Įspūdingi gamtovaizdžiai ir augmenija slepia neįtikėtinas paslaptis ir pavojus, kurie gali pražudyti  vietinius gyventojus ir smalsius, iš svetur atvykusius turistus. Vienos vietovės – natūralios gamtos vystymosi atspindys, kitos byloja apie žmogaus įsikišimą ir dirbtinai sukurtas negyvenamas sąlygas. Skaitydami šį straipsnį, pakeliaukime drauge po paslaptingą ir labai pavojingą pasaulį.

 

maldyvai

Alnviko sodas

 

Tai viena įspūdingiausių Didžiosios Britanijos vietovių, kuri vilioja didinga XI – XII amžiaus architektūros pilimi, išdailintuose fontanuose čiurlenančiais upeliais, kvapniomis rožių eilėmis ir gėlėmis žudikėmis.

 

Nuodinga augmenija atskirta juodomis geležinėmis pertvaromis, visur kabo įspėjimai, kad augalus draudžiama uostyti, liesti, ragauti. Šią vasarą 7 žmonės įkvėpę toksiškų garų nualpo. Daugelis augalų gali sukelti stiprų miegustuimą. Čia galima pasigrožėti ir įstabiuoju „Angelo trimitu“ (lot. Brungmansia), kuris natūraliai auga Pietų Amerikoje. Neįprastas augalas laikomas afrozidiaku, bet gali be skausmo numarinti.

 

Antarktida

 

Tai šalčiausia ir sausiausia vieta žemėje. Joje vyrauja ypač stiprūs įvairiomis kryptimis pučiantys vėjai, sniegas ir lietus iškrinta vos du kartus per metus, o užfiksuota žemiausia oro temperatūra siekia -89,6 laipsnius Celsijaus.

 

Antarktidoje nuolatinių gyventojų nėra, įkurtos tik mokslinių tyrimų stotys, kuriose, priklausomai nuo sezono, laikinai gyvena apie 100 – 4000 žmonių. Saulė Antarktidoje labai pavojinga – dažnai nudegina neapsaugotą odą.

 

1979 metais, atsitrenkę į Erebuso ugnikalnio šlaitą, žuvo visi Naujosios Zelandijos ekskursinio lėktuvo keleiviai, o dar anksčiau, 1912 metais R. Skoto ekspedicija, grįždama iš Pietų ašigalio pėstute, pateko į pūgą ir mirtinai sušalo.

 

Linfenas

 

Šis palyginti mažas pramoninis, 4,2 mln žmonių turintis, Kinijos miestas, laikomas viena labiausiai užterštų pasaulio vietovių.

 

Čia įsikūrę daugybė fabrikų, elektrinių, aktyviai vystoma anglies kasyklų veikla. Oras prisotintas arseno ir dioksido, miestas skendi siaubingame smoge – gyventojai priversti nuolat nešioti respiratorius. Šalia Linfeno tekanti upė yra ir pramoninės gamyklos šiukšliavietė, ir milijono čiabuvių pagrindinis vandens šaltinis. Vietinė spauda netyla apie mažėjančią vidutinę gyvenimo trukmę ir didėjantį vaikų mirtingumą.

 

Meksika, Akapulkas

 

Gerero sostinė Akapulkas žymi savo įspūdingais paplūdimiais, triukšmingais klubais, prabangiais viešbučiais ir kraupiais nusikaltimais.

 

Gatvėse aidi šūviai, vyksta narkotikų prekeivių ir kitų gaujų karai, klesti seksualinė prievarta ir smurto protrūkiai. Pasaulio žiniasklaidoje dažnai pasirodo pranešimų apie kraupiai nužudytus žmones – dešimtys kūnų randami be galvų arba tik galvos be kitų kūno dalių. Nenuostabu, kad dėl tokios kasdienybės stipriai kenčia turizmo sektorius. Akapulkas, kažkada buvęs Meksikos prekybos centru, dabar vadinamas nusikaltėliu sostine.

 

Kivu ežeras

 

Ežeras yra išsidėstęs tarp Ruando ir Kongo Demokratinės Respublikos valstybių. Laikomas vienu gražiausių ir pavojingiausių Afrikos vandens telkinių, tačiau vadinamas „uždelsto veikimo bomba“.  Manoma, jog ežeras atsirado  Virungos ugnikalnių lavai užtvenkus kitas upes Didžiojo lūžių slėnio šakoje.

 

Ežero vandens slėgis stabdo iš žemės gelmių besiskverbiantį anglies dioksidą ir kaupia jį dugne. Ši angliarūgštė, veikiama bakterijų virsta metano dujomis, kurioms užtektų menkiausio susidūrimo su atvira ugnimi, ir pasekmės būtų negailestingos. Milžiniškas ugnies kamuolys sudegintų viską aplinkui, į pavojų patektų maždaug 2 milijonai netoliese gyvenančių afrikiečių. Panaši situacija buvo susidariusi 1986 metais Nioso ežere – didžiulis anglies dvideginio debesis prasiveržė pro vandenį ir pražudė daugiau nei 1700 gyventojų ir tūkstančius gyvūnų: 24 km spinduliu niekas neišgyveno.

 

Maldyvai

 

Balto smėlio paplūdimai, turkio spalvos krištolinio skaidrumo vanduo, svyrančios palmės. Ši koralinės kilmės salų valstybė, yra įspūdingo grožio karalystė, rojaus kampelis žemėje, populiariausias medaus mėnesio praleidimo kurortas ir viena pavojingiausių vietų žemėje.

 

Aukščiausias Maldyvų Respublikos taškas yra 2,5 m. virš jūros lygio, o 80 proc. visos teritorijos iškilusi vos 1 m. Per 2004-ųjų metų cunamį čia žuvo 80 žmonių, liko neapgyvendinta 10 %  salų teritorijos, o namų neteko net trečdalis gyventojų. 2008-aisiais šalies prezidentas pasiūlė į specialų fondą kaupti lėšas gaunamas iš turizmo ir skirti jas nukentėjusiųjų gyventojų perkėlimui. Vandens lygiui pakilus, šios salos panirs amžiams.

 

Neapolis

 

Vezuvijaus ugnikalnis 79-aisiais metais pražudė Pompėjos ir Herakulaniumo miestus, o paskutinis išsiveržimas įvyko 1944 metais. Tai vienas iš kelių aktyvių Europos ugnikalnių, laikomas pačiu pavojingiausiu. Dar kitaip vadinamas „tiksinčia Europos bomba”.

 

Didžiulė grėsmė ir lavoje sustingę pirmtakų kūnai neatbaidė naujakurių: Vezuvijaus apylinkėse plyti ypač derlinga žemė ir šiuo metu jo papėdėje gyvena apie 2 mln žmonių.

 

Viduržemio jūros pakrantėje ties Italija yra nemažai ugnikalnių. Didelį pavojų kelia ir turistų dažnai lankomoje Iskijos saloje esantis Emopėjas. Specialistų teigimu, jo išsiveržimo pasekmės būtų dar skaudesnės nei Vezuvijaus.

 

Everesto kalnas

 

Tai viena įspūdingiausių pasaulio vietų, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužiantys, ilgam į atmintį įsirėžiantys vaizdai. Tačiau, šalia tokio grožio slypi dideli pavojai, kuriems būna nepasiruošę net labiausiai patyrę alpinistai.

 

Oro sąlygos čia kinta greitai, netikėtai, negailestingai: nuo saulės iki venas stingdančio šalčio, ypač stiprių vėjo gūsių ir prasto matomumo. Alpinistai pasakoja, kad vieną akimirką mėgaujiesi kopimu, kitą nebegali justi pirštų, kojų, veido, nebegali nieko matyti, o protą temdo didžiulė kritimo baimė. Nemažiau pavojingas iššūkis – deguonies trūkumas, vadinamoje „mirties zonoje“. Pasiekus 8 kilometrų aukštį, oro ir deguonies slėgis perpus sumažėja, todėl pradeda žūti smegenų ląstelės, išsekęs keliautojas gali pasikliauti tik instinktais, jis negali suklysti. Pagalbos tikėtis iš kitų žmonių taip pat neverta, jie turi vienintelį tikslą – įkopti, o ne gelbėti suklupusius. Šioje apgaulingoje vietoje nuo 1953 metų žuvo per 300 žmonių. Pakelėse dažnai galima aptikti mirtinai užšalusių kūnų. Tačiau ir be gamtos išdaigų, pasitaiko nemažai vagysčių, mįslingų dingimų.

 

Įdomu:

  • 16 iš 20 prasčiausiu oru kvėpuojančių miestų yra Kinijoje.
  • Didžiausia pasaulio dykuma yra ne Sachara, o Antarktida – ledo ir sniego slėnis.
  • Antarktidoje yra gimę mažiausiai 3 vaikai: 1978 m. berniukas, 1986 m. berniukas ir mergaitė.
  • Alnviko gėlių žudikų zona įkurta kunigaikštienei susidomėjus augalais, kurie gali ne pagydyti, o nužudyti. Prieš tai moteris ketino veisti medicinės kilmės, gydomąją augmeniją.
  • Vezuvijus buvo išsiveržęs apie pusšimtį kartų.
  • Jauniausias žmogus pasiekęs Everesto viršūnę yra 13, o vyriausias – 76 metų.
  • Everesto viršūnėje vėjas pasiekia iki 200 km / val. greitį, o temperatūra nukrinta iki 60 laipsnių Celsijaus.
  • Vidutinis Kivu ežero gylis yra apie 180 m, tačiau vietomis siekia ir daugiau nei 400 m.
  • Maldyvai po vandeniu gali panirti vos po poros dešimtmečių.
  • 90 % kokaino iš JAV keliauja per Meksiką. Šalis yra pagrindinė marihuanos ir metamfetamino tiekėja JAV.
 

Greta Griškevičiūtė