Visi mes kvėpuojame. Tačiau ar kvėpuojame pilnais plaučiais, prisipildydami energijos, ar tik krūtine, paviršutiniškai, aprūpindami organizmą gyvybei palaikyti reikalingu deguonies kiekiu? Kas yra terapinė kvėpavimo sesija ir kokie iššūkiai gali laukti jos metu? Apie tai kalbamės su terapinio kvėpavimo (rebefingo) instruktore, sesijų vedle Raimonda Požėriene.

 

Deep,Breath,And,Mindfulness,Concept.,Woman,Calm,And,Relaxed,,Mental

Esama daug kvėpavimo technikų. Kurios praktikos, jūsų manymu, yra paveikiausios, naudingiausios žmogui?

   

Visos kvėpavimo technikos yra naudingos. Susikoncentravę į kvėpavimą bent trumpai pabėgame iš savo proto, kuris visada kažką masto, skaičiuoja, prisimena, nerimauja (mūsų galvoje dažnai tokia sumaištis), bei kasdienės rutinos… Kvėpuodami atsisukame į save, savo sielą, į tą tyliai mylinčią, nuostabią Dievo dalelę, kuri nori tik taikos, ramybės ir meilės. Būtent kvėpuodami ir nieko nemąstydami galime išgirsti save, suvokti, ko iš tiesų norime. Mano asmeniniu patyrimu, labiausiai transformuojanti kvėpavimo technika yra rebefingas – joks kitas būdas nepadėjo taip greitai pereiti į kitokią būseną.

 

Kada kvėpavimo sesija laikoma terapine?

   

Terapiniu kvėpavimu galima pavadinti daug kvėpavimo technikų – visos jogos pranajamos, rebefingas, Wimo Hofo metodas. Kiekvienas atranda tai, kas jam labiausiai tinka. Man asmeniškai labiausiai patinka taikyti skirtingas technikas skirtingu gyvenimo etapu.

 

Visgi kai kurios praktikos, pavyzdžiui, rebefingas, tai jau darbas su sesijos vedliu – pirmais kartais vienam namuose to daryti nepatartina. Tai giliai transformuojanti kvėpavimo technika, jėga, kuri išjudina kiekvieną kūno sistemą. Kūnas po truputį išvalomas nuo užslopintų emocijų bagažo, žmogus tampa sąmoningesnis ir laimingesnis. Tačiau sesijoje pasitaiko sunkesnių momentų, kur patyręs ir stebintis sesijos vedlys padės susidoroti su kylančiomis emocijomis ar priimti netikėtus fizinius kūno pojūčius.

   

Kas sukelia terapinį poveikį kvėpuojant? Deguonis, kvėpavimo ritmas?

 

Kalbant fiziniu lygmeniu, cirkuliacinis kvėpavimas – tai aktyvus kvėpavimas reguliuojant kvėpavimo ritmus, kai akcentuojamas arba įkvėpimas, arba iškvėpimas. Taip aktyvinama simpatinė vegetacinė nervų sistemos sritis, kuri organizme stiprina apykaitos procesus, didina raudonųjų kraujo kūnelių, cukraus ir hormonų kiekį kraujyje, stabdo uždegiminių procesų ir alerginių reakcijų vystymąsi, pakelia arterinį spaudimą, praplečia bronchus.

 

Kalbant dvasiniu lygmeniu – gilus intensyvus kvėpavimas iškelia, išveda į šviesą visas pasąmonėje užslopintas emocijas, baimes, skausmą, pyktį, o paskui jas tiesiog sudegina arba pasuka teigiama linkme. Rebefingas atidaro energijos blokus, leidžia patirti jausmų laisvę. Tad terapinį poveikį sukelia visa kombinacija: deguonis, meditacinė būsena, pasitikėjimas procesu, muzikos parinkimas, sesijos vedlio paskatinimai ir priminimai aktyviai kvėpuoti, tinkamas cirkuliacinis ritmas kvėpuojant be pertraukos, atsidavimas šiam momentui – aktyviam darbui su savo fiziniu ir kitais kūnais.

 

Esate rebefingo instruktorė. Kokia buvo jūsų asmeninė pažintis su šia kvėpavimo technika?

   

Pirmoji rebefingo sesija mane šokiravo. Panirusi į paieškas ėjau visur, kur tik širdis vedė: moterų vakarai, kakavų ceremonijos, gongų terapijos, meditacijos, ekstatiniai šokiai, joga, reiki gydymas rankomis, mineralų terapija, gyduolio paslaugos – kai visą gyvenimą siela troško kažko daugiau ir atsirado tiek pasiūlos, norėjosi nerti į tai. Viskas buvo gera, malonu, miela, bet didžiausią įspūdį visgi paliko rebefingas. Po pirmo karto, apsilankiusi rebefingo asmeninėje sesijoje pas patyrusią mokytoją, jaučiausi kaip pasimetęs vaikas, nesupratau, kas su manimi įvyko. Dabar suvokiu, kad viskas, kas per gyvenimą sukaupta, užslėpta – energetiniai blokai, sunkios emocijos, traumos – buvo sukelta į paviršių, sudrumsta. Viskas sukilo vienu metu išties stipriai, tad buvau pasimetusi.

 

Į rebefingo sesiją ėjau nieko nežinodama apie šią kvėpavimo techniką, tikėdamasi lengvos meditacijos, bet labai nustebino tai, ką patyriau. Atsimenu, pirmomis dienomis po sesijos sakiau sau, kad daugiau niekada tokios praktikos neatlikinėsiu, kad apskritai nebeisiu į jokias praktikas. Bet, praėjus keletui dienų, kai iškeltos drumzlės prasiskirstė, prasivalė, pamačiau, kad grįžau į save kur kas lengvesnė, švaresnė. Atsirado gilus ryšys su gamta, kuris išlikęs iki dabar. Po kelerių metų, sudalyvavusi rebefingo instruktorių mokymuose, gavau diplomą vesti sesijas grupėms, ką šiuo metu ir darau – integruoju įgytas žinias: vesdama rebefingą naudoju žinias, gautas iš mokytojų, papildydama asmenine patirtimi.

 

Kaip pristatytumėte šią kvėpavimo techniką nieko apie ją nežinančiam?

 

Rebefingas – tai giluminis cirkuliacinis kvėpavimas, dar vadinamas ritmingu dvasiniu, gyvybės arba intuityviuoju kvėpavimu. Sesijos metu vyksta gilus darbas su savimi, pašalinami sukaupti energetiniai blokai, ateina kitokie suvokimai apie sunkius patyrimus, nelieka tikslo pykti, liūdėti ar pavydėti, į gyvenimą grįžta džiaugsmas. Kai atsikratome metų metus kauptos sunkios naštos, tampame lengvi, džiugūs – norime semti gyvenimą pilnomis saujomis, imame gyventi atvira širdimi.

 

Kaip atrodo klasikinės rebefingo sesijos eiga?

 

Grupinės sesijos pradžioje atliekami nesudėtingi pratimai kūnui pratempti, prajudinti, tuomet visi sugulame ant jogos kilimėlio (nepatariama rebefingo atlikti vakare, patogiai įsitaisius lovoje, nes tikėtina, kad užmigsite). Sesijos vedlys atlieka kūno skenavimą – meditaciją: taip dalyviai atsipalaiduoja, grįžta į savo kūną, paleidžia mintis ir prasideda tas magiškas darbas su savimi. Tuomet be jokių pertraukų 30–60 min. kvėpuojama giluminiu cirkuliaciniu būdu, nedarant pauzių tarp įkvėpimo ir iškvėpimo. Akcentuojamas įkvėpimas – taip gauname daugiau deguonies negu įprastai, o deguonis yra prana – gyvybinė energija, kuri tą valandą laiko „plauna“ mūsų kūnus nuo visko, kas sunku, užstrigę, užsistovėję. Tokio kvėpavimo metu šalinami energetiniai blokai – dėl jų kūne neprateka energija, tad aplanko nerimas, neigiamos emocijos, nepradirbus to susidaro ir fizinių ligų.

 

Giliam transformuojančiam pojūčiui patariama kvėpuoti apie 10 sesijų, 1–2 kartus per savaitę. Mano pačios 10 sesijų procese buvo visko – nuo įtemptų, bet išlaisvinančių emocijų paleidimo, iki malonių atodūsių, širdies kvėpavimo, kvėpavimo į pasirinktą žodį, mantrą, simbolį, charakterio savybę… Tai išties stiprus, giliai transformuojantis darbas su savimi, kuriam net nereikalingas tikėjimas, religija, savitaiga, tai vienaip ar kitaip veikia.

 

Kokios dar kvėpavimo technikos jums artimos? Kada jas taikote kasdienybėje?

 

Nuostabūs trumpi joginio kvėpavimo pratimai puikiai pasitarnauja skirtingais momentais – ryte suaktyvinti žarnyno veiklą, masažuoti vidaus organus, užkurti vidinę ugnį nuostabiai padeda Kapalabhati pratimas, atliekamas aktyviai kvėpuojant pilvo apačia. Šis energijos suteikiantis kvėpavimo pratimas labai tinka, kai jaučiamės pavargę.

 

Kai sukyla pyktis, kitos aštrios, karštos emocijos arba pakyla kraujo spaudimas, naudinga kvėpuoti per šiaudelį – įkvėpti orą per burną, lyg trauktumėte jį per šiaudelį, iškvėpti taip pat per burną su atodūsiu. Tai šaldantis kvėpavimo pratimas, su juo netgi sirgdama per 10 min. sumažinau temperatūrą be jokių vaistų.

 

Susijaudinus, pasimetus, bijant fantastiškai suveikia Nadi Shodana kvėpavimo pratimas, atliekamas kvėpuojant keičiant šnerves. Įkvepiama kaire šnerve, iškvepiama dešine, tada įkvepiama dešine, iškvepiama kaire ir taip tęsiama. Naktį, po sunkaus sapno, pati pajaučiau, kaip greitai jis harmonizuoja, sugrąžina į ramią būseną.

 

Gamtoje, gražioje vietoje, visada skiriu apie 10 min. laiko Surya Chandra kvėpavimo pratimui. Jis atliekamas iš pradžių 4–5 min. kvėpuojant vien kaire šnerve, dešinę laikant uždengtą, paskui vien dešine, kai kairė uždengta. Atsimerkusi po šio pratimo, atrodo, atsirandu lyg kitoje vietoje, viskas šiek tiek kitaip, gražiau, harmoningiau. O galbūt į viską žiūriu jau kitomis akimis, pilnomis ramybės ir pilnatvės.

 

Paminėtinas ir Wimo Hofo metodas. Tai jau stipresnis kvėpavimo būdas, po kurio jausmas lyg po trumpos rebefingo sesijos. Internete gausu vedamų jo kvėpavimo sesijų, kurios trunka apie 10 min., tad pabandyti tikrai verta.

 

Nemažai žmonių per kvėpavimo sesijas patiria galūnių ar veido tirpimą, kartais jausmą, kad kūnas suakmenėja. Ką tai signalizuoja?

 

Taip, labai svarbu suprasti, kad rebefingo sesijos metu galima patirti laikinų nemalonių pojūčių. Būtent to pati nežinojau, kai pirmą kartą ėjau į šią sesiją tikėdamasi malonios meditacijos, tad tai nustebino ir šokiravo. Dažnai išvardinti pojūčiai medikų priskiriami prie hiperventiliacijos sindromo, kai organizmui nepakanka CO2 aprūpinti organų deguonimi. Tačiau svarbu suprasti, kad dažniausiai tai nėra tikra hiperventiliacija – šie pojūčiai atsiranda dėl daug metų trukusios subventiliacijos, kai kvėpuojama tik krūtine, o ne pilnais plaučiais.

 

Kalbant energetiniu lygmeniu, tose vietose, kur jaučiami nemalonūs pojūčiai, gydomi energetiniai blokai. Vėlesnėse sesijose, kai jau kūnas ir protas sąmoningesni, pradėjau sąmoningai jausti energijos tekėjimą, jausti, kaip energija tekėdama atsimuša į sunkių emocijų darinį – energetinį bloką, ir jį bando pramušti. Tai nemalonus jausmas, bet laikinas. Tuo metu naudinga dėmesį sutelkti į tą vietą – taip padedame energijai išvalyti visa, kas nereikalinga.

 

Įdomu, kad kiekviena kūno vieta susijusi su skirtingomis temomis: jeigu maudžia kojas, tai sako, kad neiname ten, kur norime, arba nežengiame žingsnio reikiama linkme. Rankų skausmas, tirpimas – nedarome to, ko norėtume, galbūt dirbame nemėgstamą darbą. Nemalonūs jausmai ausyse – nenorime kažko girdėti. Veido tirpimas gali rodyti, jog per daug sureikšminame, ką kiti apie mus galvoja.

 

Tad nereikėtų pernelyg jaudintis dėl šių pojūčių – jie laikini. Nemalonūs pojūčiai netgi sveikintini, vadinasi, prisikasėme prie probleminės vietos, prie bloko, prie sunkumo ir jį dabar gydome.

 

Ką kvėpavimo sesijoje daro mokytojas / vedlys – kokios jo atsakomybės?

 

Sesijos vedlys vis primena, kaip kvėpuoti, prižiūri visus kvėpuojančius, prieina prie kiekvieno, kuriam reikia pagalbos. Kvėpuojančiajam pakėlus ranką, vedlys padeda susitvarkyti su sunkumais, jeigu labai neramu. Tuomet keičiamas kvėpavimo tempas arba atvirkščiai – patariama kvėpuoti į tą vietą, kurioje yra sunkumas, taip sprendžiama, tarsi deginama ten susidariusi problema. Vedlio atsakomybė – užvesti visus taip, kad vyktų procesas, o jam vykstant prižiūrėti, kad eitųsi švelniai, padrąsinti, palaikyti, motyvuoti.

 

Kokį asmeninį pokytį jums atnešė kvėpavimas?

   

Tai išties išlaisvinanti patirtis. Po 10 rebefingo kvėpavimų ciklo dingo baimės, nepasitikėjimas, nerimas, aštrumas – tas lyg iš niekur atsirandantis pyktis (tai prasiveržė energetiniai blokai). Iki tol visiems buvau gera, prarydavau sunkias emocijas, kad tik viskas būtų gerai, darnu, sklandu. Buvau užsikrovusi ant pečių naštą visiems padėti. Dabar drąsiai išsakau nuomonę, gerbiu savo jausmus ir emocijas, juos išsakau. Išsakau, kaip jaučiuosi, nieko neužlaikau savyje. Tai taip išlaisvina… Norisi tuo dalintis, kad kuo daugiau žmonių patirtų šį išlaisvinantį jausmą.

 

Dėl kvėpavimo daug ribojančių įsitikinimų liko praeityje. Mokytis rebefingo ėjau dėl savęs, kad išmokčiau kvėpuoti be vedlio, ir tas faktas, kad šiuo metu vedu sesijas žmonių grupei, jau daug ką pasako. Prieš tai buvau tarsi pilka tyli pelytė, kuriai stoti prieš žmonių grupę ir kalbėti buvo nesuvokiama misija, nors taip norėjosi dalintis pozityvumu, gerumu, šviesiu pasaulio matymu – atrodo, kodėl išvis reikia pyktis, pavydėti, kenkti vieni kitiems… Vietoj to geriau pasakykime vieni kitiems daugiau komplimentų, pasidžiaukime, kad kaimynui sekasi, padėkokime Dievui, kad bendradarbės darni šeima, nusišypsokime, kad draugė nusipirko tobulus naujus batus – kaip nuostabu, jog turi tokį gerą skonį. Su dėkingumo ir besąlyginės meilės pagalba gydome save, prišaukiame teigiamų situacijų į gyvenimą.

 

Taip pat po sesijų pagerėjo atmintis, intuicija, atrodo, viskam dienoje atsirado laiko – ir vaikams, ir sportui, darbui, praktikoms, kas anksčiau atrodė neįmanoma. Viduje tapo gera ir ramu, stresinėse situacijose pavyksta išlaikyti sąmoningumą, į viską žiūrėti tarsi iš šalies. Visgi, kad ir koks didelis vidinis pokytis po kvėpavimo sesijų ciklo, ta pozityvi ir švari būsena, ramybė yra nenutrūkstamas darbas su savimi. Nes gyvenimas visada randa būdų, kaip patikrinti – ar jau tikrai tu tokia rami? Patikrinam, o kaip reaguotum į tai? Kartais atrodo, kad visata turi puikų humoro jausmą. Su meile ir lengvumu priimu pamokas, jeigu jos ateina, vadinasi, yra reikalingos. Rebefingas – tai nuostabi nauja pradžia į savęs pažinimo kelią, kupiną laimės ir džiaugsmo, švariu pozityviu vidumi.

 

Autorė Laura Auksutytė