Svaigsta galva? Nenumokite į tai ranka!

Pavasarį galvos svaigimas – dažnas reiškinys, nes organizmas nusilpęs, labiau užsiteršęs, jam stinga naudingųjų medžiagų. Visgi svaigulio priežasčių gali būti daugiau, todėl šio negalavimo jokiu būdu neignoruokite ir su juo nesitaikstykite.

Sick,Person,Suffering,From,Vertigo,,Feeling,Confused,,Dizzy,And,Head

Gal užteks tik mankštos?

Galvos svaigimas – nemaloni problema, daranti įtaką kasdienio gyvenimo kokybei. Todėl numoti ranka, neva tuoj praeis, nereikėtų, juolab kad šis negalavimas gali būti ir sunkios ligos priežastis. Tokie organai kaip akys, smegenys, vidinė ausis ir pėdų bei stuburo nervai atsakingi už gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą. Kai šių sistemų veikla sutrinka, gali atsirasti svaigimas ir pusiausvyros sutrikimai. Jei svaigimas pasireiškė neseniai, verta pasidaryti išsamų kraujo tyrimą ir išsiaiškinti, gal tai tiesiog stiprus pervargimas ir išsekimas, organizmui stinga konkrečių vitaminų, mikroelementų, ypač geležies. O gal sutriko kraujotaka ir pradėjus gyventi judriau, kasdien darant mankštą ar gydytojo rekomenduotus tikslinius pratimus, būklė pagerės. Visgi kraujotaka gali sutrikti dėl įvairių priežasčių – gali būti užsikimšusios arterijos, susidarę kraujo krešulių, širdies nepakankamumas, nereguliarus širdies plakimas. Visada neaiškiais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją.

Gana dažnai galva gali svaigti dėl mažakraujystės ar padidėjusio kraujo spaudimo. Visgi tikrąją svaigimo priežastį turi įvardyti gydytojas. Į jį reikėtų kreiptis pajutus ūmų galvos svaigimą arba kurį laiką jam kartojantis. Pirmiausia derėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips pas otorinolaringologą, neurologą ar kitą specialistą.

Kaltininkas – orų permainos

Daugelis žmonių, ypač tie, kurių sutrikusi kraujotaka, itin jautriai reaguoja į orų permainas. Stiprios sveikatos žmonių jos dažniausiai neveikia, tačiau jautresni keičiantis orams skundžiasi sutrikusiu miegu, sumažėjusiu darbingumu, mieguistumu, silpnumu, paūmėjusiomis lėtinėmis ligomis, maudžiančiais sąnariais ir sykiu galvos svaigimu. Minėti požymiai itin dažnai pasireiškia keičiantis slėgiui. Daugelis iškart pajunta, kad sumažėjo kraujospūdis, smegenys ir kiti organai tada prasčiau įsisavina deguonį, kepenys lėčiau šalina kenksmingas medžiagas. O jei ilgesnį laiką užsitęsia karšti orai, gali ne tik svaigti, bet ir skaudėti galvą, varginti migrenos ar astmos priepuoliai, sutrikti širdies ritmas.

Keičiantis orams reikėtų dirbti kiek mažiau, vengti alkoholio, laikytis paros režimo. Kraujotaką gerina kontrastinis dušas. Kai temperatūra staiga nukrinta ir vėl pakyla, tai neigiamai veikia smegenų kraujotaką. Jeigu apėmė bendras silpnumas, ėmė svaigti galva, nutirpo galūnės, mirga akyse, reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti insulto požymiai.

Kai žemė slysta iš po kojų

Neretai galva ima svaigti, kai ryte staigiai pakylame iš lovos ar pasilenkiame paimti daikto ir iškart galvą pakeliame aukštyn. Tačiau lengvas galvos svaigimas gali pasireikšti ne tik atliekant staigius judesius. Pojūtis, kad žemė slysta iš po kojų, gali apimti būnant tarp žmonių, net ramiai sėdint ar gulint. Jei tuo metu žmogus eina, gali net kilti pavojus nukristi ir susižeisti. Galvos svaigimas gali trukti nuo kelių iki keliolikos sekundžių. Jei kartojasi, ilgiau laukti nereikia – būtina konsultuotis su specialistais.

Medikai įvertins, ar galvos svaigimas – (ne)sisteminis. Sisteminiu laikomas toks, kai žmogus pajunta, kad jį verčia į šoną ar ima suktis aplinka. Toks svaigimas susijęs su vidinės ausies vestibulinio aparato struktūra. Kai svaigimas susijęs su smegenų kraujotakos sutrikimais, gali net prikimti balsas, nutirpti dalis veido. Tokie simptomai būdingi smegenų audinių pažeidimui.

Kaltas virusas

Galvos sukimąsi gali sukelti ausies nervų uždegimas. Tai vadinama vestibuliniu neuritu arba labirinitu. Kas dėl to kaltas? Virusas, kai vidurinės ausies infekcijos ar meningito bakterijos patenka į vidinę ausį. Tokiu atveju galvos svaigimas atsiranda staiga. Ausyse gali kilti keistų garsų, taip pat gali pykinti, pakilti temperatūra, skaudėti ausis. Natūralu, žmogus prastai jaučiasi ir tokia būsena gali tęstis net kelias savaites. Tačiau nereikėtų skubėti gerti antibiotikų, kad ir kokia nemaloni būklė būtų, nes virusų antibiotikai neveikia. Ją palengvina pagalbiniai vaistai.

Jei galva svaigsta po traumos

Apie 50 % visų galvos svaigimo atvejų gali lemti vidinėje ausyje atitrūkusios tam tikros medžiagos – kalcio karbonato kristalai. Tai pasitaiko tikrai dažnai. Keičiantis galvos padėčiai šie kristalai staiga atitrūksta. Žmogui judant jie patenka ne ten, kur turėtų. Galva ima svaigti dėl to, kad kristalai plaukioja ir dirgina pusiausvyros nervą. Vidinėje ausyje esantį kristalų sukeltą svaigulį nesunku atpažinti – dažniausiai svaigimas apima padarius staigų judesį, pavyzdžiui, verčiantis lovoje ant kitos pusės ar ryte kylant iš lovos, taip pat nuleidus galvą ir staiga ją pakėlus, papurčius galvą. Tada žmogui ima suktis viskas aplinkui – pojūtis toks, tarsi suktųsi karuselėje. Įdomu tai, kad kristalų sukeltas svaigimas būdingesnis moterims. Šį svaigimą gali nulemti patirtos traumos, smarkūs galvos supurtymai, kurių metu kristalai vidinėje ausyje atitrūksta ir sukelia svaigimą. Ką tokiu atveju daryti? Nustačius, kad galvos svaigimo priežastis yra būtent ši, reikėtų rasti kvalifikuotą specialistą, kuris nustatytų, kurios pusės vidinė ausis yra pažeista. Tada bus bandoma grąžinti kristalus iš kanalų į ankstesnę jų vietą. Atitrūkę kristalai į vietą grąžinami atliekant mechaninius judesius.

Svaigimas susijęs su nerimu

Pasitaiko ir tokių atvejų, kad galva gali svaigti patiriant didelį nerimą. Įveikus jį, nurimsta ir galva. Svaigimas gali pasireikšti ir sutrikus virškinimo sistemai, varginant refliuksui arba vartojant tam tikrus vaistus, maisto papildus. Jei galvos svaigimo pradžia sutapo su naujų medikamentų vartojimu, didelė tikimybė, kad jie ir bus problemos kaltininkas. Galva gali svaigti vartojant antibiotikus, antidepresantus, vaistus nuo traukulių, kraujospūdžio, raminamuosius.

Svaigimas gali pasireikšti ir dėl otosklerozės, autoimuninės vidinės ausies ligos, taip pat dėl virusinių ar autoimuninių uždegiminių procesų, kai žmogus serga sinusitu, tonzilitu. Sudėtingesni šio negalavimo įveikimo būdai bus, jei galva ėmė svaigti dėl auglio. Tada lauks ilgesnis gydymas.

Vyresniame amžiuje galva gali svaigti dėl kraujospūdžio mažėjimo staiga stojantis. Todėl kai kurie žmonės stodami jaučia ir didelį silpnumą, kuris verčia sunerimti. Turint šią problemą reikėtų vengti staigiai pakilti iš vietos, ypač po miego ar ilgiau pagulėjus, nes galima nukristi ir susižaloti.

Galimi tyrimai

Pirmiausia reikėtų atlikti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti, ar nėra mažakraujystės. Norint išsiaiškinti, ar galvos svaigimas susijęs su neurologinėmis priežastimis, tenka atlikti magnetinio rezonanso tomografiją. Jei svaigimą lėmė smegenų pažeidimas, tyrimo metu jis matomas. Jei pažeidimų nematyti, svaigimas siejamas su kitomis priežastimis, netgi su elementariu skysčių trūkumu organizme. Ne paslaptis, kad daugelis negeria užtektinai skysčių, o juos praranda judėdami, sportuodami, šlapindamiesi. Kai organizme stinga skysčių, sumažėja kraujospūdis, smegenys negauna deramo deguonies kiekio ir tada pradeda svaigti galva.

Vertingi patarimai

Jei galva svaigsta dėl per žemo kraujospūdžio, šiek tiek padidinkite vartojamos druskos kiekį ir nebijokite išgerti kavos.

Jei galvos svaigimas – ne žemo kraujospūdžio pasekmė, tada druskos kiekį kaip tik reikėtų sumažinti. LOR gydytojai dėl svaigimo neretai rekomenduoja prėską dietą, nes druska provokuoja skysčių kaupimąsi vidinėje ausyje, o tai sutrikdo pusiausvyrą ir sukelia priepuolį.

Jei gulint vargina galvos svaigimas, lėtai keiskite kūno padėtį. Staigiai pakilus sumažėja kraujo spaudimas ir tuomet gali net aptemti akyse, susisukti galva ar netekti sąmonės. Bet išsigąsti nereikia, geriau prisėsti ir palaukti, kol simptomai išnyks.