Iš visų pramogų sportas yra labiausiai vietinis užsiėmimas. Lietuviai mėgsta žiūrėti, kaip savi sportininkai gina savo „nacionalinę šlovę“, tačiau mažai domisi užsienio sportininkais, net jei jie yra dažniausiai daug geresni. Nors sportas populiaresnis tarp vyrų, svarbiausius įvykius seka ir daug moterų. Žemiau pateiksime įdomios informacijos apie sportą Lietuvoje.

 

Grand,Sports,Collage,Soccer,Basketball,Hockey,Baseball,American,Football,Isolated

Maža šalis – dideli pasiekimai

 

Lietuviai žavisi sportu, o ypač savo profesionaliais sportininkais. Jei įsitrauksite į pokalbį su lietuviais vyrais ar moterimis, greičiausiai išgirsite juos tvirtinant, kad tokiai mažai šaliai su vidutiniška ekonomika sporto pasiekimai yra išties įspūdingi. Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. lietuviams pavyko iškovoti medalius visose vasaros olimpinėse žaidynėse. Sėkmingiausius sportininkus, kai jie grįžta, oro uostuose nekantriai pasitinka sirgaliai. Nors tokios šventės masiškiausios pagrindinių sporto šakų atstovams, mažiau populiarių disciplinų (pavyzdžiui, imtynių ar penkiakovės) žaidėjai, jei jiems pasiseka, taip pat sulaukia nemažai visuomenės dėmesio. Tiek daug, kad po Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse (2000 m.) iškovotų penkių medalių (dviejų aukso) viena Vilniaus gatvė buvo pervadinta „Olimpiečių“ vardu.

 

Krepšinis – antroji religija

 

Krepšinis yra nacionalinė sporto šaka. Spaudoje ir pokalbiuose jis dažnai vadinamas „antrąja Lietuvos religija“. Krepšinis taip pat yra vienintelė iš pagrindinių pasaulio sporto šakų, kurioje Lietuva neabejotinai yra didžioji galybė. Trys medaliai olimpinėse žaidynėse, trys Europos čempionų titulai, nuolatinė vieta FIBA rinktinių reitingo pirmajame dešimtuke – šis „Didžiosios galybės‘ titulas tikrai ne juokelis iš mūsų pusės. Jis taip pat yra populiariausias live sport Lietuvoje.

 

Žiūrovų skaičius ne pats didžiausias

 

Nepaisant sporto populiarumo, palyginti nedaug sirgalių lankosi arenose ar stadionuose, kur vyksta „įprastos rungtynės“. Išskyrus didžiuosius renginius, net krepšinio ir futbolo rungtynės dažnai žaidžiamos vos kelių šimtų ar tūkstančio žiūrovų akivaizdoje. Dideli renginiai, kurie pritraukia daugiau žiūrovų, yra Eurolygos krepšinis, Žalgirio ir Lietuvos ryto krepšinio derbiai, nacionalinės krepšinio rinktinės rungtynės, futbolo rungtynės, kuriose vietiniai žaidžia su garsiais užsienio varžovais, ir įvairūs dideli tarptautiniai turnyrai (bet kurios sporto šakos), jei jie vyksta Lietuvoje. Kauno senamiestyje esančiame Lietuvos sporto muziejuje saugomi Lietuvos sporto suvenyrai (medaliai, taurės ir kt.).

 

Tradicinis Lietuvos sportas – Ritinis

 

Ritinis yra tradiciška komandinė sporto šaka, kilusi iš Lietuvos, kuri šiuo metu yra vienintelė šalis, kurioje ši sporto šaka žaidžiama. Ritinis dažniausiai žaidžiamas futbolo aikštėje tarp dviejų komandų, kuriose žaidžia po septynis žaidėjus. Šeši žaidėjai žaidžia kaip puolėjai, o vienas žaidėjas skiriamas vartininku. Naudojami tokio paties dydžio vartų stulpai, kaip ir futbolo vartų stulpai.

 

Šiai sporto šakai žaisti reikalingi tokie dalykai:

 
  • Kietos gumos ritulys, vadinamas „Rypka“, panašus į ledo ritulio ritulį, bet daug didesnis, sveriantis 500-700 gramų.
  • Lazda su rankena ir išlenktu pailgu galu, vadinama Ritmuša, kuri panaši į ieties metimo lazdą, bet daug ilgesnė.
  • Žaidimo metu viena komanda meta diską link varžovų vartų linijos, o varžovai sulaiko diską lazda ir meta jį atgal į puolančių komandų vartus.
 

Ritinio rungtynės žaidžiamos 40 minučių, dviem 20 minučių trukmės periodais su pertraukos įpusėjus rungtynėms formatu. Šios sporto šakos tikslas – įmesti ritinį per varžovų vartų virpstą; už tai gaunami 3 taškai, arba už varžovų vartų linijos, už tai gaunamas 1 taškas. Laimi komanda, surinkusi daugiausia taškų.

 

Nors šis sportas nėra labai populiarus su Lietuviais, jį galite pamatyti gyvai tam tikruose miesteliuose. 2021 metais jis buvo įtrauktas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.