Lina Malakauskaitė daugiau nei 10 metų pilotavo keleivinius lėktuvus, užsiėmė akrobatiniais skrydžiais ir sklandė. Ilgainiui tiesiog skraidyti ir rinkti skrydžių valandas iki 65 metų jai nesinorėjo. „Norėjau veiklos, kurioje jausčiau prasmę ir galėčiau daug laiko praleisti gamtoje, kokybiškai dalyvauti artimųjų gyvenime ir miegoti savo lovoje, o ne viešbučiuose. Ir apskritai naktimis norisi miegoti, o ne skraidyti“, – su šypsena sako sąmoningumo stovyklų „Gust Guru“ bendrakūrėjė ir kvėpavimo trenerė.

 

Lina Malakauskaitė, fotografė Jūratė Čiakienė.

Lina Malakauskaitė, fotografė Jūratė Čiakienė.

 

Kokie pagrindiniai piloto darbo iššūkiai?

 

Turi visada būti maksimaliai susikoncentravęs – fiziškai, emociškai ir protiškai. Avialinijų gyvenime nėra pastovaus dienos ir nakties ritmo, skrydžių grafikas nuolat keičiasi, yra daug stresorių: meteorologinės sąlygos, nesveikas maistas, nekokybiškas miegas, įtemptas laikas, temperatūrų skirtumas, darbas su įvairių tautybių bei kartų kolegomis ir daug kitų. Esu dėkinga už visas patirtis, už valią, vidinę stiprybę, mokymus. Tikrai nuostabus darbas, tik sudėtingas grafikas. Buvo laikas, kai jaučiau vieną perdegimą po kito, tai buvo sunkiausias periodas, kuris pakeitė mano vertybes ir savęs suvokimą, drauge suteikė įrankius, kuriais dabar dalinuosi su visais.

 

Papasakokite daugiau apie „Gust Guru“ veiklą.

 

„Gust Guru“, galima sakyti, gimė iš mano patirties avialinijose. Visi norime būti maksimaliai produktyvūs, kūrybingi ir laimingi, bet niekas nemoko, kaip efektyviai atgauti jėgas. „Gust Guru“ rengiame mokymus, kaip veikti optimaliausiu pajėgumu. Mūsų mokymai apima tris pagrindines sritis „Breathe – Move – Recover“ (kvėpavimas, judėjimas, atsikūrimas). Šias mokslu grįstas inovatyvias programas jau taiko geriausios pasaulio sporto komandos, atletai ar verslininkai.

 

Taisyklingas kvėpavimas, tinkamas sportas bei iššūkiai ir efektyvus jėgų atkūrimas būtinas kiekvienam, kuris nori įgyvendinti tikslus, eiti toli ir išlikti maksimaliai produktyvus.

 

Šiuo metu siūlome platų spektrą kvėpavimo mokymų ir seminarų. Mokiniams, pareigūnams, biurų darbuotojams, namuose vaikus auginantiems tėvams, vadovams ir, žinoma, profesionaliems bei mėgėjams sportininkams ir komandoms. Taip pat rengiame „Champion Minded camp“ stovyklas bei komandos formavimo renginius: sportas, jėgos aitvarai, kokybiškas poilsis, pirtis, gongai, ledo vonia. Reikia tik vieno savaitgalio norint atrasti vidinę galią, laisvę, patirti daug pirmų kartų.

 

Kaip pati atradote jėgos aitvarus?

 

Vieną dieną, susitikusi draugais atsigerti kavos Rygos centre, pamačiau banglenčių parduotuvę ir užsukau. Visų nustebimui, nusipirkau hidrokostiumą (šypsosi). Po pusės metų susipažinau su kompanijos nariais, kurie plaukiojo burlente jūroje. Su jais ir išmokau plaukti burlente. Techninius dalykus greitai perpratau, nes iš aviacijos žinojau apie vėją, aerodinamiką ir t. t., bet sunkiausia buvo susidraugauti su vandeniu ir gyliu, nes iš babytės buvo atėjusi programa, kad vanduo yra baisu. Pakeisti požiūrį ir susidraugauti su vandeniu pareikalavo daug kantrybės. Motyvavo tai, kad po skrydžių tai buvo efektyvus būdas pailsėti. Savijauta po sesijos vandenyje itin pagerėja, galvoje nelieka įkyrių minčių, kūnas pajuda ir stiprėja, be to, patenki į tėkmės (flow) būseną.

 

Grįžusi į Lietuvą ilsėjausi Svencelėje ir, neradusi išsinuomoti burlentės, pradėjau plaukti su jėgos aitvarais.

 

Jėgos aitvarų varžybos tik pomėgis ar ir kitų mokymas?

 

Lietuvoje jėgos aitvarų varžybos yra nereguliarios ir organizuojamos iš entuziazmo, todėl jėgos aitvarai man asocijuojasi su malonumu ir laisvalaikiu. Žinoma, gera stebėti, kai „Champion Minded camp“ dalyvių gyvenimai iš esmės keičiasi susidraugavus su jėgos aitvarų sportu. Keičiasi darbai, draugai, atsiranda daugiau vidinės laisvės, laimės, pasitikėjimo savimi, daugiau buvimo gamtoje.

 

„Gust Guru“ esame pasidaliję veiklas. Kolega Tadas atsakingas už jėgos aitvarus, nes yra profesionalus jėgos aitvarų sportininkas, tuo užsiimantis net žiemą. Aš atsakinga už kvėpavimo mokymus, esu sertifikuota pažengusi „Oxygen Advantage“ bei „XPTlife“ kvėpavimo instruktorė. Gilinu žinias įvairiuose mokymuose ir matau didelį kvėpavimo mokymų poreikį visoje Lietuvoje. Taisyklingo ir efektyvaus kvėpavimo žinios turi būti visiems savaime suprantamas dalykas. Tai keičia gyvenimo kokybę.

 

Kodėl toks svarbus taisyklingas kvėpavimas?

 

Kvėpavimas veikia visas kitas organizmo sistemas: širdies ritmą, kraujo spaudimą, deguonies įsisavinimą, virškinimą, alergijas, cukraus lygį kraujyje, skausmą, smegenų veiklą, netgi nuotaikas ir emocinę būseną. Atliktas tyrimas, kad net 80 % žmonių, patiriančių depresijos simptomus, netaisyklingai kvėpuoja miegodami. Pasekmė – negatyvios mintys, energijos trūkumas, nuolatinis nuovargis ir pasyvumas. Tad sutvarkius kvėpavimą, susitvarko ir depresijos simptomai.

 

„Gust Guru“ kvėpavimo mokymai susideda iš dviejų dalių: taisyklingo bei efektyvaus kvėpavimo 24/7 ir kvėpavimo treniruočių „Aukštikalnių simuliacijos“. Savo mokymuose į kvėpavimą žiūrime iš trijų aspektų: biocheminio (CO2 anglies dvideginio ir O2 deguonies balansas), biomechaninio (taisyklingas kvėpavimas diafragma) ir psichologinio (kvėpavimo ritmo).

 

Dažnai klausiama, ar reikia mokytis taisyklingo kvėpavimo, jeigu ir taip kvėpuojame. Japonijoje 5 m. trukusiame moksliniame tyrime dalyvavo 2000 atletų ir tik 10 % jų kvėpavo taisyklingai!

 

Kaip kvėpuoti taisyklingai?

 

Kvėpuokite per nosį, o ne burną. Net 98 % kvėpavimo turi vykti per nosį. Kuo daugiau kvėpuojame per burną, tuo labiau susitraukia nosies kvėpavimo takai. Be to, per burną iškvėpiama 50 % daugiau drėgmės nei per nosį, tad kūnas greičiau dehidratuoja. Kvėpavimas per burną siunčia smegenims pavojaus signalą, todėl įsijungia simpatinė nervų sistema (kovok, bėk arba sustink), tad net sėdėdami prie kompiuterio ir kvėpuodami per dažnai per burną patiriame stresą: sumažėja matomumo laukas, daugiau energijos skiriama raumenims, mažiau smegenims, virškinimui, atsikūrimui bei imuninei sistemai. Nes „bėgant nuo liūto“ nei smegenų, nei virškinimo nereikia.

 

Noriu patikslinti, kad laikini stresoriai (šaltis, karštis, intensyvios intervalinės treniruotės, protarpinis badavimas, aktyvios kvėpavimo sesijos) yra naudingi, bet tik kaip trumpalaikis stresorius. Netaisyklingi kvėpavimo įpročiai dieną ir naktį kūną įkalina nuolatiniame strese.

 

Vaikams dėl netaisyklingo kvėpavimo (per burną) mažėja žandikaulis, dantys auga kreivai, daugėja odontologinių ligų, padidėja hiperaktyvumas, sumažėja dėmesio valdymas ir t. t.

 

Įdomu, kad apskaičiuota, jog meldžiantis, dainuojant sutartines ar kalbant mantras kvėpuojama 6 kartus per minutę – tai idealus ritmas ramybės būsenai, kuris teigiamai veikia nervų sistemą. Anksčiau šios veiklos buvo kasdienės, taip žmonės atgaudavo vidinę ramybę. Verta kasdien skirti laiko sukalbėti savo maldą, mantrą ar padainuoti sutartinę.

 

Užsiminėte apie ledo vonias. Kuo naudinga šalčio terapija?

 

Taisyklingai atliekama šalčio terapija itin naudinga ir reikalinga fizinei bei emocinei savijautai. Geriausi pasaulio sportininkai jau seniai naudoja ledo vonias raumenų spazmams slopinti. Mūsų užsiėmimuose visi įsitikina, kad savijauta po ledo vonios ypač pagerėja, dopamino lygis pakyla daugiau nei 200 % ir išlieka ilgą laiką. Po ledo vonios jautiesi ramesnis, pozityvesnis, turi daugiau kantrybės, lengviau priimi iššūkius. Dar svarbus psichologinis aspektas – įlipimas į ledinį vandenį gali būti sunkiausias dalykas, kurį padarysi, ir suvaldysi reakcijas kvėpavimu, tad vėliau visi stresoriai atrodys kaip menkniekis. Ledo vonių sesijose viena pagrindinių užduočių yra darbas su išankstinėmis nuostatomis, klaidingais įsitikinimais bei baimėmis. Įgijus žinių, kaip taisyklingai jas naudoti, įgyjamas įrankis visam gyvenimui. O kvėpavimo treniruotėse ledo vonių paskirtis yra sukelti stresą ir jį suvaldyti – efektyviau įsitikinti kvėpavimo galia. Esant panikai ir baimei koncentracija į kvėpavimą ir hiperventiliacijos suvaldymas neleidžia užgriūti baimių lavinai. Taip pat kvėpavimu išmokstama priimti skausmą, nemalonius pojūčius, suvaldyti protą, stiprinti valią. Šalčio praktika – efektyvus įrankis prieš nuolatinį nuovargį ir stresą.

 

Kodėl kvėpavimo pratimai ir ledo vonios populiarėja visame pasaulyje?

 

Kažkuriuo metu visuomenė nukeliavo tik į komfortą, o tai kūnui ir protui nėra naudinga. Kaip jaustumeisi, jeigu visą mėnesį diena iš dienos tik šiltai sėdėtum ant sofos ir valgytum? Greitai atsirastų vangumas ir energijos bei motyvacijos stoka. Dar vienas dalykas: visur būname šilumoje (namuose, automobilyje, darbe), todėl išsibalansuoja mūsų termoreguliacija. Milijonus metų žmonės gyveno kitaip. Kūnui ir laimės jausmui reikia iššūkių, diskomforto, reikia jausti temperatūrų skirtumus. Pavyzdžiui, kodėl rekomenduojama miegoti vėsioje patalpoje? Nes karštyje kvėpavimas greitesnis (hiperventiliuojama), o šaltyje lėtesnis, ramesnis, tad toks kvėpavimas sveikesnis ir naudingesnis.

 

Kvėpavimo, šalčio, protarpinio badavimo praktikos žinomos tūkstantmečius. Deja, prieš maždaug 80 metų prasidėjęs masinis maisto pramonės perversmas sukūrė daug klaidingų ir kenksmingų „tiesų“. Pavyzdžiui, rūkymo, baltos duonos, sausų pusryčių bei margarino teigiamos naudos, druskos kenksmingumas ar namų kvapų naudingumas. Šios „tiesos“ kenksmingos žmonėms, bet naudingos pramonei ir pelnui. Įdomu tai, kad mokslininkai jau kalba apie didelę alkoholio (net mažų kiekių) žalą organizmui, tik tikriausiai prireiks dar vieno dešimtmečio, kol jį vartoti taps nepriimtina.

 

Kaip teisingai grūdintis?

 

Visiems rekomenduoju bent kartą sudalyvauti „Wim Hof“ metodo seminare pas sertifikuotus instruktorius Ignę Degutytę ar Žilviną Gruodį. Išsamus teorijos ir praktikos seminaras padės taisyklingai atlikti šalčio praktikas namuose. Trumpai: einant į ledinį vandenį reikia taisyklingai kvėpuoti – nesulaikyti kvėpavimo, kvėpuoti lėtai, ramiai, atpalaiduoti raumenis. Po ledinio vandens sušilkite fiziniais pratimais (lėtais atsispaudimais, pritūpimais ar kt.) jokiu būdu ne pirtyje ar šiltame automobilyje.

 

Nuo šiandien priimkite metų trukmės iššūkį kiekvieną dieną po 2 min. praleisti basomis ant žemės pievoje, miške, paplūdimyje. Tai tęsti visus metus, net žiemą. Dar vienas pratimas – rytais panardinti veidą į dubenį, pilną ledukų ir vandens. Tai efektyviai aktyvuos nervą klajoklį, kuris atsakingas už parasimpatinę nervų sistemą (ilsėkis ir virškink).

 

Kaip dar rūpintis fizine ir dvasine sveikata?

 

Fizinei sveikatai svarbus judesys, kokybiškas maistas ir gamta, socialinis ryšys (artimųjų ratas). Mes stengiamės valgyti principu „lėti angliavandeniai“: daug daržovių, baltymų ir nieko balto – nei cukraus, nei bulkų, tik lėtai skaidomi angliavandeniai: bolivinės balandos, lęšiai, avinžirniai. Svarbiausia valgyti tikrą maistą, nevartoti cukraus, miltų, perdirbtų produktų.

 

Rekomenduojame visus lentų ir rakečių sportus, kalnų dviračius. Nereikia iš karto atlikti triukų, nepatikėsite, kiek daug įmanoma pasiekti viską darant nuosekliai, nesvarbu, kiek jums metų. Kūnas ir smegenys iš karto adaptuojasi ir stengiasi įveikti iššūkius, kuriuos užsibrėžėte. Kuo sunkesnės užduotys – tuo naudingiau.

 

Dvasinei savijautai yra formulė: maždaug iki 30-mečio turi atrasti savo aistrą, dalykus, kuriuos darydamas jautiesi laimingiausias; iki 40-mečio tuos dalykus turi daryti profesionaliai arba laisvalaikiu; iki 50-mečio turi praktikuoti dėkingumą ir atleidimą sau bei kitiems, kad širdyje nebūtų jokių nuoskaudų. Tada gyvenimas tampa lengvesnis, prasmingesnis ir laimingesnis, nes darydamas mėgstamas veiklas ir su lengvumu širdyje daug lengviau pasieksi tėkmės (flow) būseną, kuri gyvenimą daro lengvesnį ir šviesesnį. Jeigu dar neatradote pomėgio, pradėkite tai daryti jau dabar, išbandydami vis naujų dalykų.

 

Autorius Laima Samulė