Silpsta klausa? Nevalia delsti!

Su klausos problemomis susiduria kas šeštas europietis. Problema dažna, bet suvokimo apie ją vis dar stinga. Pasitaiko, kad nežymiai suprastėjusią klausą žmonės ignoruoja, bando prie to prisitaikyti, užuot ieškoję problemos priežasties ir sprendimo. Specialistai pabrėžia, kad delsti nėra ko, nes klausos suprastėjimas ilgainiui gali pridaryti rimtų rūpesčių.

Skirtingi tos pačios problemos veidai

Klausos praradimas gali reikšti dalinį arba visišką negalėjimą girdėti viena arba abiem ausimis. Vienais atvejais problema įgimta, kitais – įgyta. Klausos silpnėjimas gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, svyruoja nuo lengvo iki stipraus. Klausos praradimas skirstomas į tokius tipus:

Laidus. Šiuo atveju garso bangos nėra efektyviai perduodamos per išorinį ausies kanalą į ausies būgnelį ir mažus vidurinės ausies kauliukus. Dažniausios to priežastys – ausų infekcijos, vidurinėje ausyje susikaupęs skystis, sieros kamščiai, įvairūs struktūriniai sutrikimai.

Sensorineuralinis. Šio tipo klausos praradimą sukelia vidinės ausies (sraigės) arba klausos nervo, perduodančio garso signalus į smegenis, pažeidimas. Amžėjimas, stiprus triukšmas, tam tikri vaistai ir genetiniai veiksniai – dažnos sensorineuralinio klausos praradimo priežastys.

Mišrus. Tai laidumo ir sensorineuralinio klausos praradimo derinys, kai pažeidžiama tiek išorinė arba vidurinė ausis, tiek vidinė ausis arba klausos nervas.

Dažniausios priežastys

Klausos praradimas gali atsirasti dėl įvairių veiksnių. Kokie dažniausi?

Susijęs su amžiumi. Amžėjant vidinės ausies plaukuotosios ląstelės palaipsniui nyksta, todėl silpsta klausa. Tai dažniausia vyresnių žmonių klausos praradimo priežastis.

Sukeltas triukšmo. Ilgalaikis stipraus triukšmo (mašinų, muzikos ar šaunamųjų ginklų) poveikis gali pažeisti sraigės plaukuotąsias ląsteles ir sukelti nuolatinį klausos praradimą.

Genetiniai veiksniai. Kai kurie žmonės gimsta su genetinėmis mutacijomis, kurios turi įtakos klausai. Genetinis klausos praradimas gali būti įgimtas arba išsivystyti vėliau.

Ausų infekcijos. Lėtinės ausų infekcijos, ypač vaikams, gali sukelti skysčių kaupimąsi, randus arba ausies struktūrų pažeidimus, dėl kurių sutrinka klausa.

Ototoksiniai vaistai. Kai kurie antibiotikai, chemoterapiniai vaistai ir nesteroidiniai preparatai nuo uždegimo gali sukelti klausos silpnėjimą kaip šalutinį poveikį.

Galvos traumos. Galvos ar ausies sužalojimas gali pažeisti ausies struktūras ir sukelti klausos praradimą.

Ligos ir medicininės būklės. Tokios būklės kaip Menjero liga, akustinė neuroma ir otosklerozė gali sukelti klausos praradimą. Autoimuninės ligos ir cukrinis diabetas irgi gali turėti įtakos klausai.

Gimimo komplikacijos. Priešlaikinis gimdymas, mažas naujagimio svoris, deguonies trūkumas gimdymo metu ir nėščiosios infekcijos gali prisidėti prie įgimto klausos praradimo.

Įspėjamieji simptomai

Klausos praradimo simptomai gali skirtis, nelygu tipas ir sunkumas. Sunerimti reikėtų, jei:

Sunku suprasti, ką kalba kiti. Klausos susilpnėjimą turintys žmonės gali sunkiai sekti pokalbius, ypač triukšmingoje aplinkoje. Jie dažnai prašo kitų pakartoti, kas pasakyta.

Prislopinti garsai. Garsai gali atrodyti neaiškūs arba prislopinti, todėl sunku atskirti skirtingus balsus ar garsus. Norėdami aiškiai girdėti, asmenys turi pagarsinti televizorių, radiją ar telefoną.

Spengimas ausyse. Dauguma turinčių klausos sutrikimų jaučia spengimą, skambėjimą, zvimbimą ar šnypštimą ausyse.

Socialinis atsiribojimas. Klausos sutrikimai gali sukelti nusivylimą ir gėdą, todėl imama vengti socialinių situacijų.

Keblu išgirsti aukštus garsus. Pavyzdžiui, moterų ar vaikų balsus.

Kodėl nevalia delsti?

Pastebėjus susilpnėjusią klausą būtina kreiptis į gydytoją. Problemos ignoravimas didina įvairių kitų rūpesčių gausą. Negydomas klausos susilpnėjimas gali išprovokuoti galvos skausmus, raumenų įtampą, kraujospūdžio padidėjimą, emocinį nuovargį, net socialinę atskirtį ir depresiją. Neįtikėtina, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad nesprendžiamas klausos susilpnėjimas didina demencijos riziką. Ji išauga vidutiniškai 9 %. Tai pagrindinis kontroliuojamas rizikos veiksnys. Normaliai negirdėdamas žmogus negeba priimti visko, kas vyksta aplinkoje, jaučiasi pasimetęs, ilgainiui tai silpnina smegenų stimuliaciją ir gebėjimą apdoroti informaciją. Visa tai silpnina protinius gebėjimus.

Gydymo galimybės

Norint patvirtinti klausos praradimo diagnozę, audiologas arba gydytojas otorinolaringologas (LOR) atlieka išsamų klausos vertinimą. Gydymo galimybės priklauso nuo problemos priežasties, tipo, sunkumo. Kartais negalavimą galima visiškai pašalinti, kai kada jis lieka visam gyvenimui, tik kontroliuojamas. Kokie gydymo metodai?

Klausos aparatai. Tai maži elektroniniai prietaisai, dėvimi ausyje arba už ausies. Jie sustiprina garsus, todėl lengviau girdėti. Dažniausiai naudojami esant sensorineuraliniam klausos praradimui, yra įvairių tipų. Visi, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), specialistui nustačius klausos sutrikimą, turi teisę gauti klausos aparatą nemokamai. Norint įsigyti brangesnį įrenginį, galima gauti dalinę kompensaciją.

Kochleariniai implantai. Tai chirurginiu būdu implantuojami prietaisai, kurie apeina pažeistas sraigės plaukuotąsias ląsteles ir tiesiogiai stimuliuoja klausos nervą. Paprastai naudojami esant dideliam ar giliam sensorineuraliniam klausos praradimui, tiems asmenims, kuriems klausos aparatai netinka.

Įsriegiamas kaulinis implantas. Šis prietaisas chirurginiu būdu implantuojamas į kaulą už ausies ir naudojamas laidžiam arba mišriam klausos praradimui gydyti perduodant garso virpesius tiesiai į vidinę ausį.

Medikamentinis ir chirurginis gydymas. Dėl laidaus klausos praradimo, kurį sukelia ausų infekcijos, skysčių kaupimasis ar struktūriniai sutrikimai, veiksmingas medikamentinis gydymas (antibiotikai, dekongestantai) arba chirurgija (timpanoplastika, stapedektomija).

Pagalbiniai klausymosi įrenginiai. Tai sustiprinti telefonai, TV klausymosi sistemos ir asmeninės FM sistemos. Jie sustiprina garsą tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, skambinant telefonu, žiūrint televizorių ar triukšmingoje aplinkoje.

Komunikacijos strategijos ir reabilitacija. Klausos sutrikimų turintiems asmenims specifinės bendravimo strategijos (skaitymas iš lūpų, gestų kalba ir kt.), klausos reabilitacijos programos.

Autorius Jūratė Survilė