kelių dienų A. Christie sužinojo, jog mirė jos mama su kuria jos turėjo neįtikėtinai artimą ryšį. Moteris jautėsi sužlugdyta. Tuomet prasidėjo keisti dalykai. Vieną gruodžio vakarą A. Christie pasakė savo tarnaitei jog tuoj grįš ir išvažiavo. Tačiau Agatha taip ir negrįžo namo. Jau tuomet buvusi garsi rašytoja dingo ir buvo surasta tik po dešimties dienų. Ši žinia sudomino visą Angliją. Kaip vėliau paaiškėjo, A. Christie buvo išvykusi į Harougeito miestelį ir pasinaudodama naujosios vyro mylimosios pavarde apsistojo viešbutyje, kuriame ir slėpėsi. Vėliau savo dingimą rašytoja aiškino, kaip emocinio šoko sukeltą amneziją. Tačiau iki šiol dar nėra aišku, kaip buvo iš tiesų. Vieni teigia, kad tokiu būdu Agatha norėjo atkeršyti savo vyrui. Neva, rašytoja norėjo, kad visuomenė galvotų jog ji buvo nužudyta, o nužudymo šešėlis kristų ant jos vyro. Kitų nuomone, šis dingimas buvo gerai suplanuotas, siekiant dar labiau išgarsėti. Tokiu atveju, jos planas buvo pavykęs, nes spaudoje mirgėte mirgėjo jos nuotraukos su skambiomis antraštėmis. Bet kokiu atveju, ši situacija turėjo ir teigiamą pusę, nuo to laiko kai A. Christie pasveiko ji ėmė rašyti dar daugiau ir dar įdomesnes, žmonės sunkiai atpainiojamas istorijas.

 

Atrasta laimė

 

1930 metais, būdama 40-ties, A. Christie susituokė su 14 metų jaunesniu archeologu Maxu Mallowanu. Pora susipažino archeologinių kasinėjimų metu. Antroji santuoka A. Christie buvo sėkminga ir truko iki pat gyvenimo galo. Bendras pomėgis juos jungė stipriais ryšiais. Su vyru A. Christie keliaudavo į įvairias su jo darbu susijusias keliones, kuriuose užtrukdavo net iki keturių mėnesių. Tuo laikotarpiu A. Christie ne tik neapleido rašymo, bet ir nemažai prisidėjo prie archeologinių kasinėjimų. Ji rūšiavo ir aprašinėjo iškastus daiktus, įvairias liekanas, keramikos šukes. Nors į keliones vykdavo kartu su vyru, už maitinimą, apgyvendimą ir keliones, visuomet susimokėdavo pati. Negana to, ji anonimiškai finansavo projektus susijusius su archeologine veikla. Tai, jog rašytoja nemažai laiko praleido keliaudama Artimuosiuose Rytuose atsispindi ir jos kūriniuose. Pamatyti vaizdai, patirti nuotykiai, veiksmo vieta ir kiti su jos kelionėmis susiję dalykai buvo patalpinti autorės knygose. Viena tokių knygų, kurioje labiausiai atsispindi patirtis Artimuosiuose Rytuose yra ,,Žmogžudystė Mesapotamijoje“. Parašyti šią knygą A. Christie įkvėpė tyrinėjimu metu atkasti maždaug šešerių metų senumo žmogaus griaučiai. Šioje knygoje archeologų paveikslai aprašyti, remiantis pažintimi, su prieš tai jos kelyje pasitaikiusiais archeologais.

 

Nepaisant ilgų kelionių svečiose šalyse, tikroji A. Chrisie meilė visuomet buvo Anglija.

 

Gyvenimo pabaiga

 

Agatha Christie mirė natūralia mirtimi, sulaukusi 85 metų amžiaus. Ji mirė savo namuose, Winterbrook mieste. Buvo palaidota toje pačioje vietoje, kur prieš dešimtmetį buvo palaidotas ir antrasis jos vyras. Laidotuvės buvo kuklios, tačiau žiniasklaidos dėmesio netrūko. Apeigose dalyvavo apie dvidešimt laikraščių ir televizijos atstovų, kai kurie iš jų atkeliavo net iš Pietų Amerikos.

 

Įdomu

 
  • 1906 metais, Paryžiuje Agatha Christie mokėsi dainavimo ir skambinimo pianinu. Nors jai sekėsi neblogai, tačiau scenos baimė ir įgimtas drovumas sutrukdė jai siekti karjeros šioje srityje.
  • Turėjo neeilinį smalsumą ir didžiulį ,,apetitą“ mokytis.
  • Pasaulyje parduota daugiau nei milijardas A. Christie knygų anglų kalba ir dar milijardas – kitomis keturiasdešimt keturiomis kalbomis.
  • Pasaulyje pagal išleistų knygų tiražą A. Christie yra trečioje vietoje.
  • A. Christie pasaulėžiūra konservatyvi ir racionali. Ji griežtai pasisakė prieš tuos detektyvinius kūrinius, kurių autoriai nepaiso moralės normų.
  • Galima drąsiai teigti, kad visas jos knygas vienija tikėjimas gėrio pergale.
  • Labai mylėjo šunis, pirmąjį savo šunį pavadino Džordžo Vašingtono vardu.
  • Puikiai mokėjo plaukti, mėgo maudytis jūroje.
  • Jos mama nusprendė, kad Agata skaityti galės pradėti tik tada, kai jai sueis 8-eri.
  • Pirmasis A. Christie mylimasis — Archie‘is Christie. Jis buvo labai išvaizdus, todėl sulaukdavo daug moterų dėmesio. Dėl šios priežasties jos mama buvo prieš jųdviejų santuoką.
  • Septyniasdešimtaisiais metais UNESCO paskelbė A. Christie leidžiamiausia autore pasaulyje. UNESCO sprendimu 1991 metai buvo paskelbti Agathos Christie metais.
  • Restorane niekada negerdavo vyno, o užsisakydavo vandens.
  • Labai norėjo antrojo vyro pavardės, tačiau jos taip ir nepasikeitė, nes A. Christie tapo savotišku prekės ženklu.
  • Ketino pasirašinėti vyriška pavarde, manydama, kad moteriška detektyvų autorės pavardė skaitytojus gali nuteikti priešiškai.

Nuotraukos: Wikimedia, eu.fotolia