Prieraišumas – tai yra tam tikras būdas, kuriuo mes save susiejame su kitais žmonėmis. Asmeninis prieraišumas stilius susiformuoja jau ankstyvoje vaikystėje (per pirmuosius dvejus gyvenimo metus). Po to jis lieka visam gyvenimui ir lemia, kokie ateityje bus jūsų intymūs santykiai, koks jūs būsite tėvas ar motina savo vaikams. Laimei, net ir ne pačius geriausius prieraišumo stilius galima pakeisti, dedant pastangų.

 

prieraisumas

Suaugusių žmonių prieraišumo stiliai:

 

  • Patikima (saugi) asmenybė. Jeigu saugus prieraišumo stilius susiformuoja dar vaikystėje, tai tokie žmonės turi normalų prieraišumo stilių ir suaugę. Jie pažįsta ir supranta save (ko jie nori ir ko jiems reikia gyvenime) bei siekia artimų ryšių su kitais žmonėmis. Save, savo partnerius ir savo santykius vertina pozityviai. Jų gyvenimas yra subalansuotas: jie puikiai jaučiasi tiek būdami laisvi ir nepriklausomi, tiek artimuose santykiuose.

 

  • Atstumianti asmenybė. Tie žmonės, kurių santykiai vaikystėje nebuvo itin geri (tėvai ir vaikai vengė artimo bendravimo, ryšio vienas su kitais, buvo linkę atsiriboti), dažniausiai ir suaugę turi tokį prieraišumo stilių – tarsi atstumti kitus nuo savęs, nors artimų ir mylinčių santykių labai norisi. Šie žmonės paprastai tampa vienišiais – santykiai ir emocijos jiems yra santykinai nesvarbūs. Jie yra racionalūs ir linkę slopinti savo jausmus. Tipinė jų reakcija į konfliktines situacijas yra vengimas, atsiribojimas nuo konfliktų. Šių žmonių gyvenimas nėra subalansuotas: jie yra susitelkę į savo vidų, atsiskyrę, emociškai nutolę nuo kitų ir net savęs pačių.

 

  • Užsiėmusi asmenybė. Vaikai, turintys šį ambivalentišką (susijusį su nerimo) prieraišumo stilių, labai dažnai užaugę turi nuolat kažkuo užsiėmusio žmogaus prieraišumo stilių. Jie yra savikritiški ir nesaugūs. Jie ieško pripažinimo ir kitų patvirtinimo, nepaisant to niekada nenustoja abejoti savimi. Santykiuose juos kamuoja stipri baimė ir nerimas, kad jie bus atstumti, todėl jie nelinkę pasitikėti kitais. Todėl ilgainiui šie žmonės rizikuoja tapti per daug „prilipę“ prie savo partnerio, pernelyg nuo jo priklausomi. Šių žmonių gyvenimas yra nesubalansuotas: jų nesaugumo jausmas atsisuka prieš juos pačius, todėl santykiuose linkę emociškai nutolti nuo partnerio.

 

  • Baugšti ir vengianti asmenybė. Žmonės, kuriems augant susiformavo nesveiki prieraišumo stiliai, suaugę linkę būti pernelyg baugštūs ir visko vengiantys. Nuo vaikystės jie vengė kalbėti apie savo jausmus dėl patirtų traumų, todėl ir suaugę jie taip daro ir toliau. Jie trokšta santykių, kurie būtų patogūs ir kuriuose ilgainiui atsirastų emocinis artumas. Šiuo atveju jausmai, kurie buvo slopinami vaikystėje, suaugus pradeda kilti į paviršių ir, net nesuvokiant, kad jų priežasties reikėtų ieškoti tolimoje praeityje, jie vėl iš naujo pasireiškia dabartyje. Šis asmuo daugybę kartų iš naujo pergyvena seną traumą, kuri jam neleidžia tobulėti ir pasiekti normalių ir laimingų santykių. Šių žmonių gyvenimas yra nesubalansuotas: jie neturi aiškaus savęs suvokimo ir negeba užmegzti darnių santykių su kitais žmonėmis.

 

Kaip išsiugdyti patikimos (saugios) asmenybės prieraišumo stilių?

 

Laimei, išsiugdyti saugų prieraišumo stilių yra įmanoma. Visų pirma reikia išsiaiškinti ir suprasti savo gyvenimo istoriją, išanalizuoti vaikystės patirtis ir traumas ir pabandyti suprasti, kaip jos yra susijusios su tuo žmogumi, kuriuo tapote, kai suaugote. Kai kuriems žmonėms gali padėti rašymo terapija, bet rašyti reikia ne bet ką, o apie savo vaikystės patirtis ir išgyvenimus. Tada bandyti analizuoti savo parašytą pasakojimą apie save vaikystėje ir ieškoti „kabliukų“. Ilgainiui tai gali padėti išmokti užmegzti sveikesnius, saugesnius santykius, tapti emociškai atsparesniems ir stipresniems.