Užsiėmimai vyresnio amžiaus žmonėms

Senjorams laisvalaikis ne mažiau svarbus nei bet kurio kito amžiaus žmonėms. Laikas, kai užsiimama mėgstama veikla, ne tik praturtina kasdienybę, paįvairina rutiną, bet ir teigiamai veikia psichikos bei fizinę sveikatą. Nėra netinkamų laisvalaikio užsiėmimų. Svarbiausia, kad veikla teiktų džiaugsmo. Prasidėjus šaltymečiui, kai anksčiau temsta ir vis mažiau laiko praleidžiama atvirose erdvėse, turiningas laisvalaikis tampa itin reikšmingas.

Šaltymečio ir išankstinių nuostatų iššūkiai psichikai

Nemokamas draugystės pokalbių, emocinės ir informacinės pagalbos paslaugas senjorams teikiančios „Sidabrinės linijos“ skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė paaiškina, kodėl žiemą ypač suprastėja senjorų emocinė sveikata „Šaltuoju metų laiku dienos trumpos, mažai saulės šviesos ir šilumos, o tai tiesiogiai veikia emocijas, dažnai sukelia niūrių minčių ar nereikalingumo jausmą. Visa tai ypač paveiku jautriems, emocinių išgyvenimų patiriantiems asmenims, pavyzdžiui, vienišiems ar pasiligojusiems senjorams. Tamsa už lango paryškina tamsą ir žmogaus viduje, tad ji pradeda slėgti dar labiau.“ Vienišumo jausmą lydi įvairios negatyvios emocijos – baimė, nesaugumas, liūdesys, pyktis, kaltė ar gėda. Laikui bėgant jos perauga į ilgalaikes negatyvias jausmines būsenas – depresiją, nerimą, apatiją, nelaimingumą, kančią ir tuštumos jausmą. „Dėl suprastėjusios senjorų emocinės sveikatos kalta ne tik žiema, bet ir visuomenėje vyraujantis požiūris į šiuos žmones – jiems dažnai tenka susidurti su atstūmimu, netolerancija, dėl to jaučiasi nematomi ir negirdimi. K. Čiuželienės teigimu, gana didelė problema, apsunkinanti bendravimą su vyresnio amžiaus žmonėmis, yra išankstinė nuostata, kad jie nėra lygiaverčiai visuomenės nariai. Visgi senjorai ne tik nori, bet ir neabejotinai gali realizuoti save per veiklas, pomėgius, savanorystę, siekį dalintis darbais ar kūriniais su kitais. „Raktas į kito širdį – klausymas ir pastangos išgirsti, todėl svarbu atsisakyti išankstinių nuostatų ir pabandyti nuoširdžiai suprasti senjorą bei jo šiandienius jausmus, o tada įvyks nuoširdus pokalbis. Jis ne tik suteiks išminties ir vertingų gyvenimo pamokų, bet ir padės pagrindus gražiai draugystei“, – teigia „Sidabrinės linijos“ skambučių centro vadovė.

Nepaneigiama nauda

Senjorams ne mažiau už nuoširdų pokalbį svarbus priklausymas bendruomenei ar tam tikrai grupei, ateities planų kūrimas, idėjų generavimas, savišvieta, informacijos rinkimas jiems suprantamomis ir lengvai prieinamomis priemonėmis. Tad verta išbandyti apsilankymą Trečiojo amžiaus universitetuose ar kituose vyresnio amžiaus žmones buriančiuose susitikimuose. Reikšminga ir kūrybinė veikla. Kūrybiniai ar meniniai užsiėmimai itin palankūs vyresniems ar sutrikusios sveikatos asmenims, mat reikia palyginti nedaug fizinių pastangų. Tapant, užsiimant rankdarbiais ar kita menine veikla švelniai darbuojasi rankos ir aktyviai veikia smegenys. Tiems senjorams, kurie anksčiau mėgavosi menine veikla, nesudėtinga užsiėmimus tęsti savarankiškai. O su menais neturėjusiems nieko bendro itin naudinga prisijungti prie grupinių užsiėmimų. Kasmet skirtinguose miestuose organizuojama dešimtys meninių dirbtuvių būtent senjorams. Paprastai tai vienkartiniai renginiai, kuriuose mokomasi dailės pagrindų, liejamos žvakės, gaminami smilkalai, o šiuo metu itin populiarūs advento vainikų pynimai. Tradiciškai senjorus į savo erdves kviečia ir įvairios nevyriausybinės organizacijos, bibliotekos, meninės pakraipos ugdymo įstaigos. Prie tokių veiklų organizavimo prisideda jėgas sujungusios Kultūros ir Sveikatos apsaugos ministerijos. Dar 2020 m. inicijuotas tyrimas, kuriuo siekta įvertinti, kaip laisvalaikis, kultūra ir menas veikia vyresnių žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę. Nustatyta, kad įsitraukimas į meno ir laisvalaikio veiklas susijęs su gebėjimu valdyti stresą, siejamas su geresne psichikos sveikata. Domėjimasis menu padeda sumažinti psichinių ligų, tokių kaip depresija vyresniame amžiuje, riziką.

Kurti ir turiningai leisti laisvalaikį savarankiškai

Visgi minėtas dviejų ministerijų inicijuotas tyrimas taip pat atskleidė, kad kultūra, menas ir lavinantys užsiėmimai vis dar nėra gerai prieinami. Nors pavienių iniciatyvų ir projektų kasmet vis daugėja, deja, regionuose gyvenantiems senjorams laisvalaikio užsiėmimai sunkiai pasiekiami tiesiog dėl atstumo, kuris skiria gyvenamąją vietą ir rajonų centrus, kur paprastai organizuojami renginiai. Visgi neretai būtent patys senjorai savarankiškai sprendžia veiklų trūkumo problemą. Regioniniai senjorų klubai vienija bendraminčius ir savarankiškai organizuoja ekskursijas, meninius užsiėmimus, edukacijas. Nemažai nuveikti galima ne tik prisijungus prie iniciatyvų, tačiau ir su nedidele bendraminčių grupe. 2–3 asmenų grupė savarankiškai gali susikurti laisvalaikio planą ir kas savaitę išmėginti ką nors naujo:

•  Palankiu oru judėti gamtoje. Pasivaikščiojimai, lengvi sodo darbai ar arbatos gėrimas parke ne tik naudingi sveikatai, tai sykiu nuostabi galimybė mėgautis gamta.

•  Pakviesti draugus vakarienės. Bendras stalas suvienija visų amžiaus grupių žmones. Bendrų vakarienių tradicija bent kartą per savaitę išvaiko liūdesį ir apatiją. Dar smagiau, jeigu patiekalai ne tik valgomi, bet ir gaminami drauge.

•  Kaupti kultūrinę patirtį. Puiku, jeigu senjorams bent kelis kartus per metus pavyksta apsilankyti renginiuose, teatro spektakliuose, koncertuose ar meno parodose. Visgi tuomet, kai tokie renginiai neprieinami, galima surengti kino vakarą namuose. Rinktis galima tiek klasikinius, tiek dokumentinius filmus. Nemokamu lietuviškai įgarsintu turiniu dalijasi LRT Mediateka.

•  Stiprinti protinį pajėgumą. Žaidimai ir galvosūkiai – tarsi proto treniruotės. Susėdus kartu galima spręsti sudėtingus kryžiažodžius, žaisti atminties žaidimus arba mesti kauliukus stalo žaidimuose. Mankštinti smegenis ne tik smagu, tai padeda išlaikyti gerą atmintį ir aštrų protą.

•  Muzika suartina širdis. Muzika – universali kalba, žadinanti emocijas ir atgaivinanti prisiminimus. Nedidelėje bendraminčių grupėje galima kartu dainuoti senas dainas, groti instrumentais arba klausytis klasikinės muzikos. Ji suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir paguodos.

•  Įamžinti akimirkas. Fotoaparatu galima užfiksuoti malonias akimirkas kartu, o vėliau sukurti prisiminimų albumus. Šių albumų vartymas sužadina nostalgiškus jausmus, atveria galimybę giliems pokalbiams.

•  Mokytis užsienio kalbos. Nemažai senjorų gali pasigirti turintys užsienyje gyvenančių anūkų, kurie ne visada laisvai kalba lietuviškai. Tad ilgėjant vakarams ir iš bibliotekos pasiskolinus norimos užsienio kalbos pradmenų knygą galima mokytis pagrindinių frazių ir mylimus žmones vėliau nustebinti naujomis žiniomis. Mokytis nedidelėje grupėje gerokai smagiau nei pavieniui. Juk kartu galima pasipraktikuoti.

•  Pasinaudoti spalvinimo privalumais. Suaugusiesiems skirtos spalvinimo knygos skatina susidoroti su įvairiomis emocinės ir psichikos sveikatos problemomis. Nemažai žmonių šiais laikais patiria nuobodulį, kenčia dėl streso. Spalvinant nurimsta galvos smegenų dalis, kontroliuojanti pirmaprades emocijas ir neleidžianti ištrūkti iš tokių būsenų kaip panika, didelis susijaudinimas ar padidėjęs budrumas. Norite tikėkite, norite ne – spalvinimas lavina net protinius gebėjimus. Spalvinant suaktyvinamos galvos smegenų sritys, atsakingos už dėmesio sutelkimą ir koncentraciją. Maža to, spalvinant lavinami problemų sprendimo ir organizaciniai įgūdžiai. Šiam naudingam laisvalaikio užsiėmimui kasdien derėtų skirti bent 15 min.

Jeigu norite pasidalinti mintimis apie turiningą laisvalaikį, parašykite mums laišką el. paštu: egle.s@priekavos.lt

Sekite naujienas mūsų soc. tinkle fb priekavoszurnalas

Vienatvę įveikti kartu lengviau!

Projektą „Vienatvės priešnuodžiai“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas (5000 Eur)

Autorius Eglė Stratkauskaitė