Daugelis europiečių šv. Velykų rytą slepia margučius ir šokoladinius kiaušinius, o po to su artimaisiais ir draugais renkasi prie vaišėmis nukrauto stalo. Tačiau kiekviename krašte papročiai ir tradicijos šiek tiek skiriasi.

 

15 šv. Velykų tradicijų ir papročių iš viso pasaulio:

 

"velykos"

  • Pietų Vokietijoje šimtai žmonių sėda ant balnų ir joja į Velykų pirmadienio procesijas. Žirgų paradas Vokietijoje per šv. Velykas rengiamas nuo XVIII amžiaus. Procesija žygiuoja bet kokiu oru: ar sninga, ar lyja, ar saulė šviečia.
 
  • Slovakijoje moterys šventinį savaitgalį yra aplaistomos šaltu vandeniu. Panaši tradicija nuo senų laikų yra ir Vengrijoje, kur moterys, kai jas apšlaksto vandeniu, vyrams duoda spalvotų kiaušinių. Taip pat šiomis dienomis nuo durų prie durų eina iškilmingos procesijos ir deklamuoja eiles.
 
  • Velykų pirmadienį Čekijos Respublikoje vyrai žaismingai plaka moteris su gluosnių rykštelėmis, papuoštomis kaspinais. Legenda byloja, kad tai gerina vaisingumą, sveikatą ir padeda pagražėti, nes gluosnis yra pirmasis medis, kuris pražysta pavasarį.
 
  • Graikijoje yra privaloma valgyti ėriuko skrandžio troškinį (gr. Patsas) po šv. Velykų sekmadieninių mišių. Sriuba pagardinama raudonojo vyno actu, česnaku ir sutirštinama su kiaušinių ir citrinų padažu (gr. Avgolemono).
 
  • Prancūzijos miesto Haux pagrindinėje aikštėje patiekiamas milžiniškas omletas, kuriam pagaminti reikia 4500 kiaušinių. Tradicija atsirado nuo XIX amžiaus, kai Napoleonas, labai mėgęs kiaušinių patiekalus, kartą sustojo šiame mieste suvalgyti omleto. Pasakojama, kad garsiajam karvedžiui jis taip patiko, kad liepė surinkti visus kiaušinius iš vietinius ir iškepti gigantišką omletą visai armijai kitą dieną.
 
  • Graikijos Kerkyros saloje Didįjį šeštadienį vietiniai mėto puodus, keptuves ir kitus virtuvinius indus pro langus. Manoma, kad šis paprotys išliko nuo venecijiečių, kurie taip atsikratydavo senų daiktų, pasitikdami Naujuosius metus.
 
  • Bulgarijoje vietiniai rengia kiaušinių kovas, visai kaip ir lietuviai. Tikima, kad to, kurio kiaušinis ilgiausiai bus nesudužęs, laukia labai sėkmingi metai.
 
  • Didžiąją savaitę Malagoje (Ispanija) šimtai žmonių dalyvauja įspūdingose procesijose. Procesijos dalyviai vilki baltais drabužiais ir iškilmingai neša altoriaus dalis, žvakes, apelsinų žiedus ir smilkalus.
 
  • Filipinuose Didžiąją savaitę religingi krikščionys tiesiogine prasme eina Kristaus kančios keliu. Iki pusės apsinuoginę atgailautojai plakasi nugaras bambukinėmis lazdomis, kol pradeda kraujuoti ir neša sunkius, medinius kryžius, norėdami apsivalyti nuo nuodėmių ir pasveikti nuo ligų.
 
  • Didįjį penktadienį Bermuduose vietiniai leidžia į padanges savadarbius aitvarus. Manoma, kad tradicija atsirado tuomet, kai vienas britų armijos karininkas sekmadieninėje mokyklėlėje bandė paaiškinti vietiniams, kaip Kristaus dvasia pakilo į dangų. Vietiniams vaikams tai buvo sunku suprasti, todėl karininkas padarė kryžiaus formos aitvarą ir paleido jį kilti į dangų.
 
  • JAV prezidentas kasmet šv. Velykų pirmadienį Baltuosiuose Rūmuose organizuoja kiaušinių ridenimo varžybas. Ši tradicija atsirado nuo 1878 metų, kai vaikai pirmą kartą rideno raudonai dažytus kiaušinius Baltųjų Rūmų pievelėje.
 
  • Šiaurės Vakarų Europoje tradiciškai deginami didžiuliai laužai nuo šv. Velykų sekmadienio iki pirmadienio. Versijų, kodėl kuriami laužai yra ne viena, tačiau populiariausias aiškinimas remiasi saksų legendomis, kuriose pasakojama, kad Velykos yra laikas, kai grįžta pavasaris ir laužų ugnis galutinai išveja žiemos tamsą ir šaltį. Šiandien laužai senovinę reikšmę yra praradę, tačiau tai puiki proga susiburti artimiesiems ir draugams pabendrauti.
 
  • Švedijoje tradiciškai per šv. Velykas vaikai persirengia Velykų raganomis. Jie keliauja iš namų į namus ir keičia savo piešinius ir paveikslus mainais į saldainius. Švedai ant Velykų stalo patiekia kiaušinių patiekalus, silkę ir „Jansono pagundą“ (tradicinį patiekalą iš bulvių, svogūnų ir grietinėlėje keptų marinuotų sardinių).
 
  • Haityje Didžioji savaitė minima spalvingais paradais ir tradicine „rara“ muzika, atliekama bambukiniais trimitais, marakais, būgnais ir net kavos skardinėmis. Čia Velykų šventėje susimaišo katalikų ir vudu religijos tradicijos. Vudu piligrimai keliauja į Souvenance kaimą, kuriame tikintieji laiko ožio galvą ir kitas kūno dalis kaip aukas dvasioms. Šventė neatsiejama nuo būgnų mušimo, giesmių giedojimo ir gyvulių aukojimo.
 
  • Norvegijoje jau tapo tradicija per šv. Velykas žiūrėti detektyvus arba skaityti kriminalines istorijas. Daugelis šeimų pasiima atostogų nuo verbų sekmadienio ir šv. Velykų ir išvyksta į kalnus. Kalnų trobelėse vakarais skaito detektyvus ir žaidžia stalo žaidimus.