Vienas geriausių būdų atsikratyti nerimo, širdgėlos, streso – verkti ir su ašaromis paleisti susikaupusias emocijas. Būna situacijų, kai jausmų taurė persipildo, tačiau neišeina išspausti nė ašarėlės. Įtampa sekina ir dar labiau pablogina psichologinę savijautą. Laimė, yra būdų, kaip save pravirkdyti.

 

shutterstock_576243676

 

Verkti ar neverkti?

 

Verkimas – svarbus psichologinis streso ir kitų emocijų įveikimo mechanizmas, padedantis įsisąmoninti ir paleisti tai, kas neramina ar skaudina. Sunkių jausmų laikymą savyje galima prilyginti pastangoms išlaikyti po vandeniu paplūdimio kamuolį. Emocijos veržiasi į paviršių, tačiau eikvojame daug energijos, kad išlaikytume juos užgniaužtus. Reikėtų suprasti, kad jausmai vis tiek prasiverš, galbūt nenuspėjamu ir dar labiau varginančiu būdu. Verkimas – savęs raminimo mechanizmas, nes efektyviai ir be papildomų protinių pastangų (analizės, apmąstymų, filosofavimo) suteikia palengvėjimą.

 

Kai kuriems žmonėms sunku verkti. Kartais tokią savybę lemia medicininės priežastys, pavyzdžiui, sausų akių sindromas ar imuninės ligos. Tam tikri medikamentai, pavyzdžiui, antidepresantai, antihistamininiai vaistai, kontraceptikai, kraujospūdį reguliuojantys vaistai, sumažina išskiriamų ašarų kiekį. Skamba prieštaringai, tačiau žmonės, sergantys depresija, neturi jėgų verkti, nors labai nori. Lieti ašaras nepavyksta, jei asmuo specialiai slopina ir vengia šio proceso, neva verkia tik silpni ar verkti negražu.

 

Jeigu norisi paleisti emocijas, bet neišeina pravirkti, išbandykite kelis eksperimentinius būdus. Galbūt pavyks pralaužti jausmų užtvanką ir ašarų upeliai tekės nevaldomai.

 

Nemirksėkite

 

Vienas paprasčiausių būdų priversti save verkti – nustoti mirksėti. Vokų judesius galima valdyti sąmoningai arba jie vyksta refleksiškai. Mirksint drėkinama ragena, nesikaupia dulkės ir nešvarumai, šalinami mikrobai ir užkertamas kelias infekcijoms. Jei sąmoningai nustojama mirksėti, kūnas įjungia kompensacinius mechanizmus. Žiūrėkite į vieną tašką tolumoje 20–30 sek. arba tol, kol tversite. Akys greičiausiai pradės degti, perštėti ir išriedės viena kita ašara. Jei vykdysite šį planą ir galvosite apie tai, kas įskaudino ar nuliūdino, tikėtina, kad pradėsite verkti stipriau.

 

Kvėpuokite

 

Sąmoningas kvėpavimas ir praktika „4–7–8“ sužadina parasimpatinę nervų sistemą, padeda atkurti emocinę, protinę, fizinę ir dvasinę pusiausvyrą. Daugelis žmonių sako, jog lėtas, gilus, mąslus kvėpavimas ir meditacija paliečia taip stipriai, jog išprovokuoja ašaras. Pratimą įkvėpė Indijos jogų išmintis. Priglauskite liežuvį prie gomurio ties priekiniais dantimis. Labai greitai ir su garsu iškvėpkite iš plaučių visą orą. Lėtai ir tyliai įkvėpkite pro nosį skaičiuodami iki 4. Sulaikykite kvėpavimą skaičiuodami iki 7. Lėtai iškvėpkite su garsu pro burną skaičiuodami iki 8. Kartokite ciklą 3–5 sykius. Naujokams siūloma praktikuotis dvi savaites. Įvaldžius sąmoningą kvėpavimą, įgūdžius galima naudoti visada prireikus, t. y. padeda suvaldyti stresą, nusiraminti prieš miegą arba paleisti susikaupusias emocijas per ašaras.

 

Pjaustykite svogūną

 

Šeimininkės žino, koks nedėkingas darbas smulkinti svogūną. Ši daržovė kaupia sierą, o sudėtyje yra specialių fermentų, ardančių šio mikroelemento junginius. Pažeidus ropelės vientisumą, išsilaisvina enzimai, prasideda cheminės reakcijos ir susidaro rūgštys, kurios yra lakios ir greitai išgaruoja į orą. Rūgštys dirgina akių gleivinę ir išprovokuoja refleksines ašaras. Tai gynybinis mechanizmas, reikalingas apsisaugoti nuo lakių teršalų. Pjaustykite svogūną, kai širdyje sunku. Psichologų tyrimai rodo, kad refleksinės ašaros, sąmoningai apie kažką mąstant, gali lengvai virsti į emocines. Kitaip tariant, pradėjus verkti priežastis tampa nesvarbi. Jausmai vyniojasi lyg paridentas siūlų kamuolys.

 

Pasivaikščiokite

 

Kasdieniai pasivaikščiojimai naudingi dėl įvairių priežasčių. Ėjimas – mankšta raumenims, tačiau atsipalaidavimas protui. Skaitmeniniame amžiuje per dažnai koncentruojamės į objektus, esančius po nosimi, t. y. telefonus. Žvelgiant po gamtą akys ilsisi, o širdis džiaugiasi. Rinkitės vietas, atokias nuo triukšmingų gatvių ar masinių susibūrimo vietų. Stebėkite judančius objektus: siūbuojančias medžių šakas, banguojančią jūrą, dangumi plaukiančius debesis. Apmąstykite dalykus, kuriuos ignoravote ar norėjote paslėpti. Leiskite jiems iškilti į paviršių, nevaržykite minčių ir jausmų. Gamta padeda pasijusti sudėtingos visatos dalelyte, skatina dėkingumą ir priimti viską, kas vyksta gyvenime.

 

Klausykite muzikos

 

Muzika – puiki terpė įsijausti į jausmus. Ji atriboja nuo išorinio pasaulio, sukuria saugumą ir veikia kaip emocinis inkaras. Paleiskite dainą, kuri turi jautrių asmeninių asociacijų, ir pagalvokite apie laiką, kuris kelia emocijas. Tai gali būti įvykiai, visiškai nesusiję su kankinančia problema. Pavyzdžiui, prisiminkite laimingas vaikystės akimirkas, romantiškus vakarus, vestuvių šokį ir atvejus, kai jautėtės mylimi. Šis mąstymas padės geriau užmegzti ryšį su savimi ir atvers galimybę visiškai priimti dabartinius jausmus. Su muzika galima derinti įvairias atpalaiduojančias veiklas, pavyzdžiui, vaikščioti, šokti, užsiimti joga.

 

Sportuokite

 

Intensyvios treniruotės, reikalaujančios fizinių pastangų, gali išjudinti energiją visame kūne, todėl atsipalaiduoja užgniaužtos emocijos. Žinoma, jog tam tikros jogos asanos padeda išgydyti sielos žaizdas ir apdoroti emocijas, o sveikstama per ašaras. Tačiau jos tinka tik pažengusiems, o ne naujokams. Psichologai siūlo pabandyti energingas treniruotes, per kurias smūgiuojama arba kumščiuojama, pavyzdžiui, boksą, kikboksą. Užsidarykite kambaryje vieni ir daužykite pagalvę. Smūgiavimas padeda atsikratyti patiriamo nusivylimo, pykčio, sugriauna barjerą ir paskatina ašaras. Atsižvelgiant į tai, kaip dažnai sportuojate ir kiek užgriūva emocijų bei patiriate įtampos, iš pradžių galite verkti dažnai, vėliau – mažiau. Įdomu tai, kad fizinė perteklinės energijos iškrova sunkiose situacijose padeda atsikratyti aukos pozicijos. Nusimetus rūpesčių naštą, natūraliai ateina noras veikti ir spręsti problemas.

 

Liūdėkite

 

Panašiai kaip muzika, ašaras išprovokuoja tam tikros knygos arba filmai. Internete galima rasti sąrašus kūrinių, kurių liūdnas siužetas priverčia ašaroti net rimtuolius. Taktika veikia nepaisant to, kiek kartų asmuo skaitė knygą ar žiūrėjo filmą. Psichologai rekomenduoja praktikuoti metodą kartą per mėnesį. Jei manote, kad reikia dažniau verkti, naudokite jį kartą per savaitę. Svarbu sukurti jaukią ir saugią aplinką, išjungti telefoną ir visiškai įsitraukti į turinį. Išgyvenimai, patiriami kartu su personažais, atrakina surūdijusias spynas ir atveria duris pažinti savo jausmus. Vieni populiariausių filmų paverkti – „Titanikas“, „Berniukas dryžuota pižama“, „Hačiko: šuns istorija“, „Marlis ir aš“, „Užrašų knygelė“, „Kuprotas kalnas“.

 

Išsimaudykite duše

 

Tekantis vanduo, pavyzdžiui, langu riedantys lietaus lašai, ramina ir panardina į nostalgiją. Nieko keisto, jei skruostais pradeda tekėti ašaros. Kai kuriems žmonėms sunku verkti, norint paleisti emocijas reikia privatumo ir iliuzijos, kad teka ne ašaros, o vanduo. Išsimaudykite po dušu. Naudokite putojančias levandų kvapo priemones, minkštą kempinę, kuri suteikia malonų taktilinį ir jutiminį potyrį. Rūpinkitės kūnu įsivaizduodami save vaikystėje. Suteikite vidiniam vaikui globą ir palaikymą. Tekančio vandens garsai nuslopins verkimo garsus, vanduo susilies su ašaromis, todėl procesas taps ne toks akivaizdus ir matomas. Jeigu jums tinka, verkite paslapčia, tačiau neužtrukite po dušo srove ilgiau kaip 5 min.

 

Pasikalbėkite

 

Jei sunku susidoroti su jausmais savarankiškai, negebate pažvelgti į save iš šono, atsiverkite žmogui, kuriuo pasitikite, pavyzdžiui, šeimos nariui, partneriui, draugui ar psichologui. Pokalbis, tarsi terapijos seansas, padės išjausti užspaustus jausmus ir paskatins išsiverkti. Rinkitės žmones, kurie geba atjausti, palaikyti ir priimti svetimas emocijas be kritikos, pasmerkimo, neigimo. Labai svarbu, kad aplinkiniai patvirtintų jūsų jausmus, teigiamai juos atspindėtų ir leistų suprasti, jog nesate vieni. Grįžtamasis ryšys jaudina, todėl natūralu verkti. Daugelis nesusimąsto, jog kasdienes vidines problemas galima išspręsti vien kalbantis. Jei artimoje aplinkoje nėra tinkamų žmonių, ieškokite internetinės palaikymo grupės arba paskambinkite į psichologinės pagalbos liniją.

 

Rašykite

 

Liūdite, jog net norisi šaukti, paimkite baltą popieriaus lapą ir rašiklį. Parašykite laišką asmeniui, kuris įskaudino. Išliekite skausmą ir neviltį. Aprašykite situaciją, kuri trikdo ir neramina. Kartais galimybė užrašyti jausmus ir mintis padeda emocijoms iškilti į paviršių ir atsiskleisti. Viską, ką sudėsite į baltą lapą, perskaitykite po 1–2 dienų. Dar kartą apmastykite savo jausmus ir atsisveikinkite su jais. Sudeginkite popieriaus lapą. Psichologai rekomenduoja rašyti dienoraštį. Jis taip pat sukuria sąlygas susidurti su jausmais akis į akį ir neignoruoti pojūčių. Dienoraštis naudingas tuo, jog bet kada galima atsiversti ir prisiminti tiek laimingas dienas, tiek sunkias akimirkas. Dokumentuoti faktai patvirtins, kad gyvenimas – margas, tačiau gebate įveikti negandas.

 

Nuobodžiaukite

 

Kitas būdas, kaip apsiverkti, – žiovauti. Pabandykite žiovauti kelis kartus iš eilės, kad aktyvuotumėte ašarų liaukas. Žiūrėkite į šviesos šaltinį ir nusičiaudėkite. Šie fiziniai veiksmai refleksiškai žadina ašarų sekreciją. Metodas tinka ne visiems. Jei nepavyksta pravirkti, neverskite savęs. Tiesiog priimkite tai, ką jaučiate, ir nusiraminkite vienumoje. Daug dirbantiems ir skubantiems žmonėms sunku susikoncentruoti į save ir išbūti akimirkoje čia ir dabar. Sustokite, atsisėskite ar atsigulkite ir spoksokite į kambario sienas. Nieko neveikite. Apie nieką negalvokite. Tegul galvoje spengia tyla. Tikėtina, kad į ištuštėjusį indą ims plūsti jausmai, kurie buvo nustumti į antrą planą. Verkite į sveikatą.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė