Ne tik alternatyviosios, bet ir tradicinės medicinos specialistai sutinka, kad sveikata – nelyginant triaukštis pastatas. Pirmas aukštas prilyginamas kūnui, antrame įkurdinami ryšiai su kitais žmonėmis, o trečiame gyvena mintys, jausmai, žodžiai. Tad neturėtų stebinti ir tai, kad netinkamomis mintimis ir blogais žodžiais užpildžius trečią aukštą, šviesa neprasiskverbia į žemiau esančius.

 

mintys

Geros nuotaikos vitaminai

 

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pozityvus nusiteikimas ir gera nuotaika 40 % gali sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Mičigano universiteto (JAV) mokslininkai net padarė išvadą, kad teigiamos emocijos bei gebėjimas linksmintis gyvenimo trukmę gali pailginti 5–7 metais. Mat žmogaus smegenyse konkrečios zonos, lemiančios pozityvų pasaulio vertinimą ir bendrą fizinę būklę, tarpusavyje glaudžiai susijusios. Malonios mintys ir emocijos, dvasinė pusiausvyra yra tarsi priešnuodis streso hormonams (kortizoliui bei adrenalinui). O gerieji neuromediatoriai – serotoninas, dopaminas, endorfinai ir oksitocinas, padeda įveikti ne tik psichikos, bet ir kūno sutrikimus. Pozityvus požiūris į save ir aplinką skatina spręsti gyvenimiškas problemas ir įveikti sunkumus. Veikiausiai ne be priežasties George‘as Bernardas Shaw rašė, kad sveikas žmogus visuomet yra geros nuotaikos. Šiais laikais tokią įžvalgą dar galima papildyti tuo, jog moka atsipalaiduoti. Deja, sąmoningai atsipalaiduoti gana sunku. Psichologai tvirtina, kad dažnai žmonės patys sau sukelia nemalonių emocijų, nes negeba adekvačiai ir tinkamai reaguoti į kintančias aplinkos sąlygas. Jų kaitos sustabdyti neįmanoma, todėl tenka keisti požiūrį į jas bei koreguoti gyvenseną. Dalis žmonių net nesupranta, kad nuolat jaučiasi taip, lyg jų gyvybei grėstų pavojus. Kūnas ir psichika išgyvena nuolatinę gynybos parengtį, todėl kaupia riebalus, įtempia raumenis ir verčia sąmonę būdrauti. Visą sąmonės turinį sutelkus į pastangas išgyventi, sunku rasti laiko ir jėgų mėgavimuisi gyvenimu, dėmesingumui, kūrybai ir nuoširdžiam bendravimui.

 

(Ne)veiksmingas pozityvumas

 

Pajutę, kad gyvenimas tampa tarsi beskonis ar kartus, žmonės ieško būdų jį pagerinti. Tokios paieškos itin suintensyvėjo praėjusiais metais dėl pasaulį kamuojančios pandemijos, atskirties ir įvairiausių apribojimų. Kai aplinkoje ir sąmonėje per daug negatyvumo, natūraliai kyla impulsas ieškoti kažko pozityvaus. Tai savotiškas psichikos kompensacinis mechanizmas. Psichologai tikina, kad tokia tendencija – viena pagrindinių priežasčių, kodėl taip išpopuliarėjo savigalbos knygos bei pozityvaus mąstymo seminarai. Juose neretai mokoma, kaip pripildyti save išskirtinai malonių minčių, kalbėti pozityvias mantras ar kitaip perkrauti mąstymą. Pozityvaus mąstymo metodais siūloma save pagirti už tai, kas pavyko, sumažinti nesėkmių reikšmę įžvelgiant jose mokymosi galimybes, akcentuoti teigiamas savybes. Kartais to iš tiesų pakanka, kad bloga nuotaika išsisklaidytų. Deja, ne visada. Nepasirengęs ar negebantis tinkamai įvertinti savo emocinės būklės žmogus netgi po intensyvių mokymų nepatirs palengvėjimo ar pokyčių. Mantra, kartojama sugniaužus kumščius, per prievartą ir sukąstus dantis, nepasiekia tikslo. Mat kūnas manipuliacijomis netiki. Kol neišmokstama nuoširdžiai priimti pozityvumo kaip gyvenimo būdo, tol raumenys neatsipalaiduoja, galva nepakyla, o kraujospūdis nesumažėja. Beje, kartais perdėtos pastangos net gali sukelti dar daugiau problemų. Mat tai tampa papildomu streso šaltiniu. Juk per prievartą tapti laimingam neįmanoma. Nors galima sau šiek tiek padėti. Pozityviomis mintimis įmanoma tam tikru lygiu kontroliuoti nuotaiką ir veiksmingai mažinti emocinę įtampą. Tai laikiną palengvėjimą suteikianti metodika.

 

Svarbiausias žingsnis – apsivalymas

 

Ir psichologai gali paaiškinti, kodėl taip yra. Mat suvaidintas pozityvumas – įrankis, leidžiantis pasiekti tik sąmoningą ego. Tą dalį, kurią žmogus neblogai pažįsta ar net gali iš dalies kontroliuoti. Tačiau tikrosios problemos – depresija, nuolatinis nerimas ar psichosomatiniai sutrikimai – susijusios su kur kas giliau, pasąmonėje, esančiomis emocijomis, patirtimis ar traumuojančiais potyriais. Šiuo atveju vien tik valios pastangomis nukreipus mintis pozityvia linkme tikrųjų prastos savijautos priežasčių pasiekti nepavyks. Tad pradėti pozityvius pokyčius dažniausiai siūloma ne nuo šabloniškai teigiamo mąstymo ar kalbėjimo, o savistabos. Apsivalymas ir atvirumas sau daro giliausią įtaką. Iš (pa)sąmonės turinio tenka šalinti ten užsigulėjusias emocines šiukšles, nepagrįstą pyktį, nuoskaudas ar kaltę. Tai lyg namų tvarkymas. Jeigu žmogus tokiam darbui ryžtasi kartą per metus, sunku jį atlikti. O štai tvarkantis kasdien procesas trunka gerokai trumpiau. Galima rasti daugybę rekomendacijų, kaip apsivalyti mintis, jausmus, net kalbą. Psichologai ir dvasiniai mokytojai dalijasi savais patarimais. Bene paprasčiausi ir lengviausiai prieinami principai yra moraliniai priesakai: nemeluok, nevok, nežudyk, gerbk savo tėvą ir motiną ir kt. Praktikuojant bet kurią iš šių nuostatų kinta psichologinė būsena, efektyviai apvaloma nuo nemalonių išgyvenimų taršos. Itin veiksminga praktikuoti tiesą. Mat kelis mėnesius sąmoningai mėginant nemeluoti, galiausiai tenka pačiam sau pripažinti, kokie jausmai kamuoja, kokių minčių sukasi galvoje. Tuomet atsiranda galimybė objektyviai įvertinti gyvenimišką situaciją. Tik tai atlikus automatines reakcijas pavyksta pakeisti sąmoningomis.

 

Naudinga kasdienė praktika

 

  • Kiekvienas, nusprendęs apsivalyti mintis, randa savų būdų, kaip tą daryti. Nors pradėti rekomenduotina nuo taršos mažinimo kasdienėje aplinkoje. Psichologinė tarša apibūdinama kaip savęs žalojimas kritika, nusivertinimu, taip pat psichologinio smurto toleravimas, nenaudingos ar net destruktyvios informacijos paieškos, alkoholio ar narkotikų vartojimas.

 

  • Vidinė įtampa, nepasitenkinimas, net jų išprovokuojami fiziniai potyriai dažniausiai kyla, kai nepavyksta suderinti gyvenimo krypčių su kūno bei proto galimybėmis. Deja, tikrieji troškimai kasdien prasilenkia su aplinkos reikalavimais. Kartais tai nedidelės ir nesunkiai įveikiamos pretenzijos. Tačiau būna atvejų, kai aplinkos spaudimas pradeda žaloti psichiką. Tad pajutus minėtus požymius derėtų kasdien skirti 10 min. pojūčių analizei ir nustatyti, kokie lūkesčiai bei reikalavimai nepatenkinti. O svarbiausia, galbūt iš tiesų jų patenkinti nė nereikia.

 

  • JAV psichiatrų asociacijos nariai pataria kasdien pamažu mokytis pasitikėti savo jėgomis ir nustatyti gyvenimo prioritetus, palaikyti gerus santykius su aplinkiniais. Mat būtent šie gebėjimai leidžia mėgautis būtimi ir jausti laimę.

 

  • Daugeliui siekiančių laimingesnio gyvenimo atrodo, kad reikia nuolat aktyviai veikti, skirti daugiau laiko. Tačiau iš tiesų laimės paieškos prasideda nuo suvokimo, kad būtina stabtelėti ir atidžiau patyrinėti vidinį pasaulį. Kitaip tariant, rasti tam tikrą atskaitos tašką, nuo kurio atsispyrus taps įmanoma pajudėti tinkama linkme.

 

  • Geriausiai žmogus jaučiasi tuomet, kai tarp privalomų darbų ir malonios veiklos išlaikoma pusiausvyra. Siekiant stiprinti emocinę ir psichinę sveikatą, pirmiausia būtina atkreipti į savo norus bei savijautą. Skirti daugiau kokybiško laiko sau. Kasdien prisiminti, kad egzistuoja milžiniškas skirtumas tarp savanaudiško elgesio bei pirmumo savai gerovei. Tad pasakyti „ne“ nėra nusikaltimas.

 

  • Netgi susiklosčius itin sunkiai gyvenimo situacijai vis tiek kiekvienas turi už ką padėkoti. Todėl kaskart, patiriant sunkumų, bent kelioms minutėms mintimis derėtų atsitraukti nuo užgriuvusių problemų ir sugalvoti bent penkis dalykus, už kuriuos esate dėkingi. Tai tarsi būdas atkurti emocinę darną ir grįžti į realybę. Tuomet problemas galima spręsti nusiteikus kur kas šviesiau.

 

  • Sena patarlė byloja – su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi. Ir iš tiesų pozityvus požiūris į gyvenimą yra užkrečiamas. Nuolat bendraujant su pakiliai nusiteikusiais, save adekvačiai vertinančiais ir galimybių gebančiais atrasti žmonėmis, geros mintys pradeda lankyti tarsi savaime. Tad iš tiesų verta bent retkarčiais įvertinti supančią aplinką ir užmegztus ryšius.