Tikite likimu ir sutapimais, nuoroda iš aukščiau, Dievo pirštu, sapnų pranašystėmis? Apofenija – žmogaus savybė ieškoti prasmės tarp nesusijusių dalykų. Iš tiesų nukreipia ne visata ar lemtis, o klaidina mūsų pačių smegenų vingiai.

 

Kas drumsčia mintis?Tree,Brain,With,Human,Head,Cape,,Idea,Concept,Of,Thinking

 

Tikėtina, kad kiekvienam žmogui artima patirtis, kai jautė, jog visata, o gal Dievas, angelas ar anapilin iškeliavę artimieji, atsižvelgiant į įsitikinimus, siuntė subtilią žinią per mažai tikėtinus sutapimus ar pasikartojančius simbolius. Pavyzdžiui, pakeliui į darbo pokalbį sugedo automobilis ir priėmėte tai kaip ženklą, jog pareigos buvo visai ne jums. Išgirdote per radiją romantinę dainą, kuri siejo su buvusiu partneriu, tad įžvelgėte paskatą atnaujinti santykius. Persikėlėte į kitą miestą ir apsigyvenote bute, kurio numeris sutampa su paskutiniais gimimo datos skaičiais, todėl tikite ženklu, kad prasidės naujas etapas – geresnis, nei buvo anksčiau. Liūdite po mamos netekties ir sode ant rankos nutūpęs drugelis atrodo kaip švelnus artimojo prisilietimas iš anapusinio pasaulio. Pravažiavote pro žalią šviesoforą tris kartus iš eilės ir viliatės, jog diena bus sėkminga…

 

Kas iš tikrųjų vyksta? Ar vaidenasi, matote, ką norite matyti? Ar kažkas iš tiesų siunčia ženklus? Pasirodo, yra mokslinis paaiškinimas, kodėl gamtos reiškiniuose ar gyvenimo įvykiuose, pasikartojančiuose skaičiuose ar motyvuose matote prasmę ir ryšį, vadinate tai ženklu iš viršaus, o ne sutapimu. „Apofenija – polinkis suvokti modelius ir sąsajas, kurie iš tikrųjų neegzistuoja“, – aiškina psichologas prof. Colinas DeYoungas iš JAV Minesotos universiteto. Dėl šios priežasties žmonės įžvelgia veidą debesyse, išgirsta savo vardą triukšmingoje minioje (kai niekas nešaukia), užuodžia kvepalus, kuriais niekas nesikvepino.

 

„Dėl to, kaip smegenys apdoroja informaciją apie supantį pasaulį, susidaro įspūdis, kad šie dalykai prasmingai susiję“, – teigia psichologas prof. Christianas Romingeris iš Graco universiteto (Austrija). Smegenys žaidžia žaidimus ir veda painiais labirintais, kol pradedate abejoti realiais faktais, tačiau kliaunatės pranašystėmis ir simboliais. Ar reikėtų susirūpinti? Dažniausiai apofenija nekenksminga, suteikia gyvenimui prieskonį, leidžia fantazuoti ir svajoti lyg vaikystėje. Paguodžia, kai liūdna, kyla abejonių ir ieškoma atsakymų. Tačiau nereikėtų priimti asmeninių interpretacijų už gryną tiesą.

 

Normalūs smegenų procesai

 

Pasak neuromokslininkų ir psichologų, apofeniją lemia smegenų gebėjimas atpažinti tam tikrus modelius ir schemas. Ši savybė išsivystė per tūkstančius žmonijos evoliucijos metų ir užkoduota DNR. „Dirbtinis intelektas sukurtas remiantis žmogaus pavyzdžiu. Smegenys lyg sudėtinga kompiuterinė programa atpažįsta tam tikrus įvykius, ženklus, susieja į prasmingus ryšius, atsižvelgiant į ankstesnę patirtį“, – pasakoja kognityvinės neurologijos profesorė Tali Sharot iš Londono universiteto (Jungtinė Karalystė). – Ši savybė lemia, kaip formuojate įsitikinimus, vertinate gaunamą informaciją ir priimate sprendimus. Vienas pagrindinių dalykų, kurį turi padaryti smegenys, – rasti pažįstamą algoritmą.“

 

Įsivaizduokite, koks painus ir pribloškiantis būtų pasaulis, jei smegenys nemokėtų susieti dėsningumų. „Modelių paieška yra tai, kaip rūšiuojate informaciją, mokotės ir suprantate priežasties bei pasekmės ryšį, –tikina prof. T. Sharot. – Pavyzdžiui, sąsaja tarp žemų pilkų debesų ir artėjančio lietaus sako, kad išeidami iš namų turite pasiimti skėtį. Kai kūdikis mokosi kalbėti, susieja žodį „kamuolys“ su apvaliu žaislu. Negalėtumėte išmokti matematikos ar groti fortepijonu, jei smegenys negalėtų atpažinti modelių.“

 

Vienintelė problema ta, jog budrios ir aktyvios smegenys, nuolat akylai ieškančios aktualių algoritmų, neišvengiamai pateikia neva prasmingų sąsajų, kurių iš tiesų nėra. Lyg sistemos klaida. „Tai, kad smegenys linkusios matyti prasmę, o ne atsitiktinumą, yra viena didžiausių mūsų dovanų, lemiančių intelektinį išsivystymą. Kaina, kurią mokate, yra ta, jog smegenys kartais susieja informaciją, kuri iš tiesų nėra susijusi“, – tvirtina psichologas ir knygos „Suspicious Minds: Why We Believe Conspiracy Theories“ autorius dr. Robas Brothertonas.

 

Galima vertinti apofeniją kaip asmenybės bruožą, būdingą daliai žmonių. Vieni gerai atskiria faktus, tikimybę ir atsitiktinumus. Kiti linkę kliautis sutapimais ir ieško prasmingų ženklų, kur jų nėra. Nežinia, kodėl kai kurie žmonės labiau linkę į apofeniją. Ekspertai kelia įvairias teorijas. Remiantis prof. Ch. Romingerio tyrimu, žmonių su stipriai išreikšta apofenija smegenys priima iš pasaulio labai daug jutiminės informacijos. Pastebi daug smulkmenų, detalių, ženklų, juos apdoroja, rūšiuoja ir galiausiai priima išvadas, jog, tarkime, tam tikri skaičiai ar nutūpęs drugelis, turi sąsajų su gyvenimiškais įvykiais, nors taip nėra.

 

Poveikis psichinei sveikatai

 

Apofenija turi savo privalumų. „Nauda tokia, jog pastebite daug dalykų. Juslinis pasaulis suteikia daug malonumo. Labai tikėtina, kad sugalvosite naujų dalykų, patirsite daugiau, gyvenimas bus įvairesnis, palyginti su kitais žmonėmis. Apofenija itin susijusi su kūrybiškumu“, – sako prof. C. DeYoungas. Prof. Ch. Romingerio tyrimai patvirtina, jog žmonės, tikintys simboliais, pranašystėmis ir ženklais iš aukščiau, kasdieniame gyvenime yra kūrybingesni, lakesnės vaizduotės, tačiau labiau paveikūs.

 

Apofenija gali suteikti naudos psichinei sveikatai. „2023 m. atliktas tyrimas parodė, kad dėsningumų suvokimas ir reikšmingas pagrindimas susiję su didesniu optimizmu, prasmės jausmu ir pasitenkinimu gyvenimu“, – teigia prof. Ch. Romingeris. Žmogus, pamatęs vieną iš ženklų, gali jausti palengvėjimą priimdamas sprendimus, padrąsinimą permainoms, paguodą liūdint. Daugeliui svarbu žinoti, kad juos saugo nežinomos, tačiau įtakingos nežemiškos jėgos. Įsitikinimas, kad gyvenimas nulemtas iš aukščiau, padeda lengviau tverti sunkumus ir nekaltinti savęs dėl dalykų, kurie nuo mūsų nepriklauso. Kartais suveikia lošėjo mąstymas, kai ankstesniuose įvykiuose pasitaikę modeliai turės įtakos būsimiems įvykiams, todėl padidėja rizikingas elgesys.

 

Daugumai žmonių jausmas, kad visata bando bendrauti per ženklus ar sutapimus, yra tiesiog smagus. „Jei atrodo kaip maloni ir padrąsinanti patirtis, nieko blogo. Tačiau sureikšminti apofeniją gali būti pavojinga, – perspėja prof. C. DeYoungas. – Žinoma, kad apofenija glaudžiai susijusi su tikėjimu sąmokslo teorijomis ir psichoze. Šizofrenija – būsena, kai žmonės praranda ryšį su realybe, mato ir girdi dalykus, kurių nėra. Bloga mintis kliautis sutapimais ar lemties ženklais prieš priimant svarbius sprendimus, tokius kaip pinigų investavimas.“

 

Apofenija žavi tiek, kiek ji patinka pačiam žmogui. Jeigu asmuo renkasi tikėti, kad su juo kalbasi visata, tačiau neparanda realybės suvokimo, lieka linksmas žaidimas. Panašiai galima tikėti Kalėdų Seneliu, namų elfais ar laiminga loterijos bilieto skaičių kombinacija. „Jeigu jaučiate, kad reikia patvirtinimo, jog einate tinkamu keliu, ieškote padrąsinimo ar globos jausmo, atsižvelkite į pranašiškus simbolius. Kartais viskas, ko mums reikia, yra visatos mirktelėjimas“, – įsitikinusi prof. T. Sharot.

 

Įdomu

 
  • Pirmą kartą terminą „apofenija“ pavartojo vokiečių neurologas Klausas Conradas 1958 m.
  • Savybė „matyti nematomus dalykus“ išsivystė pirmykščiam žmogui. Einant mišku ir išgirdus garsus galima tikėti, jog šnara medžių šakos arba sėlina plėšrūnas. Pirma mintis visada būna apie pavojų, net jei tai nėra tiesa.
  • Salvadoras Dali savo kūryboje naudojo vieną iš apofenijos rūšių – pareidoliją, kai skirtingi žmonės, žiūrėdami į tą patį paveikslą, mato skirtingą vaizdą.
  • 2001 m. Las Vegaso kazino surinko 9 mlrd. dolerių azartinių lošimų pajamų dėl klientų tikėjimo laimingu skaičiumi.
  • 2004 m. dešimties metų senumo duonos skrebutis, kuriame esą buvo galima įžvelgti Švč. Mergelės Marijos atvaizdą, parduotas už 28 tūkst. JAV dolerių.
  • Smagus pavyzdys, kai žmonės girdi užsienio kalbą, tačiau suvokia kaip pažįstamus žodžius. Pavyzdžiui, prancūziškai „Je t’adore“ („Aš tave dievinu“) angliakalbiui skamba kaip „Shut the door“ („Uždaryk duris“).
  • Indijos Himalajuose yra Om Parvat kalnas, kurio reljefas atrodo kaip OM simbolis.
  •  2019 m. britų laikraštis „Daily Express“ išspausdino nuotrauką, kurioje pro debesų plyšį šviečia saulė, o vaizdas primena nukryžiuotą Jėzų Kristų.
  • Viena labiausiai pastaraisiais metais paplitusių sąmokslo teorijų, susijusi su COVID-19 pandemija. 2000-aisias plito gandai apie NSO ir ateivius. Pastaruoju metu netrūksta „pranašingų“ įžvalgų dėl geopolitinės situacijos ir pasaulio pabaigos.
 

Autorius Jurgita Ramanauskienė