PSO skelbia, kad aplinkos triukšmas susijęs su psichikos sutrikimais, nerimu, padidėjusiu kraujospūdžiu, klausos pablogėjimu, nemiga bei kitomis gerokai sudėtingesnėmis sveikatos problemomis. Tad saugant žmonių gerovę ne tik mėginama techniškai sumažinti triukšmą, bet ir kuriamos tykos praktikos, net gydymo metodikos, padedančios efektyviai atsiriboti tiek nuo išorinio, tiek vidinio triukšmo.

 

tyla_600x600

Minutės tylos kambaryje

 

Mokslininkai tikina, kad žmogus nepajėgus suvokti absoliučios tylos. Tam priešinasi pačios smegenys. Visgi įmanoma tokią idealią tylą patirti ir tai daroma beaidžiuose kambariuose (anechoic chambers). Tai specialios laboratorijos, suprojektuotos taip, kad jose nesklistų joks garsas. Storos išorinės plieno ir betono sienos užtikrina, kad kambario nepasiekia jokie pašaliniai garsai. O vidinių sienų konstrukcija dar ypatingesnė: iš jų išsikiša daug tam tikra tvarka išdėliotų specialių plokščių, padengtų garsą absorbuojančia medžiaga. Tokios sienos sugeria 99,99 % kambario viduje atsirandančio garso. Pats tyliausias kambarys pasaulyje priklauso „Microsoft“ korporacijai. Deja, ši bendrovė unikalią laboratoriją naudoja tik savo produktų bandymams ir pašalinių neįsileidžia. O štai į Mineapolyje (JAV) esantį „Orfield Laboratories“ kambarį gali patekti kiekvienas, sumokėjęs 125 dolerius. Prižiūrimi lankytojai izoliuotoje patalpoje gali praleisti tik kelias minutes. Mat toks pasėdėjimas gali sutrikdyti psichiką. Šiame beaidžiame kambaryje garso lygis siekia -9 dB. Ausims ir smegenims tenka prie to prisitaikyti. Tyloje atsidūrusiam žmogui padeda jo paties kūnas. Užfiksuojamas vienintelis garso šaltinis – savo paties keliamas triukšmas. Tai reiškia, kad po poros minučių išgirstama, kaip plaka širdis, kvėpuojant išsipučia ir susitraukia plaučiai. Dalis žmonių supanikuoja, tad kambarį palieka iš karto, o kiti išbūna apie 20 min. Beje, tokiame kambaryje sunku netgi vaikščioti. Juk tam, kad išlaikytų pusiausvyrą, žmonės įprastai orientuojasi ir pagal garsą, nors patys to nesuvokia. Tai ne tik įdomi patirtis. Viliamasi, kad beaidžiai kambariai kada nors atneš medicininės naudos. Mokslininkai vykdo tyrimus siekdami išsiaiškinti, ar tylos terapija gali būti gydyti autizmą, potrauminį streso sindromą, kai kurias psichikos ligas.

 

Mokslu įrodytas poveikis

 

Nors visiška tyla iš tiesų trikdo, tačiau vis daugiau sužinoma apie jos gydomąjį efektą. Ir tai gana nauja tyrimų sritis, mat ilgus metus buvo nagrinėtas tik neigiamas triukšmo poveikis. Tylos tyrimai prasidėjo atsitiktinai. Gydytojas Luciano Bernardi 2006 m. analizavo triukšmo bei muzikos fiziologinį poveikį ir padarė stulbinamą atradimą. Kai jo tyrimo dalyviai patekdavo į tylos pauzę tarp triukšmo ir muzikos, jie patirdavo labai malonų poveikį. 2 min. pauzės kur kas labiau atpalaiduodavo smegenis negu 15 min. skambanti atpalaiduojanti muzika arba ilgiau trunkanti tyla, kuri per eksperimentą tvyrodavo prieš pradedant vykdyti mokslinius bandymus. Taip pat mokslo tyrimai liudija, kad tyloje praleistas laikas stebėtinu būdu padeda atsigauti nuo kenksmingo poveikio, patirto triukšmingoje aplinkoje. Senovės dvasiniai mokytojai tai irgi žinojo. Juk Rytų traktatuose rašoma: tyla gydo, ji padeda panirti į savastį, o tylėjimas subalansuoja kūną ir protą. Štai biologė Imke Kirste, tyrinėjanti regeneracijos problemas, Djuko universitete (JAV) aptiko dar reikšmingesnį tylos poveikį smegenims. Atlikus eksperimentus paaiškėjo, kad 2 val. tylos per dieną paskatina ląstelių vystymosi procesus toje smegenų srityje, kuri susijusi su atmintimi bei jausmais. Kol žmogus yra tyloje, smegenys gali atnaujinti daugelį kognityvinių gebėjimų. Mokslininkai padarė išvadą, kad tyla padeda naujoms ląstelėms diferencijuotis į neuronus ir integruotis į sistemą. O šis procesas itin reikšmingas psichikos sveikatai. Mat sklandus informacijos (elektrinių impulsų) perdavimas smegenyse reiškia greitesnį ir efektyvesnį jos apdorojimą, taip pat sklandesnį sprendimų priėmimą. Sykiu tyla veikia kaip stresą mažinantis veiksnys. Sumažėjus streso lygiui gerėja koordinacija, ilgainiui atsikuria hormonų pusiausvyra, net stabilizuojasi kraujo spaudimas, žmogus tampa ramesnis ir darbingesnis.

 

Kasdienės tylos praktikos

 

Žinant, kad tyla teigiamai veikia ir protą, ir kūną, galima kasdien pasinaudoti tylos pauzėmis kaip priemone, padedančia pagerinti psichikos būklę, gal net fizinę sveikatą. Vadinamosios tylos praktikos yra ir sudėtingi, ir visiškai elementarūs pratimai vienu metu. Tai paprasta, mat norint jomis užsiimti reikia tik 15–30 min. atsiriboti nuo aplinkos, nekalbėti, neklausyti muzikos ir negalvoti. Būtent! Negalvoti, nes mintys irgi yra triukšmo dalis. Štai šioje stadijoje ir prasideda problemos.Meditacinio centro įkūrėjas ir daugelio knygų apie dzenbudizmą autorius, budistų vienuolis Thich Nhat Hanhis sako, kad šiuolaikinio žmogaus sąmonėje nuolat vyksta nenutrūkstantis vidinis dialogas. Žmogus nuolat permąstydamas tą pačią informaciją sekina save emociškai ir kelia sau stresą.Vienas veiksmingiausių būdų nutildyti vidinį dialogą yra meditacija. Medituoti reiškia ilsėtis savyje, pajusti šią akimirką. Leisti viskam vykti taip, kaip vyksta, nieko nekontroliuoti. Pasak kai kurių specialistų, gerai atlikta meditacija ir yra tikrasis poilsis.

 

Kita tylos praktikų dalis susijusi su informacine dieta. Rekomenduojama kartą per savaitę visiškai nesinaudoti internetu, televizorių žiūrėti tik 2–3 dienas per savaitę. Naudinga atsisakyti ir radijo ar muzikos klausymo. Dvi dienas per mėnesį derėtų neskaityti ir knygų. Kartą per mėnesį galima taikyti visišką tylos pasninką, kuomet nekalbama ir neatliekama jokia kita vidinį bei išorinį triukšmą kelianti veikla. Manoma, kad tinkamai taikomos tylos praktikos pradeda teikti naudą praėjus maždaug 60 dienų. Mat tuomet smegenys pradeda pamažu apsivalyti nuo informacinių šiukšlių, o hormonai dėl sumažėjusio streso tampa labiau subalansuoti. Visgi maloniausią poveikį patiria psichika. Buvimas tyloje tik su savimi padeda geriau perprasti asmeninius poreikius, o daugelis problemų nebeatrodo neišsprendžiamos, nes atsikratoma papildomos ir dažnai klaidinančios informacijos.

 

Faktai apie triukšmą ir tylą

 
  • 2011 m. PSO paskelbė išvadą, kad 340 mln. žmonių, gyvenančių Vakarų Europoje, kasmet praranda milijoną savo gyvenimo metų dėl neigiamo triukšmo poveikio. PSO taip pat pareiškė, kad 3000 mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų tikroji priežastis – triukšmingos aplinkos daroma įtaka.
  • 60–70 dB triukšmas gali sukelti galvos skausmą, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą. Dėl to blogėja atmintis, dėmesys, orientacija, mažėja fizinis ir protinis darbingumas, blogėja judesių koordinacija. Ištirta, kad triukšmas, kaip ilgai veikiantis lėtinis stresas, sukelia įvairių sutrikimų, kurie gali lemti aterosklerozę, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinį uždegimą, opaligę bei įvairias neurozes.
  • Įrodyta, kad tyla padeda atkurti hipokampo ląsteles. Hipokampas – viena svarbiausių galvos smegenų struktūrų, atsakingų už emocijų formavimąsi, informacijos perkėlimą iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę, dėmesio sutelkimą į išorinius objektus. 2 val. tylos per dieną padeda susiformuoti naujoms hipokampo ląstelėms, daro reikšmingą terapinį poveikį gydant Korsakovo sindromą, Alzheimerį, neleidžia lėtėti neuronų sintezės tempams.