Daugelis jau yra girdėję apie hygge – sąvoką, kurią danai naudoja, norėdami apibūdinti jaukumo ir bendrumo atmosferą. Tačiau yra ir kitų tradicijų, kurie Skandinavijos šalių gyventojams padeda išsaugoti pozityvią nuotaiką net tamsiausiu ir niūriausiu metų laiku. Štai keletas unikalių jų tradicijų ir frazių, kurios gali ne tik padėti ištverti žiemą, bet ir ja pasimėgauti.

 

Sktamsi ziemaandinavų patarimai, kaip ištverti ilgą, tamsią žiemą:

 

  • „Det finns inget dåligt väder, bara dåliga kläder“, – sako švedai. Išvertus į lietuvių kalbą tai reiškia, kad nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Nieko smagaus žiemą, jeigu kasdien nešiojami drabužiai nešildo, o batai peršlampa. Pasivaikščiojimai žiemą bus daug smagesni tinkamai apsirengus.

 

  • Kakkukahvi iš Suomijos. Suomiai kviečia išgerti kavos ir suvalgyti gabalėlį pyrago, grįžus namo iš šalto lauko. Arba po pasivaikščiojimo galima užsukti į jaukią kavinę ir ten užsisakyti karštos kavos ir pyrago. Toks ritualas ne tik sušildo kūną, bet skatina socializuotis. Bendraudami prie kavos puodelio jaučiamės laimingesni, nesvarbu, koks oras.

 

  • Mysig iš Švedijos. Danai nuo sezoninio afektinio sutrikimo gelbstisi dideliais pledais, degančiomis žvakėmis, šiltu maistu ir gėrimais. Neišvengiama, kad žiemą teks daugiau laiko praleisti uždarose patalpose, todėl namai turėtų atrodyti taip, kaip juose norėtųsi pasilikti. Tai turėtų būti vieta, į kurią visada gera grįžti. Tikra jaukumo ir saugumo oazė net šalčiausiais ir tamsiausiais metų mėnesiais.

 

  • Koselig iš Norvegijos. Norvegai stengiasi išsaugoti pačius jaukiausius ir gražiausius Kalėdų laikotarpio elementus visą šaltą, tamsią ir ilgą žiemą. Lietuvoje su tamsa, ateinančia žiemą, regis, lengviau susigyventi, laukiant Kalėdų ir Naujųjų metų, nes tuomet tarsi ore sklando artėjančio džiaugsmo ir švenčių atmosfera. Tačiau šventės baigiasi ir vėl tampa tamsu, šalta ir niūru. Reiktų imti pavyzdį iš norvegų, kurie, net pasibaigus didžiosioms metų šventėms, pasilieka gražiausius šventinius atributus: kuria židinį, užsidega žvakių, geria šiltus gėrimus, dalyvauja bendruomenės šventėse ir užsiima veiklomis, į kurias susirenka daug žmonių, kurie visi taip pat nori kaip nors ištverti šią tamsią ir ilgą žiemą. Būti tarp žmonių yra labai svarbu gerai mūsų savijautai, todėl, net pasibaigus šventėms, nereikėtų atsiriboti nuo žmonių ir bendravimo.

 

  • Fredagskos iš Norvegijos. Norvegai taip pat turi ritualą kiekvieną penktadienį vakarienei valgyti meksikietiškus takus, po to patogiai įsitaisyti ant sofos, žiūrėti televizorių ir užkandžiauti saldumynais ir traškučiais, kol galiausiai užmiega. Toks penktadienio ritualas sukviečia visą šeimą į namus, kuria bendrumo, artimumo atmosferą.

 

  • Tulpanens dag iš Švedijos. Švedai turi tradiciją žiemą puošti namus šviežiai skintomis gėlėmis. Paprastai namuose skandinavai merkia į vazą tulpes, nes jos įneša daugiau spalvų į niūrų, pilką ir nuobodų žiemos gamtovaizdį. Nors tulpės labiausiai kelia asociacijas su Olandija, bet iš tikrųjų būtent Švedijoje šių gėlių nuperkama daugiausiai. Sausio 15 dieną švedai net mini tulpių dieną (tulpanens dag). Spalvoti gėlių žiedai gali būti tobulas priešnuodis žiemos depresijai ir melancholijai. Įrodyta, kad ryškios spalvos teigiamai veikia mūsų savijautą.