Vėsūs, permainingi orai ir patalpų šildymas – didžiulis išbandymas odai. Dėl nepalankių aplinkos sąlygų daugiau nei 40 % lietuvių šaltymečiu skundžiasi nemaloniu tempimo pojūčiu, šerpetojimu ir net žaizdelių atsiradimu ant rankų, alkūnių bei veido. O štai medikai perspėja, kad šerpetojimas ir perštėjimas kartais išduoda net odos ligas.

 

Funny,Smiling,Attractive,Young,Woman,With,Towel,On,Head,Creme

Dehidratavusi ar sausa?

 

Net 70 % žmogaus kūno sudaro vanduo. Tai būtinas elementas ne tik gyvybinėms funkcijoms palaikyti, gerai savijautai, bet ir odos skaistumui bei elastingumui. Dažnai klaidingai manoma, kad skysčių organizmui trūksta, kai pradeda kamuoti troškulys. Iš tiesų dehidrataciją patiriantis žmogus gali visiškai nenorėti gerti. Apie vandens stygių kur kas anksčiau praneša galvos skausmas, silpnumas ir pakitusi oda. Beje, daugelis žmonių taip pat klaidingai sutapatina dehidratavusią ir sausą odą. Pastaroji – tai odos tipas, o dehidratavusi – jos būklė. Tokiai odai trūksta drėgmės, kuri reikalinga normaliam funkcionavimui. Dehidratacija atsiranda dėl neigiamo aplinkos poveikio ir nevisavertės mitybos. Oda drėgmės netenka labai greitai, o šį procesą dar labiau spartina sausas patalpų oras, šaltis, šviežių produktų trūkumas mityboje, nepakankamas vandens vartojimas ir per didelis produktų su kofeinu bei alkoholinių gėrimų vartojimas. Sumažėjus drėgmės lygiui oda praranda natūralų švytėjimą ir greičiau suglemba. Dehidratuoti gali bet kokio tipo oda. Tai, kad jai kritiškai trūksta drėgmės, išduoda lengvai pastebimi nemalonūs simptomai: jaučiamas per didelis odos riebumas arba, atvirkščiai, sausumas ar net tempimas; patamsėja paakiai, oda šerpetoja, parausta; kinta jos spalva, papilkėja; greitai išryškėja raukšlelės ir mimikos linijos. Patikrinti, ar oda išsausėjo, ar jau dehidratavo, galima atlikus nesudėtingą testą. Tik reikia pirštų pagalvėlėmis suimti šiek tiek odos virš skruostikaulio, suspausti ir kilstelėti į viršų apie centimetrą. Jeigu tai atlikus susidaro smulkių raukšlelių tinklas, odai tiesiog trūksta šiek tiek drėgmės. Jei raukšlės itin ryškios, oda dehidratavo. Ją išduoda ir padidėjęs jautrumas. O iš prigimties sausą odą galima atpažinti apžiūrėjus poras. Jeigu jos mažos ir beveik nematomos, ypač T zonoje, oda neabejotinai sausa.

 

Labiausiai pažeidžiamos zonos

 

Iš prigimties sausa arba jautri oda pažeidžiama greičiau. Mat dažniausiai yra šiek tiek plonesnė, tad dėl nepalankių sąlygų ne visada geba atlikti pagrindinę funkciją – sukurti barjerą tarp išorės aplinkos ir organizmo, saugoti nuo įvairių infekcijų bei dirgiklių. Viršutinis sausos (taip pat jau dehidratacijos pažeistos) odos sluoksnis tiesiogiai sąveikauja su aplinka. Tad mėgina prisitaikyti prie pakitusių sąlygų ir pradeda gintis. Deja, žiemą, kai aplinkos temperatūra žema, natūraliai sumažėja odos ląstelių atsinaujinimo greitis. Tad greičiau negu kitais metų laikais oda tampa šiurkštesnė. Kartais gali kilti ir agresyvus gynybos procesas – storėja raginis jos sluoksnis. Tad prarandamas glotnumas. Dėl aplinkos veiksnių žiemą lėtėja ir riebalinių liaukų veikla. Nors turintys riebią arba spuoguotą odą iš pradžių dėl to apsidžiaugia, tačiau gana greitai paaiškėja, kad riebalų išskyrimas itin reikalingas. Mat būtent dėl jų sukuriama apsauginė plėvelė. Jai suplonėjus oda tampa mažiau elastinga ir daug jautresnė. Dėl šių procesų labiausiai nukenčia veido oda, rankos, alkūnės ir keliai. Veido oda sausėja ir pradeda pleiskanoti dėl netinkamos priežiūros, sausumą gali lemti per agresyvus prausiklis arba intensyvus šveitimas. Su rankų odos problemomis – sausumu, šerpetojimu ir paraudimu – dažniausiai susiduria dirbantys su įvairiomis cheminėmis, stipriai dirginančiomis medžiagomis. Pavyzdžiui, valymo priemonėmis, rūgštimis ir šarmais. Nuo nemalonių pojūčių kenčia tie, kurie turi labai dažnai plauti rankas arba jos ilgą laiką būna vandenyje, taip pat ilgai, be pertraukos dėvintys vienkartines pirštines. Pažeidus odos balansą ji tarsi suserga. O negydant oda gali pradėti trūkinėti. Atsiradę įplyšimai, nedidelės žaizdelės – puiki terpė mikroorganizmams daugintis. Tai gali lemti net infekciją. Todėl itin svarbu pasirūpinti odos atkūrimu. Mat šerpetojimas – ne tik estetinė, tačiau ir sveikatos problema.

 

Gali būti ligų ir vitaminų trūkumo simptomas

 

Sausa, skilinėjanti, pleiskanojanti, raustanti oda vargina dėl nepakankamo jos drėkinimo. Tačiau tai gali būti ir rimtų ligų – šalčio dilgėlinės, atopinio dermatito, egzemos ar psoriazės (žvynelinės) – simptomas. Oda išplonėja ir tampa labiau pažeidžiama sergant cukriniu diabetu, hipotireoze, laikantis itin griežtos dietos, kai organizmas negauna pakankamai būtinų maistinių medžiagų. Visgi viena dažniausių odą pažeidžiančių ligų – žvynelinė. Tai lėtinė, nuolat pasikartojanti odos liga, kuri neretai nepagydoma. Nuo paprasto odos sausumo, skiriasi ūmia eiga ir tam tikrais požymiais. Tai gali būti bėrimas arba paraudę odos plotai, dažnai padengti sausomis suragėjusiomis sidabro spalvos pleiskanomis, kurios primena žvynus. Negydant bėrimas ir pleiskanojimas sparčiai plinta – didėja ne tik plotas, bet ir gali nusėti kitas kūno vietas, plaukus. Sergantieji žvyneline paprastai žino apie šią ligą. Tačiau ne visada kreipia dėmesį į tai, kad tokios aplinkos sąlygos, kaip temperatūrų kaita ir sausas patalpų oras, gali paskatinti tapti šios ligos paūmėjimą. Tad iš anksto nepasirūpina odos apsauga. O tuomet gali varginti niežulys, skausmas ir atsiverti kraujuojančios bei sunkiai gyjančios žaizdelės. Stebėtina, tačiau į žvynelinę panašius simptomus (išskyrus didelius pleiskanojančius protus) gali lemti ir didelis vitaminų trūkumas. Šaltymečiu odai dažniausiai stinga B grupės vitaminų. Taip pat organizmui, plaukų, odos ir nagų būklei labai svarbūs vitaminai A ir E. Įtakos odos sausumui ir šerpetojimui gali turėti folio rūgšties arba cinko stoka. Nors vitaminų trūkumą išduoda bendras silpnumas, nuovargis ir apatija, tačiau dar greičiau sureaguoja oda. Ypač stingant vitaminų A ir E. Viso kūno oda tampa plonesnė, šiukštesnė ir pradeda glebti. Jeigu skilinėja lūpų kampučiai, organizmui trūksta B grupės vitaminų. O jei odos sausumą bei šerpetojimą lydi ir bėrimai, derėtų papildyti vitamino C atsargas.

 

Efektyvi pagalba

 

Sausai, pažeistai arba dehidratavusiai odai reikalinga kompleksinė pagalba. Pirmiausia derėtų pakoreguoti mitybą. Valgyti ne tik daugiau šviežių vaisių ir daržovių, bet ir naudingų riebalų bei baltyminių produktų. Juk baltymai – pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Jos trūkstant odos ląstelės negeba atsikurti ir atkurti apsauginio barjero. Be abejonės, svarbu ir papildyti organizmą skysčiais. Mitybos specialistai ir dermatologai ne veltui rekomenduoja dieną pradėti nuo 1–2 stiklinių šilto vandens. Jo išgerti reikėtų per 5–10 min. po prabudimo. Likus pusvalandžiui iki kiekvieno pagrindinio valgymo taip pat derėtų išgerti po stiklinę vandens, apie 300 ml. Laikantis šių principų taps nesudėtinga per dieną suvartoti 1,5 l skysčių. Tikroji paros skysčių norma kiekvienam individuali ir priklauso nuo kūno svorio. Apskaičiuoti rekomenduojamą kiekį galima pagal formulę – kūno svorį (kg) dauginti iš 0,03 (30 ml). Gautas skaičius ir yra reikalingas skysčių kiekis. Pokyčius pradėjus vartoti tinkamą kiekį skysčių galima pastebėti jau po 3 d., o praėjus 2 savaitėms odos būklė ir savijauta turėtų gerokai pagerėti. Visgi neretai vien vandens neužtenka. Odos atsikūrimo procesus dera paspartinti ir naudojant tam tikrą kosmetiką, kartais net vaistus. Juolab jei ji šerpetoja arba skeldėja. Turint odos pažeidimų šaltuoju metų laiku dermatologai primena esminę jos priežiūros taisyklę – dieną odą reikia maitinti, o naktį drėkinti. Jeigu dažniau tenka būti šaltame ore, dieną rekomenduojama rinktis riebų, aliejinio pagrindo maitinamąjį kremą. Sunkios konsistencijos kremas maitina odą, o susidariusi apsauginė plėvelė sulaiko drėgmę. Dieną drėkinamieji kremai tinka tik nuolat būnant šiltoje patalpoje. Vandens pagrindo drėkinamųjų kremų prie minusinių temperatūrų vertėtų vengti, nes lengva jų konsistencija nesukuria apsauginės plėvelės, todėl drėgmė iš odos greitai išgaruoja ir dar labiau ją išsausina.

 

Kuo gali padėti specialistai?

 

Visgi vien kremo pažeistai odai nepakanka. Gydant šerpetojimą būtina patobulinti odos priežiūros rutiną. Įprasta prausiklį rekomenduojama keisti kreminės konsistencijos neputojančia priemone. Vos tik nuprausus odą, ją derėtų patepti emolientais. Šios gydomosios dermatologinės kosmetikos priemonės minkština ir drėkina odą – padeda prie jos ląstelių pritraukti bei išlaikyti vandens molekules. Pagrindinis emolientų naudojimo tikslas – atkurti odos barjerą. Specialios atkuriamosios priemonės reikalingos tuomet, kai oda ypač sausa ir yra akivaizdūs simptomai – pleiskanojimas, įtrūkimai, pakitęs viršutinis odos sluoksnis. O tuomet, kai jaučiamas tik tempimas, bet oda dar nėra vizualiai pažeista, gali užtekti kokybiško serumo su hialurono rūgštimi. Ji puikiai drėkina išsausėjusią odą. Jeigu namuose pasiekti rezultatų nepavyksta arba norisi kuo greičiau atkurti pažeistą odą, galima išmėginti mezoterapiją. Atliekant ją mažomis injekcijomis į odą suleidžiama vitaminų ir hialurono rūgšties. Kita labai veiksminga odos drėkinimo procedūra – biorevitalizacija. Jos metu į odą suleidžiama didesnės koncentracijos hialurono užpildų. Pageidaujantiems atlikti mažiau dūrių ir siekiantiems greičiausio efekto, rekomenduojama penkių taškų injekcijų procedūra. Jos metu naudojama itin didelės koncentracijos hialurono rūgštis. Šios procedūros dažniausiai taikomos tik veidui. O pagalbą kūno odai dažniau suteikia gydomoji kosmetika. Specialistai rekomenduoja ieškoti maitinamųjų kūno kremų su natūraliais augaliniais aliejais: arganų, makadamijų, kokosų, simondsijų, taukmedžių. Pagelbėti gali ir alavijai, šlapalas arba bičių vaškas. O štai veidui ir rankoms efektyvi pagalba – kokybiškos kaukės. Šaltymečiu grožio specialistai rekomenduoja 2–3 kartus per savaitę prieš miegą naudoti drėkinamąją kaukę. Pažeistą rankų odą gydo specialios pirštinės, su jomis rekomenduojama miegoti visą naktį.

 

Liaudiški receptai veiksmingi, bet ne visada

 

Nors dažniausiai pastebėjus odos problemų skubama pasitarti su kosmetologu arba vaistininku, tačiau yra ir tokių, kurie drąsiai kliaujasi liaudiškais receptais. Kai kurie iš jų, pasak specialistų, kartais išties gali padėti. Nuo seno žinoma, kad oda sausėja prausiant ją per karštu vandeniu. Tiek senelės, tiek ir dermatologai ragina turint odos pažeidimų nesimaudyti ilgiau nei 10 min. ir praustis ne karštesniu negu 35 °C vandeniu. Sausa oda iš tiesų netoleruoja karšto vandens. Maudantis vonioje nederėtų naudoti putų, druskų ir kitų kvapnių priemonių. Mat tik dar labiau dirgina odą. Beje, kremų ir natūralių aliejų negalima tepti ant sausai nušluostytos odos. Turėtų būti šiek tiek drėgna. Mat tik tokiu būdu kremai gali padėti išlaikyti arba atkurti prarastą odos drėgmę. Prieš tepant odą šiek tiek reikėtų pamasažuoti. Dirgliai ar sausai nuraminti turėtų puikiai tikti vaistažolių mišinys iš ramunėlių, gysločių ir mėtų žolelių (visų žolelių po valgomąjį šaukštą). Mišinį užpilti stikline karšto vandens, ataušinti ir perkošti. Į skystį galima įberti arbatinį šaukštelį krakmolo. Palaikyti sudrėkintą odą iki 30 min. ir nuplauti vėsiu vandeniu. O štai kito liaudiško patarimo tiek gydytojai, tiek kosmetologai ragina nepaisyti. Tai medaus, kiaušinio ir aliejaus kaukė pleiskanojančiai odai. Pavieniui šie ingredientai naudingi, tačiau juos verčiau valgyti, o netepti ant pažeistos odos. Medus ir kiaušinio trynys gali sukelti alergijų. Taip pat jeigu ant odos yra žaizdelių, gali kilti infekcija. Esant odos pažeidimui labai svarbu atsispirti pagundai pleiskanojančias vietas nušveisti. Mat tiek rūgštiniai, tiek mechaniniai šveitikliai gali atverti žaizdas. Tad geriau 4–6 d. pakentėti ir leisti odai sugyti. Pažeistos, pleiskanojančios ir paraudusios odos nederėtų valyti priemonėmis, kuriose yra spirito. Tad netgi pačios natūraliausios tinktūros arba namuose pagamintos užpiltinės tikrai nepadės. Alkoholis dar labiau pažeidžia odos pusiausvyrą ir naikina apsauginę lipidų plėvelę. O štai natūralias alavijų sultis specialistai išteisino. Jeigu namuose yra brandus augalas, jo sultis galima naudoti kaip kaukę ir vaistą. Mokslininkai nustatė, kad alavijai spartina atsinaujinimo procesus.

 

Trumpai

 
  • Friederike Von Tana knygoje „Moters grožio knyga“ pateikia 7 aliejų mišinio receptą. Jis ypač tinka sausai, linkusiai raukšlėtis veido, kaklo, biusto ir rankų odai. Jį galima dėti į kaukes. Šiam mišiniui reikia: po 2 valgomuosius šaukštus avokadų, žemės riešutų, alyvuogių, daigintų kviečių aliejų, po 3 šaukštus sezamų, kadagių aliejų ir 5 lašų rožių arba citrinų eterinio aliejaus.
  • Išsausėti gali visų tipų ir bet kokios amžiaus oda. Todėl problemos sprendimas gali būti skirtingas ir geriausia kreiptis į kosmetologą.
  • Drėkinti derėtų ne tik odą, bet ir patalpas. Taip pat šildymo sezonu svarbu užtikrinti tinkamą vėdinimą.
  • Turint itin didelių odos pažeidimų galima išmėginti kosmetikos priemones su probiotikais. Jie padeda atkurti odos pusiausvyrą.
  • Į mitybą patartina įtraukti daugiau riebios žuvies. Šis produktas žiemą itin reikalingas odai.