Kodėl vieni žmonės per dieną spėja nuveikti neįtikėtinai daug, o kiti nepadaro nė pusės to, ką norėjo? Atsakymas paprastas – vieni geba save disciplinuoti, kiti ne. Ir tai nėra prigimtinė savybė – savidisciplinos galima išmokti! Tik kaip tai padaryti?

 

Ar nevaržo laisvės?

 

Self-discipline,Concept.climbing,To,The,Top,Concept.,Deal,And,Tasks,Are
Neretai girdime, kad sprausti save į rėmus, turėti griežtą dienotvarkę netgi žalinga, nes nelieka jokios laisvės, polėkio. Tačiau gyvenime taip jau susiklosto, kad norint kažko pasiekti kartais tenka daryti ir tai, kas nėra visiškai malonu. Yra dalykų, veiksmų, kuriuos privalome atlikti neatsižvelgdami į emocinę būseną. Be to, gyvename visuomenėje, kur nori nenori disciplinuoja pati aplinka – į darbą turime ateiti laiku, atostogauti irgi dažnas negalime tada, kai tik šauna į galvą. Tiems žmonėms, kurie geba save disciplinuoti, daug lengviau prisitaikyti bet kuriame darbe. Beje, jiems puikiai sekasi inicijuoti reikšmingus gyvenimo pokyčius.

 

Sunkiausia – pradėti

 

 
Savidisciplina reikalinga kiekvienam, kuris nori šį tą gyvenime nuveikti. Garsiausių pasaulio politikų, sportininkų, aktorių, menininkų pavyzdžiai rodo, kad jie toli gražu nebūtų tiek daug pasiekę be savidisciplinos. O prisiversti kažką daryti, net žinant, kad tai veda išsvajoto tikslo link, be galo sunku. Daugeliui ypač sudėtinga pradėti. Visgi vieniems pavyksta susiimti ir žingsnis po žingsnio įgyvendinti sumanymus, o kitiems, deja, ne. Tokie žmonės keikia gyvenimo aplinkybes, netinkamas sąlygas, ieško įvairių pasiteisinimų, kodėl neįgyvendina sumanytų dalykų. Treti nuolat save graužia, kad yra tiesiog nevykę, jiems stinga valios. Arba dažnai bando save apgauti ir pateisinti, bandydami sau įteigti, kad kam čia save laužyti ir verstis per galvą – tegul viskas plaukia pasroviui. Tai visai nesudėtinga, nes nieko nereikia daryti, bet tada jau gyvena nebe taip, kaip patys nori, o taip, kaip gyvenimą sudiriguoja kiti. Nepildydami savo svajonių, nesiekdami didelių tikslų nesijaučiame laimingi, nes stinga savirealizacijos.

 

 
Valia ugdoma vaikystėje?

 

 
Visi esame be galo skirtingi, o ir valia nevienoda. Kas turi tam įtakos? Įgimtos savybės, auklėjimas, vaikystėje ir paauglystėje įgyti savidisciplinos įgūdžiai. Jei būsime motyvuoti, užsibrėšime tikslus ir kryptingai jų sieksime, atžalos irgi to mokysis. Tiesa, vaikai nedaug išmoks, jeigu viską darysime už juos. Tad leiskite vaikams patiems planuotis savo laiką, daryti klaidas ir prisiimti už jas atsakomybę. Neskubėkite už vaikus suplanuoti viso jų laisvalaikio, suvežioti į būrelius, pramogų vietas. Leiskite patiems ugdytis savidiscipliną. Juk tie, kurie neturi šių įgūdžių, sunkiai geba planuoti savo laiką ir veiklas. Žinoma, ir mes, suaugusieji, neturime kiekvienos minutės planuoti iki smulkmenų. Juk turi likti vietos ir laisvei, spontaniškumui, improvizacijai. Tačiau, pasak psichologų, gyvenime visgi daugiau turi būti disciplinos. Netiesa, kad reikia laukti, kol natūraliai kils motyvacija, užplūs įkvėpimas. Daug pasiekę žmonės tvirtina, kad motyvacija ateina pradėjus veikti, žengus pirmąjį žingsnį. Ėmus veikti padaromi net patys sunkiausi ir nemaloniausi darbai. Veikti bus lengviau, jeigu aiškiai įsivardysite tikslą, dėl ko save verta disciplinuoti. Pokyčiai neturi būti grandioziniai, nes tikrai bus sunku pakilti nuo sofos. Ženkite po mažą žingsnelį. Lengviau seksis mokytis savidisciplinos, jeigu pokyčius pirmiausia darysite tose srityse, kurios maloniausios ir kur galite greičiausiai pasiekti gerų rezultatų. Kai patiriate sėkmę, lengviau imtis ir sunkesnių uždavinių. Pasiekę netgi nedidelių tikslų, nepamirškite savęs už tai pagirti ir apdovanoti.

 
Kai veiklų – ne viena

 
Dar didesnės savidisciplinos reikia, kai laukia įtempta savaitė ar mėnuo, kai veiklų – ne viena. Juk dažnai taip būna, kad viskas sukrinta į vieną krūvą: ir šeimos, vaikų reikalai, ir profesinės veiklos. Kaip be streso suspėti padaryti visus darbus? Tokiais atvejais dažnai rankos nusvyra ir tarsi suparalyžiuoja – nieko negalime daryti, o reikia! Tai, ko gero, daugeliui pažįstama situacija. Laiko planavimo specialistai tokiu atveju pataria pasiimti popieriaus lapą ir surašyti visus darbus, kuriuos būtina atlikti. Perkėlus juos ant lapo jau tampa lengviau. Tuomet galima žengti dar vieną žingsnį – suskirstyti darbus pagal rūšį į kategorijas: į vieną grupę surašyti visus namų ruošos darbus, į kitą – vaikų reikalus, į trečią – profesines užduotis ir pan. Pravartu darbus suskirstyti pagal prioritetus naudojant skirtingų spalvų rašiklius. Tuos darbus, kuriuos turite padaryti greičiausiai, pažymėkite raudonai, mažiau svarbius – geltonai, o tuos, kurie gali būti atliekami paskutiniai – žaliai. Dar kartą peržvelgus visą planą galbūt paaiškės, kad kai kurioms užduotims nereikia skirti daug laiko ir nieko neatidėliojant galima atlikti tučtuojau. Kai vienu darbu sąraše bus mažiau, pasijusite kur kas geriau.

 

 
Kur ištirpsta laikas

 
Daugelis dejuoja, kad nė nepastebi, kaip prabėga diena, savaitė, mėnesiai… Neturint jokių didesnių tikslų, nepastebimai praplaukia ir visi metai. Per juos kai kurie spėja neįtikėtinai daug. Įdomu, kur dažniausiai pradingsta brangios valandos, minutės? Jei atidžiai peržvelgtume savo dieną, nesunkiai suprastume, kokioms veikloms sugaištame daugiausia laiko. Specialistai teigia, kad produktyvumą mažina, laiką neįtikėtinai vagia pokalbiai telefonu, lindėjimas socialiniuose tinkluose, naršymas internete. Žinoma, brangų laiką pasiglemžia ir filmų žiūrėjimas, bendravimas su bičiuliais ar tiesiog nieko neveikimas. Bet tai nereiškia, kad kiekvieną gyvenimo minutę turite leisti produktyviai. Jokiu būdu. Tačiau pirmiausia reikėtų susidėlioti prioritetus, kas šiuo metu svarbiau. Jeigu dega darbai, o valandą plepate su drauge telefonu, tai jau nėra gerai, nes paskui save už tai barate, baudžiate ir nervinatės, kad nieko nespėjate. Tad jeigu reikia atlikti svarbią užduotį, rekomenduojama visiškai atsiriboti nuo išorinių dirgiklių. Specialistai netgi pataria išjungti kompiuteryje ar telefone žinutės ar elektroninio pašto gavimo funkciją. To nepadarius dėmesys klaidžioja ir stipriai nukenčia atliekamos pagrindinės veiklos efektyvumas. Be to, daugiaveika labai vagia brangią energiją, todėl motyvacija daryti tai, ką suplanavote, mąžta iki minimumo.

 

 
10 vertingų patarimų

 
1.Svarbiausia – suprasti, kad savidisciplina nėra nei prievarta, nei kažkas nemalonaus, ji itin naudinga ir padeda augti.

 
2.Stenkitės sau kelti realius, lengvai pamatuojamus tikslus – bus lengviau save disciplinuoti.

 

 
3.Tikslo siekimą skaidykite į mažus etapus.

 
4.Kuo pozityvesnės emocijos įgyvendinant užsimotus uždavinius, tuo paprasčiau viską daryti.

 

 
5.Dažnai tikslų siekti labai padeda, kai garsiai apie juos pasakote kitiems. Tiesiog gėda prieš kitus neįvykdyti to, ką suplanavote.

 
6.Jeigu matote, kad pusiaukelėje tikslo link perdegėte, ėmė stigti motyvacijos, jokiu būdu nenuleiskite rankų ir nepriimkite to kaip pralaimėjimo. Užuot graužęsi, kad sustojote ir stinga jėgų, pagirkite save už tai, kad taip toli jau pavyko nužingsniuoti.

 
7.Efektyviau planuoti laiką ir stebėti tikslų progresą pagelbės išmaniosios programėlės.

 
8.Sunkiausius darbus planuokite savaitės viduryje. Jeigu vadovausitės specialistų sudaryta veiklos efektyvumo skale darbo savaitei, lengviausia laikytis disciplinos trečiadienį, nes nestinga produktyvumo ir energijos.

 
9.Protas geriausiai dirba praėjus maždaug 2–3 val. nuo atsibudimo. Vadinasi, darbus, susijusius su protine veikla, tuomet geriausia ir atlikti. Jei pasiliksite vėlesniam metui, tikėtina, užtruksite prie jų gerokai ilgiau.

 
10. Išmokus save disciplinuoti gyvenimas palengvės. Jis taps dar džiugesnis, jeigu išsigryninsite, ką norite veikti ir kokių darbų imtis bei kurių atsisakyti. Netgi disciplinuoti žmonės per dieną kartais padaro nereikšmingų ir nereikalingų darbų. Juk gyvename sparčiai besivystančioje visuomenėje, sykiu – ir įnoringoje, daug reikalaujančioje. Todėl verta išsigryninti visas veiklas ir suprasti, kurios tik primestos aplinkos, bet iš tikrųjų nei būtinos, nei svarbios.