Atšilus orams žmonės lengviau atsikvepia, mat įsitikinę, kad vadinamasis traumų sezonas jau pasibaigė. Visgi traumatologams darbo netrūksta ne tik žiemos mėnesiais, bet ir pavasarį bei vasarą. Neatsargiai sportuodami, darbuodamiesi sode ar išvykę atostogų lietuviai neretai per daug atsipalaiduoja bei pamiršta, kad susižeisti galima ne tik tuomet, kai gatvės padengtos ledu ir sniegu. Apie dažniausiai ištinkančias traumas ir jų gydymą pasakoja ,,Nordclinic“ gydytojas ortopedas traumatologas Arnoldas Sipavičius.

 

Paspirtukai – populiarėjanti, bet pavojinga priemonė Sport,Trauma,,Damage,While,Running.,Woman,Suffers,Form,Ankle,Pain.

 

Visgi ir atšilus orams traumų pramogaujant nepavyksta išvengti. Žmonės skuba mėgautis važinėjimu dviračiais, riedučiais ir viena populiariausių priemonių – paspirtukais. Deja, ši priemonė sukelia daug pavojingų situacijų, ypač jei pasiekiamas maksimalus greitis. Vos vienas neatsargus judesys gali lemti skaudžią traumą, kai nukenčia kojos, kelio sąnario sritis, patiriami lūžiai. Važiuojant dviračiu, riedučiais dažniausiai nukenčia viršutinė galūnė, rečiau – apatinė. ,,Būtinos apsaugos priemonės: šalmas, pirštinės, kelio ir alkūnių apsaugos, gali apsaugoti nuo itin sudėtingų pasekmių“, – pažymėjo gydytojas ortopedas traumatologas A. Sipavičius.

 

Šiltuoju sezonu suaktyvėja ir bėgimo entuziastai. Nors tam nenaudojama jokia transporto priemonė, visgi sužalojimų, tinkamai nepasiruošus, taip pat galima patirti. Bėgant netaisyklingai nukenčia čiurnos, kelio sąnariai, dėl netaisyklingos laikysenos galima papildoma apkrova galūnių sąnariams, todėl itin svarbu tinkamai pasiruošti, pasitarti su treneriu.

 

Kada traumą galima stebėti namuose, o kada būtini tyrimai?

 

„Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl skausmo, paraudimo, patinimo, sutrikusios funkcijos, nestabilumo, galūnės deformacijos. Įvykus traumai – sumušimui ar lūžiui, traumuotai vietai reikia suteikti ramybę. Jei sumušta vieta nestabili ar deformuota, pririšti tvirtesnį daiktą – lentą, pagalį, apsukti laikraščiu, žurnalu, šaliku, kad pažeista galūnė būtų įmobilizuota. Papildoma pagalba – skausmą mažinantys vaistai, šaldymas“, – sakė ortopedas traumatologas A. Sipavičius.

 

Gydytojas taip pat atkreipė dėmesį, kad sumušimas, patempimas praeina savaime ir pakanka galūnę pašaldyti, jog skausmas ir tinimas mažėtų. Tad jei tai tik vietinis patinimas, savijauta gerėja ir apkraunant galūnę nejaučiamas skausmas, galima situaciją stebėti ir gydytis namuose. Įprastai sumušimai, patempimai, daliniai raiščių plyšimai gydomi konservatyviai: ramybe, ledu, imobilizacija ortopediniais įtvarais arba gipso longetėmis ir vaistais nuo skausmo. Kitaip tai dar vadinama PRICE protokolu (angl: protect, rest, ice, compress, elevate).

 

Svarbu atkreipti dėmesį į pavojingus signalus: jei neišeina atsistoti ant kojos, atsiremti ranka, matoma aiški galūnės deformacija, spalvos pokyčiai, yra didžiulė kraujosruva – tai reiškia, kad sužalojimas didelis ir įspėja apie lūžį, minkštųjų audinių, raiščių traumą. Todėl jaučiant stiprų skausmą delsti negalima ir būtina kreiptis į gydymo įstaigą.

 

,,Didžiąją dalį traumų objektyviai galima įvertinti tik atlikus apžiūrą, įvertinus pažeistas vietas, atlikus radiologinius tyrimus – rentgeno, kompiuterinės tomografijos arba šių tyrimų derinį. Kaului įvertinti užtenka rentgeno tyrimo, o subtiliems, skeveldriniams lūžiams įvertinti pasitelkiame tomografiją. Raumenų sausgyslės sužalojimui nustatyti informatyvus ultragarsinis tyrimas. Minkštųjų audinių traumos sąnaryje – peties, klubo, kelio, čiurnos, tiriamos magnetiniu rezonansu“, – komentavo gydytojas ortopedas traumatologas A. Sipavičius.

 

Ignoruojant simptomus gydymas ilgesnis ir sunkesnis

 

Jei delsiama pažeistą galūnę gydyti, kaulas gali suaugti netaisyklingai, išsivystyti lėtinis skausmas. Tokiu atveju norint ištaisyti deformaciją, gydytojo ortopedo traumatologo A. Sipavičiaus teigimu, reikia chirurginės intervencijos. Lūžio gijimo laikotarpis trunka nuo 6 iki 8 savaičių, o lūžus šlaunikauliui – kartais ir dvigubai ilgiau. Kreipiantis pavėluotai, gydymas tampa sudėtingesnis, o galutinis rezultatas dažnai būna prastesnis, nei pradėjus gydyti laiku.

 

„Lengviausia gydyti, nepriklausomai nuo to, ar tai raiščių plyšimas, ar lūžis, ar išnirimas – šviežią traumą. Kreipimasis laiku duoda geriausią rezultatą ir mažiausią komplikacijų skaičių. Ankstyvoji reabilitacija, taikoma ,,Nordclinic“, taip pat labai svarbi gydymo procese, nes padeda greičiau ir efektyviau pagyti po traumos, operacijos“, – sakė gydytojas ortopedas traumatologas A. Sipavičius.

 

Gydytojas ortopedas traumatologas A. Sipavičius, pacientus konsultuojantis dėl ūmių traumų, degeneracinių pakitimų sąnariuose, įgimtų deformacinių galūnių, po raidos defektų, dėl pradėjusių dilti sąnarių arba anksčiau patirtų traumų, kurios nebuvo gydytos arba gydytos kitaip ir atsinaujino, pabrėžė, kad nepriklausomai nuo problemos, traumos pobūdžio – visuomet svarbiausia nelaukti ir spręsti problemą bei užkirsti kelią komplikacijoms.

 

Kas padeda apsisaugoti?

 

Gydytojas taip pat primena, kad bene svarbiausias aspektas, lemiantis, kad judėjimas būtų sklandus ir neskausmingas, yra geras raumenų balansas bei kontrolė. O tai priklauso nuo žmogaus pastangų. Mat kuo geriau raumenys treniruoti, tuo ilgiau išlaikoma judėjimo laisvė. Tai svarbu ir jaunystėje, ir vyresniame amžiuje. Visgi bėgant metams raumenų masė natūraliai mažėja. Tad mankšta ir treniruotės neabejotinai reikalingos. Beje, vadinamosios jėgos treniruotės itin naudingos vyresnio amžiaus vyrams. Mat padeda palaikyti hormonų pusiausvyrą. Gydytojas sako, kad svarbu neapsigauti, nes dideli raumenys nereiškia, kad jie puikiai subalansuoti. Žmogaus kūne yra kelios raumenų grupės, atsakingos už jėgą, ištvermę ir pusiausvyrą. Tad norint judėti sklandžiai reikalinga treniruoti visas grupes. Šiuolaikinis gyvenimo būdas lemia, kad kai kurių raumenų grupių kasdienybėje žmogus išvis nenaudoja. O netreniruojami raumenys silpsta. Tad dirbantiems sėdimą darbą fizinis aktyvumas bei treniruotės mankštinant paprastai tinginiaujančius raumenis itin reikalingas.

 

Netinkamas raumenų balansas gali atsirasti ir tuomet, kai žmogus nuolat ir ilgą laiką atlieka pasikartojančius monotoniškus judesius. Šie judesiai sukelia perkrovimus sąnario dalyse, raiščiuose ar raumenyse. O tai lemia skausmą, funkcijų sutrikimą. Taip atsiranda vadinamoji lėtinė trauma.

 

„Jeigu juntamas skausmas sąnario dalyje, yra nediagnozuotų arba negydytų sužalojimų ar ligų, jos neabejotinai trukdo atlikti judesius sklandžiai ir taisyklingai“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas A. Sipavičius. Visa tai sutrikdo raumenų balansą ir rizika patirti traumų didėja. Tad būtina laiku ir tinkamai pašalinti ar bent išmokti kontroliuoti tokius aspektus. Tuomet padeda atskira medicinos šaka – kineziterapija. Tai gydymas per judesį. Kineziterapeutų tikslas – padėti pacientams atkurti kuo didesnę judesio amplitudę ir raumenų balansą. Gydytojas taip pat patikslina, kad vien kaulas ar sąnarys, be gerai jį prilaikančios raiščių ir raumenų bei sausgyslių sistemos, nėra visavertis.

 

Itin dažna problema, gydytojo ortopedo teigimu, yra pakartotinės traumos. Tuomet šiek tiek padėti gali anksčiau sužeistos ir jau sugijusios vietos prilaikymas elastiniu bintu arba „teipavimas“. Specialios juostelės, klijuojamos ant odos, pagerina propriorecepciją – sąnario ir jo padėties jutimą. Patyrus traumą, pavyzdžiui, susižeidus čiurną, šioje srityje prarandama šiek tiek sąnario kontrolės ir gebėjimo jausti, kaip tiksliai jis juda. Kartais žmogus, baimindamasis skausmo, priverstinai daro netaisyklingus judesius. To išvengti iš dalies padeda išorinis palaikymas, o dar tiksliau, gydytojo teigimu, gelbsti suvokimas, kokioje padėtyje yra sąnarys ir tinkama judesio kontrolė. Mat tada atsiradus staigiam judesio pokyčiui, pavyzdžiui, kryptelėjus koją, raumenys greičiau sureaguoja ir sukontroliuoja potencialiai žalingą veiksmą.

 

Antsvoris – vienas iš traumų rizikos veiksnių, bet ne pagrindinis

 

„Tai, ką žmogus nešiojasi su savimi, yra papildomas krūvis“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas A. Sipavičius. Visi žmonės savo sandara (kaulais, sąnariais, sausgyslėmis, raiščiais ir kita) yra panašūs, bet nevienodi. Daliai žmonių nedidelis antsvoris visiškai netrukdo judėti, o kitiems tai gali tapti kliuviniu. Net ir tuomet, kai antsvoris atsiranda dėl raumenų, o ne dėl riebalų masės. Jeigu žmogus pasiruošęs nešti papildomą svorį, tuomet keli papildomi kilogramai nesukelia didesnės rizikos. Deja, dažnai antsvoris ar juolab nutukimas žaloja visą organizmą. Gydytojas sako, kad pėdos ir čiurnos yra atraminės vietos, kurios laiko visą kūno svorį. Visgi skirtingose padėtyse skirtingi sąnariai patiria skirtingą, o kartais ir itin didelį apkrovimą. Tad, pavyzdžiui, esant netaisyklingai laikysenai, didžiulius krūvius patiria stuburas. Ir tai vyksta net tuomet, kai žmogaus svoris normalus.

 

Didžiausia ortopedų traumatologų darbo dalis – operacijos

 

Gydytojas ortopedas traumatologas A. Sipavičius pasakoja, kad reali ortopedijos traumatologijos veiklos sritis daugiausia apima operacijas. Jos atliekamos dėl traumų pagriuvus, nukritus. Dažniausiai tai kaulų lūžiai. Tokie pacientai atsiduria skubiosios pagalbos skyriuose. Juos konsultuoja skubiosios pagalbos medicinos specialistai, tuomet iškviečiamas ortopedas traumatologas, kuris patikslina specifinių tyrimų poreikį. Atliekamas rentgenologinis tyrimas, prireikus taikoma kompiuterinė tomografija, ultragarsinis tyrimas ir kita. Nustačius diagnozę, pavyzdžiui, sąnarinį lūžį ar lūžį su poslinkiu, pasirenkamas operacinis gydymas. Žinoma, su sąlyga, kad nėra kliūčių – paciento sveikatos būklė tinkama operacijai, jis sutinka su tokia gydymo strategija. Kaip užsimena gydytojas, būna ir tokių atvejų, kai žmonės atsisako operacijos. Tuomet lieka pasiūlyti tik nevisavertį gydymą.

 

Kaip ir žmonės, taip ir jų patiriamos traumos būna labai skirtingos. Tad dalis susižalojusiųjų ant operacinės stalo gula iškart. O kitiems, gydytojo ortopedo traumatologo teigimu, tenka palaukti. Mat audiniai aplink sužalotą vietą gali būti labai sutinti. Tokiu atveju kyla didesnės komplikacijų rizikos, todėl pacientams tenka operacijos ramiai pabūti 5–7 dienas, kol patinimas praeina. Operacijos laukiama namuose arba ligoninėje sužeistą vietą imobilizavus.

 

Modernios medicinos priemonės padeda kaulams tinkamai suaugti

 

„Medicina, chirurgija ir pati ortopedija traumatologija per pastaruosius dešimtmečius stipriai pažengė į priekį. Tad dabar chirurgai traumų atvejų, ypač esant kaulų lūžiams, gali nuveikti labai daug“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas A. Sipavičius. Esant lūžiams dažnai naudojami metaliniai implantai iš titano ar medicininio plieno. Tai plokštelės, sraigteliai, net vinys. Yra ir įvairių išorinių aparatų. Šios medicininės konstrukcijos skirtos atstatyti sužaloto kaulo ilgį, rotaciją ir ašį. Pastačius kaulą į taisyklingą padėti, jis gali sugyti tinkamai, o šiam procesui pasibaigus pacientas turi galimybę sugrįžti į jam įprastą gyvenimą. Vėl gali būti fiziškai aktyvus, nesibaiminti sužeistos vietos apkrovimo.

 

Gydytojo teigimu, kai kuriais atvejais apkrovą sužeistai vietai galima duoti iškart, o kartais tenka palaukti, kol bent iš dalies sugrįš pajėgumai. Mat net ir modernios implantų konstrukcijos ne visada gali išlaikyti, pavyzdžiui, visą kūno svorį, kai sužalojama koja. Kartais kaulas sutvirtinamas vos 2–3 mm storio sraigteliu, gijimui to pakanka. Tačiau viso kūno svorio net ir iš titano pagamintas implantas negali.

 

Po ortopedinės traumatologinės operacijos pacientas turi žinoti, ką daryti

 

Pacientams po ortopedinių traumatologinių operacijų, esant apatinių galūnių sužalojimams, taikomas jau minėtas PRICE protokolas. Tenka ir patiems pasikeisti tvarsčius. Gydytojas ortopedas traumatologas A. Sipavičius primena, kad tai dažniausiai daroma kas 2–3 dienas. Po operacijos paciento oda sutvirtinama siūlais ar metalinėmis kabėmis. Jas tenka pašalinti vos odai sugijus, o tai įvyksta gana greitai, per 2 savaites. Gydytojas sako, kad žmogus, deja, negali daryti įtakos, kaip greitai gyja sužaloti kaulai. Visgi yra daugybė medicininių priemonių, kurios padeda šį procesą padaryti sklandesnį. Operacijoms naudojami dideli instrumentų ir implantų rinkiniai, kurie leidžia užtikrinti, kad kaulas sugis tinkamai, sklandžiai ir organizmui nebus pakenkta. „Tad nei šių instrumentų, nei implantų baimintis tikrai nereikia“, – patikina gydytojas.

 

Operacijų prireikia ne tik patyrus traumą

 

Ortopedijos skyriuose taip pat atsiduria ir tie pacientai, kurių sąnariai sudyla. Tad juos tenka keisti – protezuoti. Dažniausiai susidėvi klubo ar kelio sąnariai. Gydytojas ortopedas traumatologas A. Sipavičius pasakoja, kad dabar jau atsiranda galimybė pakeisti tik dalį sąnario. Sąnarių dilimas gydomas ir galūnių ašies korekcinėmis operacijomis, kai sąnarys nekeičiamas, bet koreguojama kojos ašis, perkeliant krūvį sveikajai sąnario daliai. Pacientams tokios operacijos leidžia 10–15 metų atidėti sąnario keitimo operaciją.

 

Chirurgai ortopedai traumatologai atlieka ir minkštųjų audinių rekonstrukcines operacijas – dažniausiai operuojami pečių, kelių meniskų sąnarių sausgyslės, atliekamos jų rekonstrukcijos. „Sausgyslės plyšta ne tik dėl traumų, vyresniame amžiuje jos gali tiesiog nutrūkti“, – pasakoja gydytojas.

 

Operacijos atliekamos naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis. Pjūviai būna kiek įmanoma mažesni, modernia optine įranga chirurgas gali stebėti sąnarius iš vidaus, o specialiais įrankiais įmanoma pašalinti dalį audinio, susiūti raiščius visiškai neatvėrus sąnario. Šiuolaikinės technologijos leidžia atlikti pažangių rekonstrukcijų, sukeliant pacientui kuo mažiau skausmo ir nepatogumų.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė