Šienligės sezonas įsibėgėja ir ne vienam apkartina gražias šiltymečio dienas. Deja, kai kurie žmonės vis dar nemoka jos atpažinti ir pasireiškiančius simptomus painioja su peršalimu. Kaip identifikuoti ir suvaldyti šią alergiją?

 

šienligė

Kas tai yra?

 

Prieš pradėdami kovoti su savo priešu, pirmiausia jį atpažinkime. Šienligė (kitaip – sezoninis alerginis rinitas) yra viena dažniausių alergijų, kurią sukelia augalų žiedadulkės, todėl ji daugumai žmonių pasireiškia pavasarį ir vasarą. Įprastai alergenai (šiuo atveju – žiedadulkės) sveikam žmogui nekelia pavojaus, bet alergiškam išprovokuoja neadekvačią organizmo reakciją. Ji tęsiasi tol, kol aplinkoje yra alergenų arba kol nepradedami vartoti vaistai.

 

Rizikos veiksniai

 

Vieni žmonės į šienligę linkę labiau nei kiti. Didesnę jos riziką lemia toliau išvardyti veiksniai.

 

Genetika. Jeigu jūsų šeimoje kas nors serga alerginiu rinitu, rizika juo susirgti patiems yra didesnė. Ji dar labiau išauga, jeigu turite kitų alergijų, pavyzdžiui, maistui, arba sergate bronchine astma.

 

Lytis ir amžius. Prieš paauglystę šienlige dažniau serga berniukai nei mergaitės. Kalbant apie suaugusiuosius, moterų ir vyrų sergamumas šienlige yra panašus.

 

Gimimo laikas. Gimusieji per žiedadulkių sezoną turi šiek tiek didesnę riziką sirgti šienlige.

 

Pasyvus rūkymas. Cigarečių dūmų poveikis pirmaisiais gyvenimo metais didina alergijos tikimybę.

 

Be to, pastebima, kad nuo šienligės alergiški dažniau būna mažose ir didesnes pajamas gaunančiose šeimose augantys vaikai. Taip pat tie, kurie pirmaisiais gyvenimo metais retai sirgo infekcinėmis ligomis. Pastarosios treniruoja imuninę sistemą, tad vėliau dėl jos gali būti įvairių problemų, taip pat alergijų.

 

Būdingi simptomai

 

Vienas ryškiausių šienligės simptomų yra sloga. Ją dažnai lydi paraudusios, perštinčios, ašarojančios akys. Kartais patinsta akių vokai. Taip pat būdingas čiaudulys, nosies užgulimas, sutrikusi uoslė, bendras nuovargis. Kartais pasireiškia kosulys, gerklės perštėjimas, galvos skausmas, bėrimas, sausa, niežtinti oda. Galimas ir skausmas ar spaudimas veide, primenantis sinusitą. Nebūtinai visi simptomai pasireiškia vienu metu, skiriasi ir jų intensyvumas.

 

Dėl panašių simptomų šienligė dažnai painiojama su peršalimu. Juos atskirti galima pagal tai, kad alerginis rinitas prasideda po kontakto su alergenu ir pamažu rimsta, kai jo aplinkoje nebelieka. Peršalimas prasideda praėjus 1–3 dienoms po kontakto su virusu ir trunka iki 7 dienų. Tuo metu simptomai vargina be pertraukos. Peršalimas gali sukelti lengvą karščiavimą, o šienligės atveju jis pasireiškia retai.

 

Diagnostika

 

Nors šienligę galime įtarti ir patys, tikslią diagnozę nustato tik gydytojas. Pirmiausia surenkama paciento anamnezė, išklausoma, kokie simptomai vargina, jų atsiradimo aplinkybės. Įtariant, kad gali būti alerginis rinitas, atliekami alergologiniai tyrimai: odos dūrio, įbrėžimo ir intraderminiai testai. Brangiausias, bet tiksliausias metodas – kraujo tyrimai (IgE antikūnai). Išvardyti tyrimai padeda nustatyti ne tik alergiją, bet ir ją sukeliančius alergenus, kas leidžia sėkmingai kontroliuoti šienligę. Sergant alerginiu rinitu, taip pat verta atlikti nosies gleivinės citologinį tyrimą, padedantį nustatyti tikslią diagnozę. Alerginį rinitą reikia atskirti nuo kitų paranalinių sinusų ligų, kurios gali sukelti panašių simptomų.

 

Pagalba sau

 

Sergant šienlige svarbiausia vengti kontakto su alergenais. Jeigu vis dėlto su jais susidūrėte, pirmiausia patartina kruopščiai nusiplauti veidą, nosį praskalauti fiziologiniu tirpalu. Žiedadulkių sezonu rekomenduojama kas kartą grįžus namo persirengti švariais rūbais ir palįsti po dušu. Šienlige sergantiems žmonėms patariama eiti pasivaikščioti po lietaus, kai nėra stipraus vėjo, mat tuomet žiedadulkių koncentracija ore būna mažesnė. Labai svarbu reguliariai švarinti namus – ne tik išsiurbti, bet ir nuvalyti visus kietus paviršius drėgna šluoste. Šienlige sergantys asmenys neturėtų pjauti vejos, vaikščioti po pievą, namuose laikyti alergiją sukeliančių gėlių. Taip pat nereikėtų lauke džiovinti skalbinių. Labai kenkia ir rūkymas – net pasyvus, tad vertėtų atsisakyti šio žalingo įpročio.

 

Žinoma, tai tėra pagalbinės priemonės. Jei alergija stipri, būtini vaistai. Dažniausiai vartojami sisteminio poveikio antihistamininiai preparatai, nosies purškalai ir akių lašai. Konkrečius vaistus ir jų dozes skiria gydytojas. Svarbu juos vartoti reguliariai ir pradėti dar prieš šienligės sezoną.

 

Asta Miškinienė

Specialisto komentaras

Imunologė, biomedicinos mokslų daktarė Asta Miškinienė

 

Šiltymečiui vis labiau įsibėgėjant, sprogsta pumpurai, skleidžiasi žiedai. Laukiame ir šilumos, ir atgijusios gamtos, svajojame apie atostogas. Tačiau ne vienam šias svajones apkartina nepaaiškinamas nuovargis, mieguistumas, peršalimą primenantys simptomai. Tokia savijauta būdinga tiek infekcinėms viršutinių kvėpavimo takų ligoms, tiek sezoninei alergijai (šienligei). Simptomai panašūs, o ligos visiškai skirtingos. Ką daryti? Paprastai laukiame, kol sloga pati praeis. Siekdami slopinti sindromus, dažnai kreipiamės į vaistininką, kuris pasiūlo vieną ar kitą priemonę, pagerinančią savijautą. Visgi jei tokie sveikatos negalavimai kartojasi kasmet ir dar atsiranda burnos gleivinės dilgčiojimų, tinsta lūpos valgant vaisius, daržoves, riešutus, vertėtų susirūpinti. Tai – alergijos požymiai. Nors alergija žiedadulkėms nėra gyvybei pavojinga, negydoma ji smarkiai pablogina gyvenimo kokybę ir ilgainiui gali peraugti į daug sunkesnę formą – alerginę astmą. Taigi pirmiausia turime išsiaiškinti, ar mūsų jaučiami negalavimai yra alergija, ar peršalimas. Be minėtų simptomų, kuriuos jaučiame esant alergijai, mūsų organizme gaminasi specifiniai imunoglobulinai E (IgE) prieš alergiją sukeliančias daleles – alergenus. Jų aptikimas kraujyje rodo, kad organizmas yra įsijautrinęs. Atlikus kraujo tyrimą ir nustačius IgE, galima įtarti alergiją. Svarbu nepamiršti, kad alerginę ligą diagnozuoja ir gydo tik gydytojai alergologai ir klinikiniai imunologai. Jei pasidarėte kraujo tyrimą, nevertėtų analizuoti ir interpretuoti jo patiems. Alergija – labai sudėtinga imuninės sistemos liga ir kiekvienam pasireiškia individualiai.

 

Jei iš kraujo tyrimų nustatoma alergija, Pasaulio alergologijos organizacija nurodo kelis sprendimo kelius. Pirmasis – vengti kontakto su alergenu. Sužinoję, kokių augalų žiedadulkės jums sukelia šienligę, sekite jų žydėjimo kalendorių ir stenkitės tuo metu kiek įmanoma mažiau būti lauke, ypač saulėtomis ir vėjuotomis dienomis. Išeikite pasivaikščioti į gamtą vėsiomis, lietingomis dienomis. Grįžę iš lauko palįskite po dušu, dažniau skalbkite viršutinius drabužius. Kambarius vėdinti patariama anksti ryte ir vėlai vakare, kai žiedadulkės būna nusėdusios. Vairuodami automobilį nejunkite kondicionieriaus ir neatidarykite langų. Vartokite gydytojo paskirtus medikamentus. Jie slopins simptomus ir pagerins savijautą.

 

Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų šienligė yra pagydoma. Tam taikoma imunoterapija, kurios metu skiriamos saugios alergiją sukeliančio alergeno dozės. Nors gydymas ilgokas (3–5 metai), jį baigus organizmas įgauna ilgalaikę toleranciją alergiją provokuojančioms žiedadulkėms. Paprastai gydymas imunoterapija pradedamas likus 4 mėnesiams iki alergiją sukeliančių augalų žydėjimo. Pradėjus gydytis daugumai jau pirmąjį šiltąjį sezoną šienligė pasireiškia žymiai lengvesne forma. Be to, tampame atsparūs naujoms galimoms alergijoms. Priminsiu, kad sezonine alergija susirgti galima bet kokiame amžiuje. Tai lemia paveldimumas ir įvairūs aplinkos veiksniai bei individuali kiekvieno mūsų imuninės sistemos būklė.