Tarptautinės skrydžių paieškos platformos „Skyscanner“ duomenys rodo, kad 43 % žmonių visame pasaulyje 2025 m. planuoja keliauti daugiau, lyginant su praėjusiais metais. Ne išimtis ir lietuviai. Mūsų šalyje sparčiai daugėja į užsienį išvykstančių dažniau nei kartą per metus. O svečiose šalyse vis dažniau renkamasi praleisti ne savaitę ar ilgiau, bet vos kelias dienas. Pasirodo, tiek užtenka ne tik pailsėti, bet ir pažinti naują kultūrą. Savaitgalio išvykos tokios populiarios, jog į jas dėmesį atkreipė net Jungtinės Karalystės dienraštis „The Times“, kurio ekspertai sudarė rekomenduojamų 2025 m. krypčių sąrašą.

 

Kelionėms brangstant išvykų laikas trumpėjaFun,,Friends,,Travel,And,Tourism,Concept.,Beautiful,Girls,Looking,For

 

7 % lietuvių sako, kad šįmet keliaus dažniau nei praėjusiais metais. Jau dabar kas trečias apklaustasis suplanavęs bent vieną išvyką į užsienį. Ir vis dažniau planuojama keliauti lėktuvais. Tai, kad keliautojų skaičius oru ir toliau augs, leidžia spėti ir Lietuvos oro uostų statistika. 2024 m. šalies oro uostuose aptarnautas rekordinis keleivių skaičius – 6,6 mln. Tai beveik 10 % daugiau nei prieš metus. Šįmet tikimasi tokio paties augimo tempo. Aptarnauti daugiau keliautojų pasiruošę ir Lietuvos oro uostai. Vienas esminių 2025 m. pokyčių keliautojams jau prieinamas. Nuo vasario 4 d. duris atvėrė naujasis Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas, kuris pasižymi inovatyvumu, efektyvesniu pralaidumu. Keleivių pralaidumas padvigubės: nuo 1200 iki 2400 keleivių per valandą. O tai labai svarbu tiems, kurie išsiruošė į trumpas keliones. Mat per 2–4 dienų išvykas nesinori brangaus laiko gaišti oro uostuose. Kelionių organizatoriai tikina, kad lietuviai trumpas išvykas renkasi ne tik vasaros sezono metu.

 

Pavasarį ir rudenį savaitgalio kelionės leidžia trumpai pabėgti nuo kasdienybės ir net pasimėgauti šiltesniu oru nei tėvynėje. Aktyviausi kelionių laikotarpiai visgi sutampa su moksleivių atostogomis, kai šeimos gali išvykti kartu. Tačiau pernai beveik dešimtadaliu padaugėjo tokių keliautojų, kurie renkasi išvykti penktadienį ir grįžti antradienį bei taip savarankiškai susiorganizuoti ilgąjį savaitgalį nelaukdami laisvadienių ar švenčių. Toks būdas iš tiesų leidžia dar labiau sutaupyti keliaujant ne sezono metu, kai tiek viešbučių, tiek skrydžių kainos yra šiek tiek mažesnės. Kelionių organizatorių apklausos rodo, kad populiariausiomis atostogų kryptimis išlieka saulėti pietų kraštai, kuriuos lietuviai renkasi ne tik dėl malonaus klimato, bet ir dėl išvystytos infrastruktūros, gamtos bei lankytinų vietų grožio. 7 dienų kelionėms paprastai pasirenkama Turkija. Trumpesnėms išvykoms – Graikijos, Ispanijos, Italijos kurortai, Viduržemio jūros salos.

 

Pažinti Europos kultūros sostines

 

Vis dažniau lietuviai keliauja ir į Europos sostines, kuriose praleidžia 2–3 dienas. Tiek užtenka patirti kelionių malonumą ir spontaniško skrydžio į kitą šalį džiaugsmą. Roma, Paryžius, Milanas – itin dažni pasirinkimai, leidžiantys pasimėgauti puikiomis gastronominėmis patirtimis su naujų kultūros, istorijos, gražiausių panoramų įspūdžių prieskoniu. O šįmet greta šių populiarių miestų atsiduria ir Chemnicas. Tai trečias pagal dydį Vokietijos Saksonijos žemės miestas, įsikūręs šalies rytuose, maždaug už 40 km nuo sienos su Čekija. Chemnicas šįmet tituluotas viena iš trijų Europos kultūros sostinių. XX a. pradžioje Chemnicas dėl jame veikusios pramonės buvo vienas turtingiausių Vokietijos miestų. Jis ir aplinkiniai regionai atliko svarbų vaidmenį Vokietijos ekonomikoje. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo sugriauta apie 40 % miesto, centras virto griuvėsiais. Vėlesniais dešimtmečiais jis priklausė Rytų Vokietijai, o atstatant miesto centrą iškilo modernistinės architektūros statinių.1990 m. suvienijus Vokietiją, Chemnico pagrindinės zonos vėl buvo iš naujo suplanuotos, restauruota daugybė pastatų, iškilo ir naujų.

 

Chemnice yra daug XX a. pradžios art nouveau ir bauhauzo stiliaus pastatų. Čia taip pat galima rasti modernios, betoninės, pramoninės ir brutalistinės architektūros pavyzdžių. Lankytojų laukia ir du didžiausi miesto muziejai. Pirmasis – Gunzenhauser muziejus, kuriame sukaupta apie 2500 modernaus meno kūrinių, antrasis – Teatro aikštėje esantis Kunstsammlungen muziejus. Chemnicas Europos kultūros sostinės titulu dalijasi su dviem susigiminiavusiais miestais – Nova Gorica (Slovėnijoje) ir Goricija (Italijoje). Šie du įdomūs miestai įsikūrė valstybių pasienyje ir dėl unikalios padėties siekia tapti savotišku valstybių be sienų pavyzdžiu. Abu miestai yra kalvotoje vietovėje su vaisių sodais ir vynuogynais, čia pat ir Sočos upė, tekanti nuo Julijos Alpių iki Triesto įlankos. Slovėnijos ir Italijos valstybių siena eina per didelę aikštę, vadinamą Piazza della Transalpina ir Trg Evrope („Europos aikšte“). Ši siena uždaryta nuo 1940 iki 2000 m. – Slovėnijos įstojimo į ES ir tapimo Šengeno erdvės dalimi. Nuo 2011 m. abu miestus valdo bendra administracijos valdyba. Tad dabar turistai čia gali lankytis ir pramogauti be jokių apribojimų.

 

Įdomybės Estijoje ir niekada nenuvilianti Varšuva

 

Apsilankyti Europos kultūros sostinėse rekomenduoja ir Jungtinės Karalystės dienraštis „The Time“. Visgi pasiekti šiuos miestus nėra paprasta. Tiesioginių skrydžių iš Lietuvos nėra, tad tenka skirsti arba į Čekijos sostinę Prahą ir tuomet automobiliu keliauti iki Chemnico Vokietijoje, arba vieno iš didžiųjų Italijos oro uostų traukiniu mėginti pasiekti Goriciją. Tad nenuostabu, jog šias Europos kultūros sostines populiarumu lenkia daug patogiau pasiekiami Estijos ir Lenkijos miestai. O šįmet itin daug dėmesio sulauks Estijos sostinė Talinas. Čia „The Times“ apžvalgininkai ragina paklaidžioti senamiesčio gatvelėmis, apžiūrėti Viro vartus, rotušę, katedrą, praeiti Kotrynos skersgatviu, nusifotografuoti Kohtuotsa apžvalgos aikštelėje ir apsilankyti Estijos jūrų muziejuje. O po to patraukti į gamtą, į Lahemos nacionalinį parką. Jis įsikūręs 70 km į šiaurę nuo Talino. Pagal dydį, Lahemos nacionalinis parkas – vienas didžiausių Europoje. Visgi labiausiai vertinamas ne dėl ploto, bet dėl galimybės leistis į žygį bei stebėti laukines lūšis. Išvykos čia organizuojamos visais metų laikais. Turistus puikiai įrengtais takais veda parko darbuotojai, kurie pasirūpina, jog smalsuoliams iš tiesų pavyktų pasigėrėti šiais droviais laukiniais plėšrūnais.

 

Tiems, kuriems vėsios dienos laukinėje Estijos gamtoje atrodo ne itin patraukliai, kviečiami iš naujo atrasti Varšuvą. Galbūt sunku patikėti, tačiau Jungtinės Karalystės gyventojai šįmet raginami apsilankyti būtent Lenkijos sostinėje. Lietuviams Varšuva – jokia egzotika. Tačiau šis miestas jau nebėra tik kitų kelionės maršrutų tarpinė stotelė, galbūt laikas patyrinėti ją nuodugniau. Kelionių organizatoriai ragina ne tik apsilankyti turistų lankomiausiose Lenkijos sostinės vietose – senamiestyje, Turgaus aikštėje, Karališkoje pilyje ar Koperniko mokslo centre, tačiau ir pasisvečiuoti Lazienki parke bei pasimėgauti lenkišku maistu ne pakelės užkandinėse, tačiau sostinės restoranuose, pavyzdžiui, „Muzealna“. Šis restoranas 2023 m. gavo „Michelin“ įvertinimą. Gidai dažnai rekomenduoja nuvykti iki Varšuvos verslo centro ir iš arti pamatyti visus dangoraižius, kurių šiame mieste daugiau nei 50.Beje, čia stovi ir aukščiausias pastatas – dangoraižis „Varso“, siekiantis 312 metrų. Čia galima pasikelti į 60-ame aukšte įsikūrusią apžvalgos aikštelę. Į Varšuvą patogu keliauti ne tik automobiliu, bet ir skristi. Juk skrydis netrunka nė valandos.

   

Autrius Eglė Stratkauskaitė