Europoje nuo per didelės kaitros kasmet miršta kelis šimtai žmonių, o šimtai tūkstančių kenčia nuo hipertermijos. Kūdikiai, vaikai ir vyresni asmenys turi didesnę riziką patirti įvairių sveikatos problemų užsitęsus vasaros karščiams. Perkaitimas ypač pavojingas sergantiems širdies ligomis. Tačiau kiekvienam, kuris įstrigęs perkaitusiame automobilyje, sportuoja, dirba lauke per karštį arba kitokiu būdu ilgą laiką veikiamas didelės kaitros, kyla pavojus patirti įvairių negalavimų.

 

People,Helping,Mature,Woman,On,City,Street.,Suffering,From,HeatŠilumos smūgis, arba perkaitimas

 

Nors šiuo metu lietuviai mėgaujasi vasariškai gaiviais orais, tačiau Pietų Europą alina neregėta kaitra. Ji, sinoptikų teigimu, gali pasiekti ir mūsų šalį. Tad dabar pats metas prisiminti, kaip dera saugoti savo sveikatą per karščius ir išmokti atpažinti pavojingo šilumos smūgio simptomus. Šilumos smūgis diagnozuojamas, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas, susikaupia šilumos perteklius, kurio organizmas negeba pašalinti, todėl pakyla temperatūra. Nacionalinis sveikatos centras įvardija šiuos pagrindinius simptomus:

 
  •  Aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 38–41 ºC).
  •  Odos paraudimas ir karščiavimas (oda neprakaituoja).
  •  Galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas.
  •  Stiprus ir padažnėjęs (iki 110–160 k/min.) pulsas ir kvėpavimas (per 20 k/min.).
  •  Troškulys.
  •  Mieguistumas, vangumas, nenoras judėti.
 

Pajutus perkaitimo požymius ar pastebėjus kito žmogaus blogą savijautą, svarbu nelikti vienumoje ir pranešti aplinkiniams apie tokią būklę. Mat stipriai perkaitus gresia sąmonės netekimas. O nugriuvus galima dar labiau susižaloti. Būtent todėl vos tik pajutus pirmuosius simptomus derėtų atsitraukti į pavėsį ar gerai vėdinamą patalpą. Atsigulti ant nugaros arba šono, po kojomis padėti nedidelę pagalvėlę ar suvyniotus drabužius. Taip pagerės galvos ir širdies kraujotaka. Jei perkaistama lengvai, pagelbės drungnas dušas, apsitrynimas vėsiame vandenyje suvilgytu rankšluosčiu, vėsaus vandens ar sulčių gėrimas, ramybės būsena. Kai kūno temperatūra sumažėja ir pasiekia normalias ribas (36,6–36,8 ºC), derėtų persirengti sausais drabužiais ir pailsėti ar pamiegoti. Labai svarbu stebėti savo ar kito nukentėjusiojo būklę bent kelias valandas po perkaitimo. Jeigu netenkama sąmonės, nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Perkaitimo rizika labai priklauso nuo žmogaus amžiaus, sveikatos būklės. Greičiau perkaista vaikai, o vyresniems asmenims perkaitus neretai skauda širdies plote. Tai gali sukelti širdies ligų paūmėjimą ar gyvybei pavojingas staigias būkles. Itin padidėja infarkto rizika.

 

Saulės smūgis

 

Žmonės dažnai perkaitimą painioja su saulės smūgiu. Visgi tai kita sveikatai pavojinga būklė, kai smegenų pažeidimas atsiranda perkaitus būtent galvą. Rizika patirti saulės smūgį didėja, kai nepridengtą galvą ir sprandą ilgai veikia saulės spinduliai. Tuomet įkaista smegenų dangalų kraujo indai ir pakyla galvos smegenų temperatūra. Pagrindiniai saulės smūgio simptomai yra šie:

 
  •  Galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, mirgėjimas akyse.
  •  Išbalusi oda, šaltas prakaitas, bendras silpnumas.
  •  Pykinimas, vėmimas.
  •  Padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas.
  •  Aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 41 ºC).
  •  Sąmonės netekimas, apalpimas.
  •  Galima mirtis nuo edemos (smegenų paburkimo), jei nesuteikiama pirmoji pagalba.
 

Pastebėjus vieną ar kelis saulės smūgio simptomus, privalu kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą. Nukentėjęs asmuo turėtų būti nunešamas ar nuvedamas į vėsesnę vietą, kur nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Paguldomas šiek tiek pakelta galva arba pasodinamas. Drabužiai patraukiami nuo sprando, kaklo ir viršutinės krūtinės dalies. Vėdinti vėduokle ar ventiliatoriumi, kol atvyks pagalba. Nukentėjusiojo veidą galima suvilgyti vėsiu vandeniu, duoti atsigerti vėsaus (bet ne ledinio) vandens. Ant galvos uždėti kompresą su ledu arba tiesiog šaltame vandenyje suvilgytą rankšluostį. Jeigu pykina, duoti vandens su citrina ar kito rūgštaus gėrimo. Netekusį sąmonės žmogų paguldyti saugia poza ant šono, po galva pakišti sulenktą ranką, kol atvyks medikai ir, žinoma, tęsti vėsinimą. Saulės smūgį gali patirti kiekvienas, nepaisant amžiaus ar sveikatos būklės. Tad tvyrant kaitrai galvą būtina pridengti natūralaus audinio kepure ar skarele. Taip pat pravartu dirbant ar sportuojant saulės atokaitoje sprandą pridengti drėgnu rankšluostėliu.

 

Šilumos išsekimas, arba mėšlungis

 

Karštomis dienomis gresia ir dar viena būklė, apie kurią kalbama gerokai rečiau. Tai šilumos išsekimas. Ne toks pavojingas nei saulės ar šilumos smūgiai, tačiau gali sukelti lėtinių ligų paūmėjimą ar komplikacijų. Patyrus šilumos išsekimą kamuoja galvos skausmas, juntamas silpnumas ir svaigulys, netenkama apetito, apima šleikštulys. Vaikams, rečiau suaugusiesiems, pasireiškia ir vėmimas. Pastebimi nuotaikų svyravimai ir neaiškus nerimas. Oda pablykšta, atvėsta ir tampa drėgna. Padažnėja kvėpavimas ir pulsas. Prakaituojama itin gausiai, atsiranda nevaldomas drebulys, kojų ir rankų virpėjimas. Žmogus, ypač maži vaikai, užsinori pasituštinti. Kūno temperatūra pakyla nežymiai. Esant stipriam šilumos išsekimui, gali atsirasti vadinamieji šilumos traukuliai arba mėšlungis. Tuomet pasireiškia stiprūs, spazminiai apatinių galūnių, nugaros, pilvo ar rankų traukuliai, lydimi gausaus prakaitavimo. Pasireiškus tokiems simptomams žmogus dažniausiai būna sąmoningas, tad gali pats pasitraukti į vėsią vietą, nusirengti drabužius ir nusiauti batus. Kūną derėtų suvilgyti vėsiu vandeniu, tačiau gultis į vonią nerekomenduojama dėl traukulių. Šiek tiek atsivėsinus atsigerti lengvai sūdyto vandens arba natūralaus mineralinio vandens, atsigulti ir pakelti kojas. Jeigu simptomai nepraeina ir pradeda kilti temperatūra, derėtų kviesti greitąją pagalbą, nes šilumos išsekimas – pirminis šilumos smūgio simptomas.

 

Perkaitimo prevencija

 

Visuomenės sveikatos centras skelbia, kad rizika perkaisti didėja tuomet, kai aplinkos temperatūra pasiekia 30 ºC. Visgi net ir žemesni termometro stulpelio rodmenys gali sukelti nepatogumų jautriems ar lėtinių ligų kamuojamiems asmenims. Tad saugoti save ir taikyti perkaitimo prevencijos priemones dera visomis šiltomis dienomis. Svarbiausia – per ilgai nebūti saulėkaitoje ir kaitroje. Taip pat rekomenduojama dėvėti natūralaus pluošto, odai kvėpuoti leidžiančius drabužius. Galvą visada būtina pridengti kepure ar skarele. Karštuoju metų laiku fizinius darbus atlikti ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis nesportuoti, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val. Kai karšta, svarbu viską daryti lėčiau negu paprastai. Dirbant karštyje, darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, ne rečiau nei kas 1,5 val. Atostogaujantiems svarbu prisiminti, kad nevalia užmigti saulės atokaitoje. Taip žmonės dažnai elgiasi paplūdimiuose ir sukelia sau perkaitimo pavojų. Viena svarbiausių prevencijos priemonių – deramas skysčių vartojimas. Atsigerti vandens be jokių priedų ir cukraus derėtų dažniau nei pajuntamas troškulys. Per karščius vengti alkoholio, skysčių su kofeinu, cukrumi ar saldikliais, nes šie gėrimai skatina vandens pašalinimą iš organizmo. Svarbu prisiminti, kad lediniai gėrimai ir pienas troškulio nemalšina. Atgaivins vaisių ir daržovių sultys, atvėsinta (drungna) arbata. Per kaitrą medikai ragina valgyti, bet mažesnes porcijas ir lengviau virškinamo maisto. Mėsos, ypač keptos ant atviros ugnies, geriau atsisakyti. Baltymų galima gauti iš liesų pieno produktų.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė