Pavasaris džiugina pirmaisiais saulės spinduliais, po žiemos bundančia gamta ir vis šviesesnėmis dienomis. Tačiau jėgų nudirbti visus dienos darbus vis tiek stinga. Pasibaigus žiemai jaučiamės nusilpę, mieguisti, netgi šiek tiek nervingi. Apie ką įspėja nuolatos kamuojantis nuovargis ir ko derėtų griebtis siekiant susigrąžinti prarastą energiją?

 

pavasaris

Prisitaikyti prie gamtos

 

Pavasarį apimantis snaudulys – natūrali reakcija į gamtos pokyčius. Remiantis Miuncheno universiteto (Vokietija) duomenimis, žmonių organizmai, kaip ir gyvūnų, reguliuoja metabolizmą bei hormonų lygį, priklausomai nuo dienos šviesumo ir temperatūros. Kai lauke šalta ir tamsu, sulėtiname tempą, todėl žiemą būname ne tokie gyvybingi kaip vasarą. Be to, šaltuoju metų laiku organizmas pagamina daugiau vadinamo miego hormono melatonino. Tačiau kai vėl prasideda pavasaris, organizmas prisitaiko prie pokyčių, tuomet pakyla kūno temperatūra, išsiplečia kraujagyslės, sumažėja kraujospūdis. Visgi šis procesas – ne vienos nakties darbas. Tam, kad žmogus prisitaikytų prie pasikeitusio klimato ir vėl jaustųsi energingas, reikia 2–3 savaičių.

 

Fizinis aktyvumas

 

Vasarą dažnai stengiamės kuo ilgiau būti gryname ore, o žiemą tarsi save įkaliname namuose, nes būna per daug šalta į lauką iškišti net nosį. Po tris mėnesius trukusio menko fizinio aktyvumo net prasidėjus pavasariui esame per daug įpratę sėdėti priešais televizoriaus ekraną arba kompiuterį. Dar blogiau, jeigu minėtais prietaisai, įskaitant ir mobilųjį telefoną, žmonės naudojasi prieš miegą ar netgi lovoje. Įrodyta, kad mėlynos ir baltos šviesos, kurias skleidžia daugybė elektroninių įrenginių, sutrikdo hormono melatonino gamybą, kuris įspėja organizmą, kada metas miegoti. Taigi dėl skleidžiamos kompiuterio, televizoriaus ar kitų prietaisų ekranų šviesos nesijaučiame pavargę ir nemiegodami galime išbūti labai ilgai. Visgi išjungus visus prietaisus ir stengiantis užmigti jaučiamas stiprus nuovargis. Be to, būna labai sunku užmigti. Taigi ne tik miegame trumpiau, bet ir nukenčia miego kokybė. Siekiant neišeikvoti jėgų veltui, siūloma į tokius ekranus žiūrėti kuo trumpiau bei daugiau laiko praleisti gryname ore. Tuomet dieną jausitės energingesni, o naktį taps lengviau užmigti. Be to, vertėtų užsiimti fizine veikla, daugiau judėti. Įrodyta, kad žmogui užtenka vos 6 savaites reguliariai sportuoti, kad taptų energingesnis ir jaustųsi geriau.

 

Vitaminų stygius

 

Savijauta tiesiogiai susijusi su mitybos įpročiais. Žinoma, žiemą su maistu vitaminų gauname gerokai mažiau. Be to, sveika gyvensena neretai nustumiama į šoną, todėl priaugama papildomų kilogramų. Žmonės vartoja daugiau mėsos ir apdorotų, konservuotų produktų, tačiau mažiau šviežių daržovių bei vaisių. Taigi prasidėjus pavasariui rekomenduojama į valgiaraštį įtraukti kuo daugiau vitaminų A, E, K ir B grupės vitaminų. Vitamino A apstu žuvų taukuose, pieno produktuose, jautienoje, morkose, moliūguose ir kopūstuose. Jo stygius blogina regėjimą ir kelia nuovargį. B grupės vitaminų apstu beveik visuose produktuose, ypač grūdiniuose ir lapinėse daržovėse. Jie stiprina nervų sistemą, skatina hemoglobino gamybą, reguliuoja energijos kaupimąsi bei saugo nuo depresijos. Žirniuose, kukurūzuose, grikiuose ir kiaušinių tryniuose yra vitamino E – antioksidanto, stiprinančio imunitetą. O špinatuose, pomidoruose, įvairiose uogose, kopūstuose ir salotose gausu vitamino K, kuris apsaugo raumenis, stiprina organizmą bei neleidžia jausti nuovargio.

 

Kiti žalingi dalykai

 

* Vanduo. Vartojant per mažaiskysčių pablogėja sveikata, jaučiamas nuovargis, sutrinka širdies ir kraujagyslių sistema.

 

* Maitinimasis. Šiltėjant orams vis dažniau tenka susimąstyti apie tobulas kūno linijas. Tačiau nevalia valgyti retai ir praleidinėti pusryčių arba vakarienės. Dėl vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumo svaigsta galva, trūksta jėgų.

 

* Fengšui. Remiantis tradicine kinų filosofija, t. y. fengšui, nuovargis ir sunkumo jausmas gali užklupti dėl namie ar darbovietėje vyraujančios netvarkos. Beje, panaši išvada gauta atlikus mokslinį tyrimą Prinstono universitete (JAV). Nustatyta, kad nešvara tarsi išsiurbia visą žmogaus energiją.

 

Specialistės komentaras

Asmeninė trenerė ir mitybos specialistė Rūta Beišytė

 

Ar mityba daro įtaką savijautai?

 

Savijautai, kaip ir žmogaus energingumui, mityba daro didelę įtaką. Žmogui nestigs jėgų, jeigu maitinsis saikingai, nepersivalgys ir stengsis vengti riebių patiekalų. Be to, pirmoje dienos pusėje vertėtų valgyti maistą, kuriame apstu angliavandenių, antroje – produktus, kuriuose gausu baltymų. Taip pat per dieną būtina išgerti pakankamą kiekį vandens, t. y. 30 ml (atitinka 0,03) kiekvienam kūno kilogramui. Taigi jei žmogus sveria apie 70 kg, jis turėtų išgerti apie 2,1 litrus vandens.

 

Kokių produktų vertėtų įtraukti į valgiaraštį norint būti energingiems?

 

Su maistu turime gauti kuo daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų. Todėl maistas turėtų būti kuo įvairesnis. Be to, vietoj kaloringo maisto, kuriuo mėgavomės žiemą, vertėtų rinktis sezonines daržoves ir vaisius. Keletas pasirinkimų: šviežiai užauginti salotų lapai, ridikėliai, rūgštynės, špinatai… Taip pat verta nepamiršti ir ankštinių daržovių bei grūdinių kultūrų: kuo įvairesnių kruopų, pupelių, žirnių, lęšių ir pan.