Šiandien žmonės turi vis mažiau progų pabendrauti vieni su kitais prie pietų stalo. Dažniausiai jie valgo vieni. Tik nedaugelis gali mėgautis tokia prabanga kaip pusryčiai su brangiais žmonėmis kiekvieną dieną. Geriausiu atveju su jais dalijamasi maistu kartą per dieną, o neretai tik kartą per savaitę arba kelias.

 

"valgymas vieniems"

Nepaisant to, kad vis labiau populiarėja, tačiau valgymas vieniems daugeliui kelia liūdnas mintis ir užuojautą. Tačiau nereikėtų savęs gailėtis, jei taip nutiko. Valgymas vieniems turi nemažai privalumų. Kokie jie?

 

3 priežastys, kodėl pietauti vieniems gali būti naudinga:

 

Galima valgyti tikrai tai, kas patinka. Tiek ruošiant pietus šeimai ar draugams, tiek susitinkant su jais viešojo maitinimo įstaigoje, visada reikia ieškoti kompromiso. Galbūt vienas iš svečių nevartoja pieno gaminių, kitas stengiasi vengti glitimo, trečio skrandis nevirškina pupų arba grybų. Kartais smagu pamaloninti artimuosius, tačiau ne visada. Kartais norisi ramiai pavalgyti vieniems. Tada nereikia niekam teisintis, jei norisi suvalgyti didelį dubenį salotų arba makaronų su sūriu. Tik iš pirmo žvilgsnio tai atrodo grėsmingai. Jei valgoma su malonumu, net ir ne tokį sveiką maistą, greičiau pasisotinama. Dėl šios priežasties galima išvengti nuolatinio užkandžiavimo ir betikslio žvilgtelėjimo į šaldytuvą.

 

Lengviau kontroliuoti maisto porcijas. Psichologai pastebi, kad žmonės yra linkę atkartoti šalia esančių asmenų valgymo įpročius. Tad jei šalia esantys asmenys suvalgo viską, kas yra lėkštėje, tai automatiškai skatina pasielgti taip pat. Tada pasiteisinama: „Ji gali valgyti viską ir būti puikios figūros, todėl ir aš galiu daryti tą patį!“. Deja, žmonės ir jų medžiagų apykaita gali labai skirtis, todėl vienas gali suvalgyti daugiau ir nestorėti, o kitas tunka, regis, nuo stiklinės vandens. Valgant vieniems šitos problemos nebelieka. Tuomet vienintelis žmogus, kuris gali pasakyti, kad užteks valgyti, esate jūs pats. Galų gale valgant vieniems dažniausiai sustojama tai daryti, pajutus sotumo jausmą, o ne tada, kada, kaip manoma, yra socialiai priimtina. Kita vertus, būnant vieniems neretai kyla kita problema – valgymas prie televizoriaus ar kompiuterio, kuris blaško dėmesį, todėl nepajaučiama, kiek suvalgoma.

 

Niekas nedarys spaudimo, kad reikia pasimėgauti ir desertu. Nieko suvalgyti desertą, jei tokį sprendimą priėmėte sąmoningai, o ne dėlto, kad norite prisitaikyti prie aplinkinių. Valgant vieniems tokia problema neištinka. Jei nesinori deserto, nėra jokio spaudimo jį suvalgyti dabar ir mokėti už vidutiniško skonio desertą. Juo (ko gero, net geresniu ir tokiu, koks iš tikrųjų patinka) pasimėgauti bus galima tada, kai tikrai to norėsis.

 

4 patarimai, kaip nepersivalgyti, valgant vieniems:

 
  • Nesirinkti perdirbtų maisto produktų. Daugelis mano, kad jei gyvena vieni, tai nėra prasmės ruošti maisto. Tačiau greitai paruošiami pusfabrikačiai nėra geriausia išeitis. Juose mažai naudingų maistinių medžiagų ir daug tuščių kalorijų. Net ir valgant vieniems reikėtų nepamiršti etiketo taisyklių ir valgymą paversti ritualu. Sveikiems išlikti galima tik vartojant sveiką maistą.
 
  • Neruošti per daug maisto. Kai namuose yra daug maisto, gali dažnai kilti pagundų užkąsti. Juk maistas neamžinas – išmesti nekyla ranka. Reikėtų ruošti tik tiek maisto, kiek užtektų 1 – 2 kartams. Taip ne tik sumažinsite persivalgymo riziką, bet ir visada valgysite šviežią maistą.
 
  • Nevalgyti, kai užsiimama kita pašaline veikla, blaškančia dėmesį. Televizoriaus žiūrėjimas, elektroninio pašto tikrinimas, naršymas internete, knygų ar žurnalų skaitymas taip įtraukia, kad nesunku nepastebėti, kiek iš tikrųjų maisto suvalgoma.
 
  • Nevalgyti labai greitai. Dėl to gali kilti daugybė sveikatos problemų, tarp jų: vidurių pūtimas, gastroezofaginis refliuksas. Be to, padidėja rizika suvartoti per daug kaloringo maisto ir priaugti svorio. Daugelis žino, kad sotumo jausmas ateina tik praėjus maždaug 20 minučių po valgio.