Sensorinė dieta – gyvenimo harmonijai ir produktyvumui

Gyvename pasaulyje, kuriame vis dažniau pasireiškia jutimų perteklius. Kasdienis šurmulys dirgina įvairias jusles, vargina ir kelia stresą. Siekiant atkurti gyvenimo pusiausvyrą ir ramybę praverčia sensorinė dieta. Pirmiausia ji pradėta taikyti vaikams, turintiems jutimų apdorojimo sutrikimų, bet vėliau pastebėta, kad naudinga ir suaugusiesiems. Tai saugus, natūralus ir veiksmingas būdas pagerinti gyvenimo kokybę.

Efektyvios dienos planas

Anot termino „sensorinė dieta“ kūrėjų P. ir J. Wilbargerių, kiekvienam žmogui būtinas tam tikras jutiminių dirgiklių kiekis, kad jaustumės budrūs, gebėtume prisitaikyti prie aplinkos ir gerai jaustumės. Kaip maistinė dieta patenkina mitybos poreikius, taip sensorinė dieta patenkina juslinius. Paprastai tariant, tai tam tikras pritaikytas dienos veiklos planas, sukurtas taip, kad žmogus visą dieną išliktų susikaupęs, organizuotas ir subalansuotas. Šis planas apima daugybę fizinių veiklų ir aplinkos modifikacijų, kurios padeda asmeniui pasiekti optimalų juslių dirginimą bei reguliavimą.

Kokią naudą duoda?

Jutimų apdorojimo sutrikimas dažniausiai išryškėja vaikystėje, visgi pasitaiko, kad apie šią problemą žmogus sužino tik suaugęs, tuomet ir sukrenta visi taškai ant „i“. Nuo šio sutrikimo kenčiantys asmenys pasižymi per dideliu arba kaip tik per menku reagavimu į atitinkamus jutimo dirgiklius. Pavyzdžiui, vilnonis megztinis gali ne tiesiog kutenti ar graužti, bet kelti kuo tikriausią skausmą. Su jutimų sutrikimais susiduriantys žmonės kasdien patiria įvairiausių iššūkių, darančių įtaką kone visiems gyvenimo aspektams, įskaitant socialinę veiklą, darbo ar mokslo rezultatus, bendrą psichinę sveikatą. Todėl sensorinė dieta pirmiausia rekomenduojama ir yra itin naudinga jutimų apdorojimo sutrikimų turintiems žmonėms, bet ne mažiau paranki ir visiškai sveikiems suaugusiesiems. Šiems sensorinė dieta gali padėti subalansuoti emocijas, išlaikyti dėmesį, darbingumą, optimalų energijos lygį ir efektyviai atlikti kasdienes užduotis. Apskritai sensorinė dieta:

Mažina nerimą. Į kasdieną įveda nuspėjamus ir dėl to raminančius jutimus. Tai padeda valdyti nerimą, stresą, net depresiją.

Didina dėmesingumą. Pasitelkiant stimuliuojančią veiklą didinamas budrumas, kartu gebėjimas sutelkti dėmesį. Atitinkamai gerėja atmintis, pažinimo funkcija, problemų sprendimo įgūdžiai.

Gerina nuotaiką. Išvengiant per didelio arba per mažo jutiminio stimuliavimo savaime palaikoma gera emocinė būsena, iki minimumo sumažinama streso tikimybė.

Stiprina produktyvumą. Sukuriama optimali aplinka darbui ir kitai veiklai.

Gerina fizinę sveikatą. Sensorinė dieta skiria nemažai dėmesio mitybai, fiziniam aktyvumui, masažams ir kitoms terapinėms veikloms, kurios gali pagerinti bendrą kūno būklę ir fizinę sveikatą.

Tobulina socialinę sąveiką. Sensorinės dietos elementai stiprina pasitikėjimą savimi, o tai kuria didesnį komfortą įvairiose socialinėse situacijose.

Ženklai, kad reikia pagalbos

Štai dažniausi ženklai, rodantys, kad suaugusio žmogaus sensorinė integracija gali būti sutrikusi ir kad jam praverstų sensorinė dieta:

Per didelis arba per mažas jautrumas sensoriniam dirgikliui. Vienas dažniausių ir lengviausiai pastebimų požymių. Gali apimti bet kurią juslę: lytėjimą, regą, klausą, uoslę ar skonį. Pavyzdžiui, gali trikdyti tam tikros tekstūros lietimas, konkretus skonis, foninis triukšmas, šviesos intensyvumas ar pan.

Problemos filtruojant foninį triukšmą. Sunku sutelkti dėmesį į pokalbį ar reikiamą vieną garsą triukšmingoje aplinkoje.

Dirbtinis jutimų siekimas. Kai kurie žmonės, norėdami sužadinti savo jusles, nesąmoningai kartoja tam tikrą jusles dirginantį veiksmą, pavyzdžiui, glosto šalia esančius daiktus.

Koordinacijos problemos. Vieniems kyla problemų atliekant smulkiosios motorikos įgūdžių reikalaujančias užduotis, pavyzdžiui, sunku užsisegti sagas. Kitiems kyla su stambiąja motorika susijusių iššūkių, pavyzdžiui, sunku (nu)lipti laiptais, tinkamai suvokti erdvę ar kt.

Jutiminės perkrovos. Jos ištinka, kai žmogus gauna per daug / per intensyvaus jutiminio stimulo. Tai kelia nuovargį, nerimą, susijaudinimą ir gali išprovokuoti baimę, agresyvų ar kitą destruktyvų elgesį. Galimos panikos atakos.

Sunkumai prisitaikant prie pokyčių. Stipriai suerzina, išgąsdina ar kitaip sujaudina net nedideli nuokrypiai nuo kasdienės rutinos.

Laiko suvokimo keblumai. Gali kilti problemų pagal nuojautą sekant laiką, jį sunku išmatuoti, įvertinti, taip pat gali kilti iššūkių su sekų įvykdymu, prioritetų iškėlimu, darbų planavimu ir panašiomis užduotimis.

Socialiniai iššūkiai. Gali kilti sunkumų interpretuojant jutimus, kas gali privesti iki neteisingų socialinių užuominų suvokimo. Tai apsunkina ryšio mezgimą su kitais žmonėmis, komunikaciją, vienas kito supratimą. Prie to prisideda ir padidėjęs bendras jautrumas.

Jautrumas šviesai. Dažnas sensorinės integracijos sutrikimų požymis suaugusiems žmonėms. Vieni jautrūs bet kokiai ryškiai šviesai, kiti tik saulės ar fluorescencinei. Paprastai šis padidėjęs jautrumas išprovokuoja migreną.

Jautrumas kvapui ir skoniui. Konkretus aromatas ar maisto kvapas bei skonis gali sukelti kuo tikriausią pasišlykštėjimą, net pykinimą. Dėl to gali kilti sunkumų valgant viešojo maitinimo įstaigose, būti kitose erdvėse, kur tvyro intensyvūs kvapai.

Pagrindiniai komponentai

Sensorinė dieta apima įvairius jutiminių veiklų derinius. Veikia per lytėjimą, klausą, regą, uoslę, skonį ir kt. Štai keletas būdingų sensorinės dietos komponentų:

Taktilinė veikla

Antistresinių žaislų bei kamuoliukų naudojimas.

Veikla, apimanti skirtingų tekstūrų lytėjimą, pavyzdžiui, sodininkystė, keramika.

Maudynės šiltoje vonioje / po šaltu dušu.

Odos šukavimas, masažai.

Vestibulinė veikla

Joga, taiči ir kita didelio dėmesio judesiui reikalaujanti veikla.

Sūpynių, supamųjų krėslų, hamakų naudojimas.

Dinamiška veikla, pavyzdžiui, šokiai, aerobika.

Sėdėjimas bei pratimai ant gimnastinio kamuolio.

Priešingų rankų ir kojų pirštų lietimas stovint.

Sukimosi aplink savo ašį pratimai.

Propriocepcinė veikla

Pratimai su svoriais, pavyzdžiui, svarmenų kilnojimas, atsispaudimai.

Giluminis masažas, svertinių liemenių dėvėjimas.

Sunkaus fizinio darbo reikalaujanti veikla, pavyzdžiui, kiemo darbai, pirkinių krepšių nešimas.

Savęs apkabinimai.

Miegojimas po sunkia antklode, antklodės svertų naudojimas.

Su klausa susijusi veikla

Raminančios muzikos, gamtos garsų klausymas.

Triukšmą slopinančių ausinių naudojimas triukšmingoje aplinkoje.

Ramios erdvės sukūrimas namuose / darbe.

Vizualinė veikla

Ekranų laiko trumpinimas.

Pertraukos nuo skaitmeninių įrenginių.

Šilto švelnaus apšvietimo naudojimas vietoj fluorescencinių lempų.

Vizualiai raminanti veikla, pavyzdžiui, gėrėjimasis meno dirbiniais, spalvinimas.

Su uosle susijusi veikla

Eterinių aliejų, aromatinių žvakių naudojimas.

Nemalonių kvapų eliminacija iš asmeninės aplinkos.

Dėmesingas kvepalų rinkimasis.

Su skoniu susijusi veikla

Traškaus, sunkiau kramtomo maisto valgymas, kad būtų juntamas žandikaulių darbas.

Įvairaus skonio, maisto tekstūrų išbandymas.

Deramas skysčių vartojimas – padeda palaikyti bendras jutimo funkcijas.

Individualios sensorinės dietos kūrimas

Sensorinės dietos kūrimas suaugusiesiems prasideda nuo kruopštaus juslinių pageidavimų ir iššūkių įvertinimo. Tai galima padaryti padedant ergoterapeutui, kuris specializuojasi sensorinės integracijos srityje. Specialistas įvertins, kaip asmuo reaguoja į skirtingus jutiminius dirgiklius ir rekomenduos veiklą bei aplinkos pakeitimus, pritaikytus individualiems poreikiams.

Sensorinės dietos kūrimo žingsniai:

Vertinimas. Nustatomas asmens jutiminis jautrumas ir aptariami pageidavimai.

Tikslų nustatymas. Apibrėžiami konkretūs tikslai, pavyzdžiui, sumažinti nerimą, pagerinti dėmesį arba pakelti nuotaiką.

Veiklos pasirinkimas. Pasirenkamos įvairios veiklos, suteikiančios reikiamą jutiminį įnašą tikslams pasiekti.

Planavimas. Pasirinktos veiklos įtraukiamos į kasdienę rutiną, užtikrinant stimuliuojančių ir raminančių veiklų balansą.

Stebėjimas ir koregavimas. Reguliariai vertinamas sensorinės dietos efektyvumas ir prireikus ji koreguojama.

Praktiniai patarimai

Pradėti laikytis sensorinės dietos ir iš jos gauti maksimalius rezultatus lengviau, jeigu:

Pradėsite nuo mažų žingsnių. Vienu metu į rutiną įveskite vos po keletą naujų veiklų ir taip palaipsniui kurkite sensorinę dietą. Venkite kardinalių pokyčių.

Būsite nuoseklūs. Reguliariai suplanuota sensorinė veikla veiksmingesnė nei atsitiktinė.

Susikursite jutimams palankią aplinką. Pakeiskite asmeninę ir darbo erdvę taip, kad sumažintumėte juslių perkrovą, pavyzdžiui, naudokite švelnų apšvietimą, mažinkite netvarką, neutralizuokite kvapus ir kt.

Išmintingai naudosite technologijas. Yra daug įrankių bei programų, skirtų palaikyti sensorinę pusiausvyrą. Tai įvairios meditacijos programėlės, triukšmą slopinančios ausinės ir kt.