Tarpukario Palanga – Lietuvos elito epicentras

Nuo 1918 m. besiformuojantis lietuvių miestiečių sluoksnis kūrė naują kultūrą. Tautinio kurorto idėja buvo sudedamoji jos dalis. Taip ramus, poilsinis Palangos kurortas po truputį tapo ponų pasirodymo aikštele – būtent čia suvažiuodavo visas Kauno elitas.

Palangos kurhauzas

Ponių miestas

Kurortinis sezonas Palangoje prasidėdavo gegužę. Visgi, panašiai kaip ir šiais laikais, didžioji dalis poilsiautojų sugužėdavo liepą ir rugpjūtį. Pasakojama, kad atostogų laukimo nuotaikos Kauno ponias apimdavo dar gerokai prieš šiltąjį sezoną – vos pašildžius pirmajai pavasario saulutei, laikinosios sostinės parduotuvėse padaugėdavo klienčių, ieškančių madingų apdarų būsimoms atostogoms. Įdomu tai, kad tuomet Palanga garsėjo kaip vienišų panelių ir ponių miestas – įprastai damos atostogaudavo vienos, o vyrai jas lankydavo tik savaitgaliais. Kalbėta, kad vasariškas kurortas – tikras romantiškų nuotykių kampelis.

Beje, Palangoje mėgdavo atostogauti ir ryškiausi to meto žmonės, tokie kaip Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius ir Antanas Smetona. Būtent A. Smetoną galima įvardinti tikrų tikriausiu kurorto ambasadoriumi. Prezidentas liepos pradžioje išeidavo kasmetinių atostogų ir Palangoje praleisdavo net 4–6 savaites.

Vila „Anapilis“

Iki šiol išlikusios vilos – istorijos liudytojos

Palangos istoriją liudija įvairūs rašytiniai šaltiniai, iš lūpų į lūpas keliaujantys pasakojimai. Taip pat – iki šių dienų išlikusios vilos, menančios tiek didingus Tiškevičių laikus, tiek tarpukario elitą. Planuojate viešnagę Palangoje? Tokiu atveju rekomenduojame aplankyti senąsias vilas ir sužinoti jų paslaptis.

Štai, pavyzdžiui, vila „Anapilis“ (pastatyta 1898 m.) – unikaliausia ir analogų neturinti vila ne tik Palangoje, bet ir kituose Lietuvos kurortuose. Iš pradžių ji priklausė paskutinio Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus motinai, grafienei Sofijai Tiškevičienei. Vila netgi vadinta jos vardu – „Sofija“. Legenda pasakoja, kad savininkė turėjo neįprastą hobį – mėgdavo kviesti vėles. Teigiama, kad grafienė virš palėpės buvo įsirengusį slaptą veidrodžių kambarį – jame iškviestos vėlės užstrigdavo ir negalėdavo išsivaduoti.

Tarpukariu vila „Anapilis“ iškilo kaip populiari bendruomenės susibūrimų vieta. Joje mėgo lankytis prezidentas A. Stulginskis su žmona, poetas ir kunigas Jonas Mačiulis-Maironis, dainininkas Kipras Petrauskas, operos dainininkė Vincė Jonuškaitė-Zaunienė, aktorius ir režisierius Konstantinas Glinskis ir daugelis kitų Palangoje poilsiavusių ano meto žinomų kultūros, meno, politikos ir mokslo žmonių. Šiandien šioje neįprastoje viloje įsikūręs Palangos Kurorto muziejus, žavintis savo interaktyviomis ekspozicijomis ir įdomiu kurorto istorijos pateikimu. Tikrai verta apsilankyti! O jei išgirsite krebždesį, susimąstykite – galbūt Sofijos vėlė jums bando kažką pasakyti.

Vila „Jūrapilis“

Štai dar kelios Palangos vilos, kurias tikrai verta įtraukti į savo maršrutą po kurorto gatveles:

•  Jono Šliūpo memorialinė sodyba. Pastato istorija prasideda nuo XIX a. pabaigos. Manoma, kad namą statė grafai Tiškevičiai. Puošniausia sodybos dalis – pagrindinis pietryčių fasadas su kiaurapjūvio ornamentais dekoruotais karnizais, balkono tvorele ir profiliuotais langų apvadais su ažūriniais viršlangių motyvais, rombiniais langeliais palėpėje. Fasade įkomponuotas mezoninas, įstiklinta veranda ir balkonas virš jos. Šiame name nuo 1931 m. gyveno burmistras, daktaras J. Šliūpas. Dabar sodyboje įrengtas jo vardo muziejus, kuriame pristatomos žymių pasaulio ir Lietuvos menininkų parodos, istorijos, autentiški artefaktai. Vyksta įvairios paskaitos, kultūriniai renginiai, susitikimai, atskleidžiama bekompromisės ir progresyvios J. Šliūpo asmenybės dvasia.

•  Vila „Pelėda“. Šis statinys atspindi modernizmo sklaidą medinėje kurorto architektūroje. 1939 m. namą naujai įsigytame sklype pastatė bankininkas Buršteinas. Viloje buvo įrengta 10 kambarių, sujungtų koridorine sistema, kuri išlaikyta iki šiol. Simetriškas statinio fasadas, sudarytas iš plokštumos centre su pastato tūrį paįvairinančiomis atitrauktomis šoninėmis dalimis, sujungtas masyviais balkonais antrame aukšte. Po jais esančioje erdvėje įkomponuoti pagrindiniai pastato įėjimai ir juostiniais langais įstiklintos terasos. 1997 m. vila įtraukta į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

•  Šiltųjų maudyklių pastatas. Palangos kurorto vystymosi istorijoje išskirtinė vieta tenka šiltosioms maudyklėms. Įvertinęs gamtines gydomąsias Palangos kurorto savybes, grafas F. Tiškevičius 1888–1900 m. pastatė medinį šiltųjų maudyklių pastatą. Jam būdingas šveicariškas vilų stilius. Pastate įrengtos pašiltinto jūros vandens, mineralinės ir gydomųjų žolių vonios, atliekamos įvairios gydomosios procedūros. Išaugus poilsiautojų skaičiui ir jų poreikiams, statinys kelis kartus rekonstruotas. 1910–1912 m. pristatyti du korpusai – rytinis ir vakarinis. Po rekonstrukcijos maudyklėse įrengtos 24 vonios: 6 – pirmos klasės, 14 – antros klasės, 4 – trečios klasės. Po 1929 m. atlikto remonto veikė 25 vonios. Čia pasilepinti mėgdavo Lietuvos tarpukario elitas. Po Antrojo pasaulinio karo šiltųjų maudyklių pastatas nacionalizuotas, 1952 m. jame įrengta balneologinė (vandens-purvo) gydykla.

•  Medžiotojų namas. Statytas XIX a. pab.–XX a. pr. kaip barono Ungemo von Sternbergo medžioklės namas. Statinys barono šeimai priklausė iki 1938 m., kol jį su sklypo dalimi nupirko Gabrielis Milašius. Naujasis savininkas namą rekonstravo – iki tol pastatas buvo be verandų, su raudonų čerpių stogu. 1939 m. namo šeimininkas iš trijų pusių įrengė verandas ir papuošė jas medžio raižiniais. Pastatą projektavo pirmasis Palangos miesto architektas V. Lvovas. Po Antrojo pasaulinio karo čia buvo įsikūrę kariškiai. 1957–1970 m. pastatu naudojosi poetas Antanas Venclova, po Nepriklausomybės atkūrimo namas grąžintas G. Milašiaus palikuonims. 2004 m. pastatui suteiktas regioninės reikšmės nekilnojamosios kultūros vertybės statusas.

Ir tai – tik kelios vilos, menančios iškilią Palangos istoriją. Į pažintinį maršrutą taip pat verta įtraukti tokias vilas kaip „Romeo“ ir „Džiuljeta“, Lietuvos karininkų ramovės vilą, vilą „Mahorta“, vilą „Jūrapilis“ ir kitas, apie kurias daugiau sužinoti galima www.visit-palanga.lt.

Tekstas ir nuotraukos VšĮ „We Love Lithuania“.