Sėkmės trokšta visais laikais. Taip pat visais laikais diskutuota, kaip rasti tiesiausią kelią į ją. Vieno atsakymo tikrai nėra, nes kiekvienas turi rasti savo laimės receptą, Visgi mokslininkams ši tema irgi labai įdomi – po daugybės tyrimų jie pateikia keletą praktiškų patarimų, kaip lengviau privilioti Fortūną skirtingose gyvenimo srityse.

 

Sėkmingi asmeniniai santykiaiCaucasian,Beautiful,Woman,Smiling,At,Home,In,Headphones,.,Short

 

Kaip sakė amerikiečių rašytoja ir pilietinių teisių aktyvistė Maya Angelou, didžiausia sėkmė – mylėti ir būti mylimiems. Mokslininkai turi keletą patarimų, kaip to pasiekti.

 

Baigti universitetą. Norite susituokti ir džiaugtis laiminga santuoka? Pitsburgo universitete (JAV) atlikti tyrimai rodo, kad tuomet verta baigti universitetą. Įrodyta, kad aukštąjį išsilavinimą turinčios poros skiriasi rečiau. Tarp bakalauro laipsnį įgijusių sutuoktinių skiriasi 26,5 %, tarp baigusių tik mokyklą – 42,3 %, tarp nebaigusių net jos – 47,8 %. Kiti amerikiečių mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad bent bakalauro laipsnį įgiję vyrai labiau linkę pirštis savo merginoms. Tai siejama su geresne finansine padėtimi. Būtent nesutarimai dėl finansinių problemų dažnai tampa skyrybų priežastimi ir tai paaiškina, kodėl žemesnį išsilavinimą turintys žmonės, kurie įprastai uždirba mažiau, dažniau skiriasi. Prie viso to gali prisidėti ir amžius – universitetus baigę žmonės įprastai tuokiasi vėliau, nei nestudijavę aukštosiose mokyklose. Jų požiūris į vedybas būna brandesnis, geriau apgalvotas, geriau žino, ko nori iš gyvenimo. Galiausiai universitetas – puiki vieta sutikti bendramintį, su kuriuo galbūt norėsite dalintis kasdienybę. 28 % susituokusių porų antrąją pusę sutiko ne kur kitur, o aukštojo mokslo įstaigoje.

 

Ieškoti panašaus partnerio. Sakoma, priešingybės traukia, bet mokslininkai tam nepritaria, bent jau kalbant apie ilgalaikius romantiškus santykius. Atliktas bandymas, kuriame dalyvavo 250 savanorių. Jų prašyta vertinti priešingos lyties atstovų nuotraukas. Nustatyta, kad patraukliausi atrodė tie žmonės, kurie į pačius dalyvius buvo panašūs vidutiniškai 22 %. Tiek mažiau, tiek daugiau panašūs neatrodė tokie patrauklūs. Psichologai tai aiškina tuo, kad labai panašūs žmonės atstumia, nes pasąmoningai asocijuojasi su giminaičiais, o pernelyg skirtingi nekuria artumo ir bendrumo jausmo. Svarbus ne tik fizinis panašumas, bet ir dvasinių, moralinių vertybių darna. Floridos psichologai tvirtina, kad laimingiausios ir tvirčiausios tos poros, kurios dalijasi bendromis vertybėmis. Jos netgi gerokai svarbesnės nei bendri tikslai, bendra veikla ar ta pati socialinė padėtis.

Naudotis internetu. Amerikojeatlikta apklausa atskleidė, kad 22 % žmonių su dabartiniu partneriu susipažino internete. Mokslininkų teigimu, šiandien tai vienas geriausių būdų pažinčiai, siekiant užmegzti tvirtus ir sėkmingus santykius. Jie išanalizavo 20 tūkst. atvejų ir nustatė, kad internetinėse pažinčių svetainėse susipažinusios poros yra 20 % stabilesnės ir laimingesnės nei užmezgusios santykius bet kokiu tradiciniu būdu. Psichologai šį reiškinį aiškina tuo, kad pažinčių svetainėse susipažįstantys žmonės aiškiai žino vienas kito lūkesčius, atviriau išsako pomėgius, nei bendraujant akis į akį. Jie drąsiau reiškia nuomonę, todėl pradėdami realiai bendrauti jau gerokai pažįsta vienas kitą.

 

Neskubinti eigos. Vos užmezgus santykius dažną užklumpa netramdoma aistra, pilve plazda drugeliai, visą laiką norisi būti šalia mylimo žmogaus ir neįsivaizduojama, kad kažkada keliai su juo gali išsiskirti. Nors tokios stiprios emocijos atrodo žavingai, jos nėra naudingos sėkmingiems santykiams. Emorio universiteto (JAV) mokslininkai teigia, kad ilgaamžiškesni tie santykiai, kuriuose partneriai neskuba, ypač kalbant apie santuoką. Pasirodo, iki vedybų bent trejus metus draugavusios poros skiriasi apie 40 % rečiau nei tos, kurios susituokė anksčiau. Mokslininkai pataria neskubinti ne tik vestuvių, bet ir pirmojo bučinio, pirmos kartu praleistos nakties, apsigyvenimo kartu. Kornelio universiteto (JAV) duomenimis, poros, kurios pirmą kartą pasimylėjo praėjus bent mėnesiui nuo draugystės pradžios, jaučiasi laimingesnės, kuria tvirtesnį tarpusavio ryšį nei tos, kurios paskubėjo.

 

Dalintis buities rūpesčiais. Misūrio universiteto (JAV) tyrėjai išsiaiškino, kad buities darbų dalijimasis itin svarbus išsaugant gerus santykius. Pasak jų, nebūtina darbų dalintis po lygiai, svarbiau, kad pasidalijimas tenkintų abu partnerius, nė vienas nesijaustų nuskriaustas ar išnaudojamas. Norėdami įsitikinti, kaip santykius veikia buities darbų pasidalijimas, mokslininkai apklausė 160 susituokusių porų nuo 25 iki 30 m., turinčių bent vieną vaiką iki 5 m. Apie 40 % tyrime dalyvavusių moterų dirba visą dieną ar dalį dienos. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad bet kuriuo atveju, nepaisant to, kiek laiko moteris skiria profesinei veiklai, poros tarpusavio santykiai gerokai darnesni, kai į buities rūpesčius įtraukiamas ir vyras. Kuo jis įsitraukia labiau, tuo santykiai geresni. Arizonos universitete atlikti tyrimai rodo, kad tai gerina ir poros seksualinius santykius. Beje, moterims labai svarbu glaudūs vyro santykiai su vaikais – kuo glaudesni, tuo santuoka joms atrodo sėkmingesnė.

 

Klestinti karjera

 

Vienas žymiausių išradėjų Thomas Edisonas sakė, kad sėkmė yra 1 % talento ir 99 % darbo. Ar ta pati formulė galioja ir sėkmingai karjerai? Štai ką šiuo klausimu pataria mokslininkai.

 

Reguliariai sportuoti. Moksliniai tyrimai rodo – reguliariai sportuojant bent pusmetį, pasitenkinimo gyvenimu jausmas išauga net iki 20 %. Ir ne tik todėl, kad aktyvi gyvensena gerina sveikatą. Kaip rodo Džordžijos universitete (JAV) atlikti tyrimai, reguliari mankšta prišaukia sėkmę ir karjeroje. Apklausus 1300 įmonių vadovų, uždirbančių 100 tūkst. JAV dolerių (per 90 tūkst. Eur) per metus ar daugiau, 75 % jų tvirtino, kad aktyvus gyvenimo būdas neįprastai svarbus profesinei sėkmei ir tiek pat manė, kad nutukimas – didžiulis trukdis karjerai. Apklausos rodo, kad daugumai darbdavių stambūs žmonės atrodo prastesni, tingesni, vengiantys atsakomybės. O atletiški darbuotojai net iki 50 % labiau pasitiki savimi, yra iniciatyvesni, uždirba apie 9 % daugiau nei pasyvūs kolegos. Be to, sportuojant rytais, darbo dienos produktyvumas išauga maždaug 23 %.

 

Būti draugiškiems kolegoms. Amerikos mokslininkai atliko eksperimentą siekdami išsiaiškinti, kaip santykiai su kolegomis profesinėje aplinkoje veikia pasitenkinimą darbu ir atvirkščiai. Paaiškėjo, kad tie darbuotojai, kurie džiaugiasi darbu, yra sėkmės lydimi, maždaug 33 % dažniau padeda bendradarbiams, palaiko su jais šiltesnius santykius. Vos pusės minutės trukmės pagalba kitiems padeda pasijusti laimingesniems patiems. Laimingi darbuotojai, kaip rodo Voriko universitete (Anglija) atlikti tyrimai, dirba net apie 12 % produktyviau, o nelaimingųjų produktyvumas smunka 10 %. Draugiški gestai gali padėti darbe susirasti bičiulių, o šie net 40 % didina tikimybę, kad pastangos profesinėje srityje bus pastebėtos vadovų ir teigiamai įvertintos.

 

Mokytis kalbų. Kanadoje atlikti tyrimai rodo, kad įgūdžių lavinimas padeda prišaukti sėkmę karjeroje. Vienas naudingiausių dalykų – kalbų mokymasis. Pasirodo, kad dvikalbiai vyrai uždirba apie 7 %, o moterys – 8 % daugiau nei tik vieną kalbą mokantys bendradarbiai. Bent viena užsienio kalba gebantiems bendrauti žmonėms gerokai lengviau rasti darbą, nes potencialūs darbdaviai juos vertina palankiau. Moksliniai tyrimai rodo, kad jie neapsirinka. Dvi ar daugiau kalbų mokantys asmenys pasižymi geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis. Jų smegenys gali greičiau pereiti nuo vienos užduoties prie kitos arba sėkmingiau susidoroja su keliomis užduotimis vienu metu. Be to, tokių žmonių protas ilgiau išlieka aštrus senatvėje, mažėja įvairių mentalinių ligų rizika.

 

Puiki sveikata ir ilgaamžiškumas

 

Indų politinis ir dvasinis lyderis Mahatma Gandhi neabejojo, kad tikrasis turtas ir sėkmė – ne auksas ar sidabras, o sveikata. Mokslininkai dalijasi keletu svarbių patarimų šia tema.

 

Mėgautis žaliąja arbata. Japonai, ypač Okinavos prefektūros gyventojai, garsėja kaip tikri žaliosios arbatos fanatikai. Harvardo universiteto mokslininkai pataria jų pavyzdžiu sekti visiems. Ištyrę 40,5 tūkst. kasdien žaliąją arbatą geriančių japonų, specialistai nustatė, kad geriant penkis ar daugiau puodelius žaliosios arbatos per dieną kraujyje mažėja blogojo cholesterolio. Taip pat 28 % mąžta koronarinės širdies ligos, 26 % širdies smūgio ir 16 % priešlaikinės mirties nuo įvairių priežasčių rizika.

 

Susituokti. Statistikos duomenimis, laimingai susituokę vyrai gyvena apie 10 m. ilgiau nei viengungiai, o ištekėjusios moterys – apie 4 m. ilgiau nei bendraamžės vienišės. Be to, vedę vyrai dvigubai dažniau mano, kad jų gyvenimas sėkmingas, nei viengungiai. Moksliniai tyrimai rodo, kad sėkmingoje santuokoje gyvenantys žmonės, palyginus su vienišiais, rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, depresija, vėžiu, Alzheimerio liga. Taip pat greičiau atsigauna po įvairių operacijų, net po širdies kraujagyslių šuntavimo turi tris kartus didesnę tikimybę likti gyvi artimiausius 15 m. nei antrosios pusės neturintys pacientai.

 

Turėti augintinį. Dikino universiteto (Australija) mokslininkai dešimtmetį stebėjo 4000 kačių savininkų ir padarė išvadą, kad namų dalijimasis su murklėmis trečdaliu mažina širdies smūgio riziką. Taip pat pastebėta, kad kačių savininkai greičiau atsigauna po įvairių operacijų nei gyvūno neturintys žmonės. Šunų auginimas ne mažiau naudingesnis: jų šeimininkai du kartus rečiau kenčia nuo nutukimo ir 50 % rečiau nuo depresijos. Augintiniai itin svarbūs tiems, kurie gyvena vieni.

 

Išmėginti meditaciją. Kalifornijos universitete atlikti moksliniai tyrimai atskleidė, kad reguliariai medituojant galima gyventi ne tik sveikiau, bet ir ilgiau. Ši dvasinė praktika skatina organizme išsiskirti daugiau cheminių medžiagų, didinančių telomerų (chromosomų galinių segmentų) ilgį. Nuo jo priklauso gyvenimo trukmė, nes senstant trumpėja. Norint pajusti teigiamą meditacijos poveikį, kasdien reikia jai skirti apie 10 min.

 

Būti fiziškai aktyviems. Leidinyje „PLoS Medicine“ skelbiami tyrimai liudija, jog kasdien fizinei veiklai skiriant bent po 30 min., gyvenimą galima pailginti 3,4 m., o mankštinantis iki 45 min. per dieną – gyventi apie 4,2 m. ilgiau. Tokie rezultatai paskelbti ištyrus apie 650 tūkst. žmonių. Kitas mokslinis tyrimas atliktas su senjorais iki 70 m. Pusė jų gyveno sėsliai, likusieji sportavo po 30 min. šešis kartus per savaitę. Paaiškėjo, kad šie turi 40 % mažesnę riziką mirti per artimiausius 12 m. nei pasyvūs senjorai.

 

Bendri patarimai

 

Nepamiršti dėkoti. Kalifornijos universitete atliktas eksperimentas įrodė, kad dėkingi žmonės gyvena sėkmingiau ir laimingiau. Net vienkartinė padėka skatina iškart pasijusti laimingesniais 64 % žmonių. Be to, tie asmenys, kurie įpratę už viską nuoširdžiai dėkoti, net 35 % rečiau pernelyg anksti palieka šį pasaulį nei nedėkingieji. Dėkingumas gerina tarpusavio santykius. Jeigu dėkojama bendraujant akis į akį ar bent telefonu, pasitenkinimas santykiais išauga 19 %, jeigu SMS žinute, elektroniniu laišku, pranešimu socialiniame tinkle ar kitu virtualiu būdu – 2–4 %.

 

Juoktis iš savęs. Įrodyta, kad saviironija padeda atsipalaiduoti, leidžia atsiriboti nuo įtemptų situacijų, jas įvertinti iš šalies ir lengviau spręsti. Mokantys iš savęs pasijuokti turi stipresnę nervų sistemą ir pasižymi stabilesne psichika. Kelios minutės nuoširdaus juoko užtikrina gerą nuotaiką ir atsipalaidavimą 45 min., o pasijuokimas iš savęs nuotaiką gali pakelti visai dienai. Be to, juokiantis organizme išsiskiria laimės hormonų endorfinų. Taigi, kuo dažniau juokiamės, tuo laimingesni jaučiamės.

 

Gyventi čia ir dabar. Harvardo universitete apklausus 2500 žmonių paaiškėjo, kad net 46,7 % laiko mintimis iš dabarties nuklystame į praeities prisiminimus arba ateities svajones. Tai nėra naudinga pasitenkinimui gyvenimu, nes prisimindami laimingus praeities įvykius ar svajodami apie gražią ateitį jaučiamės 50 % nelaimingesni nei gyvendami dabartimi. Nustatyta, kad žmonės jaučiasi laimingiausi, kai labiausiai susikoncentravę į veiklą, kuria tuo metu užsiima. Pasirodo, lengviausiai įsijausti į dabarties akimirką pavyksta mylintis, sportuojant ar bendraujant, o sunkiausia – dirbant, nuobodžiaujant ar leidžiant laiką prie kompiuterio.

Būti artimųjų apsuptyje. Moksliniai tyrimai rodo, kad per dieną praleidus 6–7 val. draugų ar artimų žmonių apsuptyje, tikimybė jaustis gyvenant sėkmingai ir laimingai išauga 12 kartų. Britų mokslininkai nustatė, kad didžiausią pasitenkinimą gyvenimu jaučia tie, kurie reguliariai bendrauja nors su dešimčia artimų žmonių. Jeigu bent vienas iš tų artimųjų gyvena arčiau nei 1,6 km atstumu, laimės jausmas išauga dar 25 %. Draugystė ne tik suteikia optimizmo, bet ir ilgina gyvenimą: tvirtus socialinius ryšius užmezgę žmonės turi dvigubai mažesnę tikimybę mirti pernelyg anksti.

 

Dažniau šypsotis. Net kai to nesinori. Mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu dalis savanorių turėjo reaguoti į nemalonią situaciją natūraliai, kiti – išspausti kuklią šypseną, o treti plačiai šypsotis. Mažiausią stresą jautė pastarieji, nors šypsena buvo dirbtinė. Jų kraujyje aptikta mažiau streso hormono kortizolio, mažiau pakilo kraujo spaudimas, kvėpavimas išliko reguliaresnis.

Rečiau naudotis socialiniais tinklais. Pitsburgo universiteto mokslininkai ištyrė socialinių tinklų poveikį vartotojų psichikai. Paaiškėjo, kad kuo dažniau lankomės socialiniuose tinkluose, tuo mažiau esame patenkinti gyvenimu. Tyrime dalyvavo 1757 žmonės nuo 19 iki 32 m. Jie turėjo užpildyti anketą apie tai, kaip dažnai lankosi socialiniuose tinkluose, ką ten veikia. Kartu vertinta psichologinė būklė, polinkis į depresiją. Tyrimas atskleidė, kad vidutiniškai socialiniuose tinkluose lankomasi 30 kartų per savaitę, per dieną tam skiriant apie 61 minutę. Mokslininkus neramina tai, jog net ketvirtadalis tyrime dalyvavusių savanorių turėjo aukštą riziką susirgti depresija. Kuo dažniau lankosi socialiniuose tinkluose, tuo didesnė tikimybė (2,7 karto) susirgti šia liga.

 

Autorius Jūratė Survilė