Mokslininkai daugelį metų manė, kad laimė gali turėti įtakos fizinei sveikatai. Tačiau pernai vienas profesorius iš Jutos universiteto nusprendė galutinai atsakyti į šį klausimą. Jis išanalizavo 20 literatūros apžvalgų ir daugiau nei 150 individualių tyrimų. Kas paaiškėjo? Mokslininkas beveik neabejoja, kad laimė ir sveikata – tarpusavyje susiję ir vienas kitą lemiantys veiksniai. O ką daryti, kad gyvenimas taptų laimingesnis ir sveikesnis?

 

laime

7 ingredientai

 

  • Miegas

 

Puikiai žinoma, kad miegas padeda kūnui atsigauti po sunkios dienos. Tik pailsėjus pavyksta tinkamai sutelkti dėmesį ir išlaikyti produktyvumą. Tačiau miegas itin svarbus ir laimei, ir gerai nuotaikai apskritai. Knygoje „Nuture Shock“ teigiama, kad negatyvūs dienos įvykiai apdorojami amygdaloje (migdolo formos smegenų srityje), o teigiami ir neutralūs – hipokampe. Pastarąjį miego stygius veikia kur kas labiau. Norint tuo įsitikinti, atliktas nedidelis eksperimentas. Jame dalyvavę studentai turėjo atsiminti tam tikrų žodžių sąrašą. Dalis savanorių pakartojo net 81 % žodžių su neigiama konotacija (pvz., vėžys, liga) ir tik 31 % su teigiama ar neutralia. Tokius rezultatus lėmė tai, kad kai kurie jaunuoliai buvo prastai išsimiegoję.

Miegas – vienas paprasčiausių būdų, kaip stiprinti imuninę sistemą ir užtikrinti gerą nuotaiką. Pastovus miego režimas, t. y., kai kasdien gulimasi ir keliamasi tuo pačiu metu, turėtų tapti įpročiu nepaisant savaitgalių ar atostogų.

 

 

  • Emocinis intelektas

 

Negirdėta sąvoka? Apmaudu. Žinoma, daugelis vis dar akcentuoja proto gabumus, o ne emocinį intelektą. Bet būtent jis kloja pamatus sveikatai ir laimei. Emocinis intelektas susideda iš: pasitikėjimo savimi, nuoseklumo siekiant užsibrėžtų tikslų, lankstumo ir gebėjimo prisitaikyti. Nemažai savybių… Bet psichologai kreipia dėmesį į tai, kad visas galima išsiugdyti, o turint – lavinti. Reikia tik nepamiršti tobulinti socialinių įgūdžių, empatijos, savireguliacijos, sąmoningumo, o svarbiausia – neprarasti motyvacijos. Tai savotiški gyvenimo prieskoniai, kurie su laiku išmokys visur atrasti pusiausvyrą ir harmoniją. Lavinti emocinį intelektą svarbu ne tik dėl geros savijautos. Amerikos psichologų asociacijos atstovai teigia, kad vienas 75 metus trukęs tyrimas parodė, kad emocinis stabilumas, kuris būdingas aukštam emociniam intelektui, susijęs su ilgesne gyvenimo trukme. Beje, šiame eksperimente dalyvavo dailiosios lyties atstovės.

 

 

  • Minutės pertraukėlė

 

Išjungti televizorių, į šalį padėti telefoną, atsijungti nuo socialinių tinklų. Skamba beprotiškai, tiesa? Visgi neprotinga atėjus savaitgaliui periodiškai tikrinti darbo elektroninį paštą, stebint vaikų pasirodymą darželyje žvilgčioti į instagramą. Arba atsigulus į lovą feisbuke paviešinti nuotrauką, kurioje jūs su nauja suknele… Įtempta dienotvarkė, išnaudotos atostogos, nemokėjimas ilsėtis tinkamai – tiesiausias kelias į liūdesį ir ligas. Norint išlipti iš šios rutinos, reikia labai nedaug. Žurnale „Applied Research in Quality of Life“ skelbiama, kad labiausiai džiaugiamasi planuojant atostogas ir jų laukiant. Dar vienas tyrimas parodė, kad vien mintis apie tai, kad vakare bus galima pažiūrėti mėgstamą filmą, padidina endorfinų gamybą 27 %. Tad minutės pertraukėlę geriau skirti ne tam, kas dar labiau sekina, bet tikram poilsiui ar bent jo planavimui. Mat ir tai, pasirodo, teikia laimės.

 

 

  • Atsisveikinti su cukrumi

 

Papildomi kilogramai ir veidrodyje netenkinantis atvaizdas gadina nuotaiką. Bet badavimas ir dietos dažniausiai jos negerina, o ir sveika ne visada. Nereikia savęs pernelyg riboti, žadėti nuo pirmadienio iš esmės keisti mitybą. Visko pasiekti galima mažais žingsneliais. Pavyzdžiui, atsisakykite pridėtinio cukraus. Apie jo grėsmę laimei ir sveikatai būtų galima kalbėti ir kalbėti… Pabrėžtina, kad žurnale „Personality and Social Psychology“ aprašytas nedidelis eksperimentas parodė, kad saldumynai toli gražu neslopina streso. O būtent tuo dažnai moterys teisina pyragaitį. Mokslininkai nustatė, kad saldūs užkandžiai apgaulingai didina energijos lygį, nes praėjus maždaug 2 val. jos atsargos dar labiau išsenka, netgi ima kamuoti nuovargis bei įtampa. Tad nuo pirmadienio verčiau sau pažadėti, kad kavos pertraukėlės metu darbe nevalgysite jokių gardumynų.

 

 

  • Mėgstamas sportas

 

Žodis sportas gali pernelyg grėsmingai skambėti toms, kurios šiai veiklai neturi nei laiko, nei motyvacijos. Todėl geriau tai vadinti aktyvia fizine veikla. Ir tai gali būti bet kas: šokiai naktiniame klube, laiptais į 7 aukštą, bokso ar pilateso treniruotės. Juk naudinga judėti. Tai mokslininkai nuolat kartoja ir įrodinėja įvairiais tyrimais. Tarkime, leidinyje „The New York Times“ viešinta studija atskleidė, kad kasdien pakanka vos 7 min. aktyvios fizinės veiklos, jei norima pajusti teigiamus rezultatus. Knygoje „The Happiness Advantage“ pristatytas dar labiau šokiruojantis eksperimentas. Jis parodė, kad sportas – geriausia priemonė kovoti su depresija. Tyrimo metu lyginti 3 grupių rezultatai. Jie parodė, kad tarp sportavusiųjų depresija pasikartojo tik 9 % atvejų, tarp tų, kurie vartojo medikamentus – 38 %, o tarp tų, kurie ir sportavo, ir vartojo vaistus – 31 %. Tačiau, pasak specialistų, svarbiausia atrasti tai, kas išties patinka ir teikia malonumą. Kitu atveju tikėtis gerų rezultatų neverta.

 

 

  • Gerti užtektinai vandens

 

Skaityti apie tai, koks organizmui ir grožiui svarbus vanduo, teko ne kartą. Bet ar tai paragino ką nors keisti? Pernelyg abstraktu sakyti, kad šis skystis reikalingas. Tad tegul už save kalba faktai. Mokslininkai nustatė, kad net lengva kūno dehidratacija (1–3 % pagal kūno svorį) mažina energiją, kenkia nuotaikai ir daugumai smegenų funkcijų, taip pat atminčiai. 2012 m. žurnale „Nutrition“ viešintas tyrimas irgi patvirtino, kad vandens vaidmuo svarbus. Specialistai atlikdami eksperimentą apskaičiavo, kad jaunos moterys, praradusios 1,36 % organizmo skysčių po treniruotės, susidūrė su nuotaikos pokyčiais, prastesne koncentracija ir galvos skausmais. Akivaizdu, kad vanduo labai reikšmingas, o jo stygius neigiamai veikia tiek sveikatą, tiek laimę.

 

 

  • Kontroliuoti nerimą

 

Nerimas – dar vienas veiksnys, kuris itin dažnai neleidžia gerai jaustis. Patarimų, kaip su juo kovoti, yra ne vienas ir ne du. Visgi siekiant jį pažaboti, pirmiausia reikėtų kai ką suprasti. T. y. nebūtina nuolat galvoti apie blogiausią variantą, ruoštis nedžiuginančiam scenarijui. Mat mąstoma apie planus A, B ir C, kurių gali prireikti, jei kas nors nepasiseks. Kas būtų, jeigu būtų – posakis, tokiu atveju tampantis savotiška šių dienų mantra, kuri tik dar labiau stiprina susirūpinimą. Tiesa ta, kad kvailystė nerimauti dėl to, ko galbūt niekada nebus. O jei ir bus, kiekviena situacija gali pažerti aibę skirtingų variacijų, o nei vienas sukurtas planas netikti. Todėl ieškoti problemų sprendimo būdų geriausiai tik tada, kai jų išties atsiranda. Nerimą būtina uždaryti į stalčių, o dėmesį telkti tik į dabartį. Verčiau ne nerimauti, o ugdyti pasitikėjimą, kuris iškilus kliūčiai bus kur kas vertingesnis.

 

Įdomu

  • Nustatyta, kad kuo daugiau laiko žmonės praleidžia socialiniuose tinkluose, tuo mažiau patiria džiaugsmo, žemesnė jų savivertė, prastesnis ryšys su kitais. Tai dar viena priežastis, dėl kurios reikėtų rečiau naudotis feisbuku, instagramu ir pan.
  • Kartais galima nusipirkti sveikatą, bet ne laimę. Žurnalas „Forbes“ atliko tyrimą, kurio metu išaiškinta, kad Amerikos turtuoliai pasitenkinimą gyvenimu įvertino 5,8 balų iš 7. Lygiai tokį patį balą skyrė ir Pensilvanijos amišų bendruomenės nariai, kurie milijonų neturi.
  • Dėl kavos naudos nuolat diskutuojama. Visgi pasimėgauti vienu šio karšto gėrimo puodeliu išties verta. Mat tyrėjai nustatė, kad kava skatina kreipti dėmesį į teigiamus žodžius.
  • Kartais belieka tik susitaikyti su esama situacija. Tai patvirtina ir 2009 m. Mičigano universitete atlikti tyrimai. Jie parodė, kad žmonės, kurie susitaiko su savo lėtinėmis ligomis, jaučiasi džiaugsmingesni nei tie, kurie koncentruojasi į gydymą.
  • Žurnale „Psychosomatic Medicine“ publikuota studija atskleidė, kad asmenys, patiriantys daugiau teigiamų emocijų, rečiau peršąla.
  • Laimė veikia kaip nuskausminamieji. 2005 m. leidinyje „Consulting and Clinical Psychology“ viešintas tyrimas, kuriame dalyvavo artritu sergančios moterys. Paaiškėjo, kad tos, kurios dažniau patirdavo džiaugsmą, entuziazmą ir kt. džiuginančias emocijas, rečiau skundėsi lėtiniais skausmais.