Spalis – kovos su krūties vėžiu mėnuo

Spalis – kovos su krūties vėžiu mėnuo, skirtas atkreipti dėmesį į susirgimus šia pavojinga liga, didinti žmonių sąmoningumą ir laiku pradėti gydymą, kad būtų galima išvengti skaudžių pasekmių. Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja onkologė – chemoterapeutė Edita Bronė Juodžbalienė sutiko pakomentuoti apie šios ligos priežastis, gydymą ir profilaktiką.

Kokioms moterims rizika susirgti krūties vėžiu didesnė?

Dauguma straipsnių visuomenei skirtuose sveikatos žurnaluose prasideda statistika, rizikos veiksniais, bet šį kartą pakalbėsiu kaip gydytojas praktikas. Jau virš 30 metų dirbu onkologu – chemoterapeutu, mačiau begalę skaudžių atvejų ir labai dažnai girdžiu klausimą – kodėl aš susirgau, pas mane šeimoje niekas nesirgo vėžiu, gimdžiau, maitinau ir pan. Ko gero, net apie 80 % krūties vėžio susirgimų atvejais negalima aiškiai įvardyti ligos atsiradimo veiksnių. Nereikėtų, kad statistika jus nuramintų, užmigdytų onkologinį budrumą. Serga paties įvairiausio amžiaus, socialinės padėties, gyvenimo būdo moterys. Šiuo metu jauniausia mano pacientė – 1991 metų gimimo (26 metų). Turėjau susirgusią 24 metų. Viena buvo vieną paskui kitą pagimdžiusi ir maitinusi 7 vaikus. Seniausios pacientės apie 90 metų (kol sugeba pas mus ateiti). Taigi, mielos moterys, negalvokite, ar telpate į statistinę lentelę, bet pasirūpinkite savo sveikata čia ir dabar: nebijokite savęs liesti, žinokite apie visus sukietėjimus krūtyse, keičiasi jie ar ne prieš ir po mėnesinių. Greitai reaguokite į neįprastus simptomus krūtyse ar kitose kūno vietose. Būkite savo kūno geriausia drauge ir šeimininke. Ne kiekvienas guzelis yra vėžys, bet kiekvienas guzelis turi būti tiriamas dėl vėžio.

Ar vyrai taip pat serga krūties vėžiu?

Net moterys nustemba, kai sužino, kad krūties vėžiu gali sirgti ir vyrai. O ką jau kalbėti apie vyrus, kurie gal ir perbraukia per krūtinę, bet tikrai neieškodami piktybinių navikų krūtų užuomazgose.

Vyrai turi mažai išreikštas krūtų užuomazgas, bet ir to užtenka, kad kartais jose atsirastų piktybinių guzelių. Tai sudaro apie 1 % visų krūties navikų, bet tokių pacientų tikrai turime. Dažniau serga vyresni vyrai, bet turėjau ir 35 metų vyrą. Profilaktinės mamogramos vyrams neatliekamos. Jei apie šią ligą žinotų, gal greičiau atkreiptų dėmesį į sukietėjimus po speneliais. Dabar dauguma ateina, kai oda virš guzelio išopėja, pažastyje padidėja limfmazgiai. Gydome lygiai taip pat (su labai mažiais niuansais) kaip ir moterų krūties vėžį (operacija, chemoterapija, spinduline terapija, hormonų terapija).

Kaip užkirsti kelią krūties vėžiui?

Dabartiniame kompiuteriniame amžiuje sėdime susikūprinę, krūtinės įdubę. Kenčia visi organai krūtinės ląstoje – ne tik plaučiai, širdis, bet ir krūties liaukos. Krūties liaukose išreikšta arterinė, veninė kraujotaka, limfodrenažas. Ir šiandien atėjo jauna moteris pasitikrinti krūtis, nes esą „viską skauda“. Tokiais atvejais onkologai padaro visus pagal amžių privalomus krūtų tyrimus, bet problema iš esmės neišsispręs, jei nesiimsime viso kūno sveikatinimo. Atminkite, kad pas mus visi organai tarpusavyje susiję. Jei nedirba raumenys, negaus kraujo, neišsivalys šalia esantys organai. Jeigu užspaustas, kreivas stuburas, sutriks inervacija beveik į visus vidaus organus. Jei kažkuo susergame, kažkas mumyse sutriko. Įgimtos priežastys nustatomos ne daugiau 10 %. Taip pat yra duomenų, kad mūsų audinių ląstelės išsigimsta ne dėl vienintelio nepalankaus veiksnio, bet visos sekos nepalankių vidinių ir išorinių poveikių.

Vėžys neatsiranda per vienus metus, tai kelių metų ar net dešimtmečio procesas. Todėl jei jaunystėje buvome greiti ir lankstūs, per daugelį metų vienodi judesiai lemia kūno pakitimus. Darbas neatstoja mankštos. Ką per dieną pertempei, vakare turi tuos raumenis atpalaiduoti, o tingėjusius pamankštinti. Žmogus iš esmės yra protingas tinginys. Jis visada ras pateisinimą, teoriją, kodėl jis serga, bet toliau nieko nedarys. Neužtenka kartais pagerti vitaminų, bet kitą dieną prisigerti ar privalgyti mūsų ląstelėms kenksmingo maisto. Jei prižiūrėsime savo kūną taip, kaip jis veikė jaunystėje, išvengtume daugybės pas mus populiarių vidaus  ligų, o galbūt ir vėžio.

Ar dezodorantų – antiperspirantų naudojimas tikrai didina riziką susirgti krūties vėžiu?

Kad žmogui prakaituoti ir taip išsivalyti reikia, pradėta kalbėti tik paskutiniais metais. Kodėl iš prakaito kvapo kartais galima įtarti žmogaus ligas? Todėl, kad limfinė sistema, limfmazgiai, prakaito liaukos tam ir sugalvotos, kad būtų atsikratoma šlakų. Ne veltui sveikuoliai rekomenduoja nors kartą per savaitę nueiti į pirtį ir gerai išprakaituoti ar sportuoti iki prakaito. Jei blokuoji prakaitavimą – kažkur visa tai turi pasidėti. Jei tik norėsi pažastis pakvėpinti dezodorantu dar kaip ir nieko, bet jei sieki antiperspirantais kelioms dienoms ar savaitei  sustabdyti prakaitavimą, jau ne kas. Iš krūtų liaukos viskas nuteką į pažastis. Dauguma moterų tą žino, bet praktiškai antiperspirantų vis dar naudojama labai daug. Deja, rimtų studijų nėra, bet mokslinėje literatūroje nemažai pamąstymų šia tema (aliuminio druskų poveikis į krūties liaukos epitelį, kaip keičiasi bakterinė aplinka pažastyje naudojant antiperspirantus ir pan.). Kaip visada siūlau pradėti nuo savęs. Nelaukti, ką pasakys kada nors statistikai, bet jau dabar ne blokuoti prakaitavimą, bet sveikai maitintis, judėti iki prakaito, laikytis asmeninės higienos, pritaikyti natūralias higienos priemones.