Atšilus orams mažieji vis daugiau laiko leidžia gryname ore. Tai neabejotinai palanku jų sveikatai, tačiau linksmybės lauke dažnai neapsieina be įvairių nedidelių traumų. Sumušimai, nubrozdinimai, įdrėskimai, nedideli įpjovimai… Kaip suteikti tinkamą pagalbą tokiais atvejais?

 

Crying,Boy,With,A,Bleeding,Injury,Near,Bike,That,HeĮdrėskimai, nubrozdinimai ir įpjovimai

 

Šie nedideli sužeidimai – bene dažniausios vaikų traumos, patiriamos šiltuoju metų laiku žaidžiant lauke. Jos tokios dažnos, kad kartais tėvai į nedidelius įdrėskimus ar nubrozdinimus nekreipia dėmesio. Visgi reikėtų! Net nedideli paviršiniai odos pažeidimai gali tapti vartais infekcijai. Netgi negilią žaizdą svarbu gerai išvalyti. Tik prieš tai sustabdyti kraujavimą. Jeigu negausus, palaukti, kol liausis savaime – įprastai tai trunka iki kelių minučių. Jeigu kraujavimas kiek stipresnis, pvz., įsipjovus pirštą, prie žaizdos švelniai prispausti sterilų tvarstį ir tuo metu raminti vaiką laukiant, kol kraujas nustos tekėti. Įprastai tai trunka ne ilgiau nei 15 min. Sustabdžius kraujavimą svarbu išvalyti žaizdą. Geriausia tai daryti nuplaunant tekančio vandens srove. Jeigu esate ne namuose ir tokios galimybės nėra, tiks natūralus vanduo iš buteliuko. Blogiausiu atveju pasitarnaus drėgnos servetėlės, kuriomis reikia švelniai nuvalyti sužeistą odą. Tik svarbu, kad jos būtų be sintetinių kvapų ir kitų dirginančių priedų. Jeigu žaizdoje pastebite didesnį svetimkūnį, kurio vandens srovė nepašalino, pvz., užstrigusį aštresnį akmenėlį ar stiklo gabalėlį, ištraukite dezinfekuotu pincetu. Išvalytą žaizdelę patepkite specialiomis antimikrobinėmis priemonėmis – vaistinėse yra tam skirtų tepalų, gelių, purškalų. Jos ne tik mažina infekcijos riziką, tačiau ir slopina skausmą, spartina gijimą. Tvarstyti paviršinių žaizdų nebūtina. Truputį gilesnes, pvz., įsipjovus, rekomenduojama užklijuoti pleistru, kad gleivinė greičiau sukibtų, susidarytų tvirtas šašas. Pleistras gelbsti ir tuomet, jeigu vaikas vis kėsinasi nukrapštyti šašą arba žaizdelė yra tokioje vietoje, kurią lengva pakartotinai traumuoti. Pastebėjus, kad žaizdelė nenoriai gyja, pradėjo šlapiuoti ar net pūliuoti, oda aplink ją paraudusi, karšta, būtina pasirodyti gydytojui, nes tai infekcijos požymiai.

 

Raumenų sumušimai ir patempimai

 

Lakstymas, šokinėjimas, staigūs šuoliai ir kritimai gali baigtis raumenų sumušimais ar net patempimais. Jie nepavojingi, bet kelia nemenką diskomfortą. Esant raumenų sumušimui, sužeistoje vietoje galimas patinimas, hematoma, jaučiamas skausmas, tačiau raumuo nepraranda savo jėgos. Įprastai sumušimai sugyja savaime, tik reikia daugiau ilsėtis, vengti pakartotinės traumos. Norint pagreitinti gijimą ir sumažinti patiriamą diskomfortą, galima naudoti vėsinančius kompresus, specialius tepalus. Tokią traumą patyrus gamtoje sumuštą vietą patartina vėsinti bet kuo, kas po ranka: ežero vandenyje sudrėkintu rankšluosčiu, šalto vandens buteliuku ir kt. Šaldančius kompresus laikyti apie 15 min., tuomet daryti pertrauką ir prireikus kartoti – galima 6–8 kartus per dieną. Jeigu vaiką kamuoja itin ūmus skausmas, duoti vaistų nuo skausmo.

 

Raumenų patempimai sukelia daugiau nepatogumų ir yra pavojingesni, mat gali baigtis plyšimu. Norint to išvengti, svarbiausia pažeistiems raumenims leisti ilsėtis. Jeigu įtariate raumens plyšimą (būdingas stiprus ir staigus skausmas, pažeisto raumens galios praradimas, judėjimo apribojimas), būtina kreiptis į gydytoją.

 

Nudegimai saulėje

 

Ilgiau užsibuvus saulėkaitoje galima nudegti. Nudegimams ypač neatspari jautri vaikų odelė. Todėl būtina naudoti apsauginius kremus nuo saulės – vaikams jie turėtų būti mažiausiai su SPF 30 filtru. Jeigu vis dėlto apsisaugoti nepavyko, nestiprius odos nudegimus galima gydyti tepant specialiais kremais ar geliais, kurių galite įsigyti vaistinėse. Jokiu būdu netepti aliejais ar jų pagrindu pagamintomis priemonėmis, nes tai tik pablogins situaciją: aliejus ant odos sukuria plika akimi nematomą plėvelę, kuri sulaiko karštį viduje ir nudegimai gali pagilėti. Taip pat nenaudoti tokių liaudiškų priemonių kaip grietinė, jogurtas, kefyras ar pan. Svarbu intensyviai drėkinti pažeistą odą – tam tinka vandens pagrindu pagaminti jautriai odai skirti kremai, ypač su alavijais, ramunėlėmis, medetkomis, mat veikia raminamai ir slopina uždegimus.

 

Jeigu nudegusią vietą labai peršti, degina, galima uždėti vėsų kompresą, pavyzdžiui, šaltame vandenyje sudrėkintą rankšluostėlį. Svarbu vengti pakartotino nudegimo saulėje, tad nudegusias vietas pagal galimybę pridengti drabužiais, nebūti saulėkaitoje, nepamiršti priemonių su SPF filtrais.

 

Jeigu nudegimas stiprus, savarankiškai gydytis nevalia, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytojus. Apie tokį poreikį perspėja nudegimo vietoje iškilusios pūslės, stiprūs patinimai, atsiradęs karščiavimas, galvos svaigimas, nepaaiškinamas nuovargio jausmas, galvos skausmai, raumenų spazmai. Gydytojams pasirodyti būtina, jeigu nudegė kūdikis ar mažas vaikas – net jeigu nudegimai nestiprūs.

 

Vabzdžių įgėlimai

   

Vaikai – smalsūs tyrinėtojai, todėl būdami gamtoje aplandžioja kiekvieną krūmą, žolynus, bando iš arčiau susipažinti su įvairiais vabalėliais ir kitais gyviais. Tad neišvengiamai tenka susidurti su vabzdžių įgėlimais. Dažniausiai su uodais. Jų įkandimai nėra pavojingi, bet nemalonūs, nes sukelia niežulį, oda sudirgsta, parausta. Veiksmingiausiai nuslopinti šiuos simptomus padės specialūs tepalai, kurių galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje. Taip pat padeda alavijų, citrinų sultys, arbatmedžių, levandų eteriniai aliejai. Jeigu niežulys stiprus, sukandžiotas visas kūnas, galima vaikui duoti antihistamininių vaistų.

 

Kur kas pavojingesnė akistata su bitėmis. Įgėlus bitei svarbu skubiai pašalinti geluonį, nes dar kurį laiką iš jo sunkiasi nuodai. Nespausti, nes išsiskirs dar daugiau nuodų. Geriausia geluonį tiesiog nubraukti buka peilio geležtės dalimi ar kitu panašiu daiktu. Jeigu vaikas nealergiškas bičių nuodams, sugeltos vietos atsipirks skausmu ir sutinimu. Šiuos simptomus galima malšinti jau minėtais specialiais tepalais po vabzdžių įkandimo. Prireikus duoti antihistamininių preparatų ar vaistų nuo skausmo. Situacija tampa pavojingesnė, jeigu vaikas alergiškas bičių nuodams. Šiuo atveju galima itin stipri alerginė reakcija ir jos sukeltas anafilaksinis šokas. Būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą arba nukentėjusį skubiai vežti į artimiausią gydymo įstaigą. Kol laukiama profesionalios pagalbos, nukentėjusįjį pasodinti ar paguldyti taip, kad būtų kuo lengviau kvėpuoti. Svarbu prisiminti, kad pavojinga reakcija gali ištikti netgi nealergišką vaiką, jeigu bitė įgelia į kaklą ar ryklę. Tokiu atveju derėtų nedelsiant išgerti antihistamininių vaistų ir stebėti organizmo reakciją. Atsiradus nors menkiausiam dusuliui ar kitiems neraminantiems požymiams, kreiptis į medikus. Jeigu žinote, kad vaikas alergiškas bičių įgėlimams, su savimi visuomet derėtų nešiotis ampulę adrenalino, kuris turi būti suleidžiamas iškart po įgėlimo.

 

Grįžus iš gamtos visuomet būtina atidžiai apžiūrėti vaiko kūną, ar nėra ropojančių, o gal jau įsisiurbusių erkių. Tokią radus geriausia ištraukti pincetu, stengiantis suimti kuo arčiau galvos, nespaudžiant kūno. Traukti tiesiu judesiu, nesukiojant į šalis. Jei nutrūko galva, nieko baisaus – organizmas pats ją pašalins iš audinių, kaip ir bet kokį kitą svetimkūnį. Įsisiurbimo vietą privalu dezinfekuoti ir kurį laiką stebėti. Jeigu atsiranda besiplečiantis paraudimas, vaikas blogai jaučiasi, kreiptis į gydytojus, nes tai gali būti Laimo ligos simptomai. Svarbu nepamiršti skiepų nuo erkinio encefalito, mat tai vienintelė patikima priemonė apsisaugoti nuo šios ligos.

 

Autorius Jūratė Survilė